Post on 06-Mar-2020
transcript
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universiteti
ekonomikisa da biznesis fakulteti
ekonomikuri politikis kaTedra
nino ruxaia-mosemRvdliSvili
eqsportis mastimulirebeli agraruli politika
saqarTveloSi
disertacia
ekonomikis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad
samecniero xelmZRvaneli:
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
revaz gvelesiani
Tbilisi
2015
avtoris stili daculia
Sinaarsi
Sesavali ................................................................................................................................................................ 4
Tavi 1. racionaluri agraruli politikis formirebisa da
ganxorcielebis problemebi saqarTveloSi
1.1. agraruli politikis roli da mniSvneloba qveynis ekonomikur
ganviTarebaSi ................................................................................................................................................ 10
1.2. damoukidebeli saqarTvelos agraruli politikis wanamZRvrebi da
specifika ............................................................................................................................................................ 21
1.3 eqsportze orientirebuli efeqtiani agraruli politikis
ganxorcielebis SesaZleblobebi da problemebi ................................................... 40
Tavi 2. evrokavSiris agraruli politika, Sedegebi da winaaRmdegobebi
2.1 agraruli seqtoris ganviTarebis Tanamedrove koncefciebi ............ 77
2.2 evropis erTiani agraruli politika da misi ganviTarebis
perspeqtivebi ......................................................................................................................................... 81
2.3 saqarTvelo da evropis samezoblo politika ............................................... 103
Tavi 3. eqsportze orientirebuli agraruli politika saqarTveloSi
3.1 agraruli politikis miznebi dRevandel qarTul realobaSi ..... 124
3.2 agraruli seqtoris regulirebis Tanamedrove meqanizmebi da
politikis gamtareblebi ............................................................................................................... 147
3.3 eqsportis mastimulirebeli agraruli politikis strategia
da instrumentebi ............................................................................................................................ 161
daskvnebi da rekomendaciebi ............................................................................................................. 180
gamoyenebuli literatura ............................................................................................................... 194
gamoyenebuli Semoklebebi
dsT damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba
eeap evropis erTiani agraruli politika
pui pirdapiri ucxouri investiciebi
tnk transnacionaluri organizaciebi
fao(FAO) - გაეროს სურსათისა და სოფლის მეურნეობის საერთაშორისო ორგანიზაცია
COPA evropis fermerTa gaerTianeba
DCFTA Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba
ENP evropis samezoblo politika
ENP AP evropis samezoblo politikis samoqmedo gegma
ENPARD ევროპის სამეზობლო პროგრამა სოფლის მეურნეობისა და სოფლის ..........................განვითარებისთვის
ENPI evropis samezoblo da partniorobis instrumenti
GATT vaWrobis tarifebis Sesaxeb, generaluri SeTanxmeba
GSP + preferenciaTa sistemas
IDA msoflio bankis saerTaSoriso ganviTarebis asocicia
ISPA gawevrianebis wina struqturuli instrumentis
IPR inteleqtualuri sakuTrebis uflebaTa dacva
MFN upiratesi xelSewyobis reJimi
RMP importis SemoRwevadobis indeqsi
RTA vaWrobis SedarebiTi upiratesobis indeqsi
RXA eqsportis SedarebiTi upiratesobis indeqsis
SAPARD gawevrianebis wina agraruli instrumenti
SPS sanitaruli da fitosanitaruli RonisZiebebi
SIGMA mmarTvelobisa da marTvis gaumjobesebis mxardaWera
TAIEX teqnikuri daxmarebis da informaciis gacvlis instrumenti
TBT vaWrobaSi teqnikuri barierebi
UNDAF gaeros ganviTarebis daxmarebis sqema
4
Sesavali
წარმოების გაჩაღება არის ერთადერთი ჩვენი ხსნა. უნდა მოვახერხოთ
გარეთ მეტი გავიტანოთ გასაყიდი, ვიდრე უცხოელს ვთხოვთ საყიდ
საქონელს. სანამ მოსაზიდი მეტი გვექნება, ვინემ გასაზიდი, მონობას
ვერ ავცილდებით.
niko nikolaZe
Temis aqtualuroba: saqarTvelos odiTganve icnobdnen rogorc
agrarul qveyanas. TviT Cveni laTinuri saxelwodeba "georgia"-c xom
miwasTanaaa dakavSirebuli. dResac saqarTvelos statistikis erovnuli
samsaxuris oficialuri monacemebiT, saqarTvelos mosaxleobis 46% cxovrobs
soflad (ix. danarTi 1). Tumca araoficialur realobas Tu gadavxedavT,
cxadi gaxdeba rom regionuli qalaqebis mcxovrebTa didi nawilic imdenadvea
damokidebuli sasoflo-sameurneo aqtivobebze, ramdenadac soflad mcxovrebi
da Sesabamisad es maCvenebeli bevrad gascdeba 50%-s.
SedarebiTi upiratesobis mixedviT saqarTvelos SeuZlia
konkurentunariani gaxdes agrosasursaTo produqtebis warmoebis mixedviT.
konkurentunariani produqtebis warmoeba gamoiwvevs erovnuli resursebis
efeqtian gamoyenebas, Siga da saerTaSoriso bazarze wilebis mopovebas,
mosaxleobis keTildReobis efeqtebis gazrdas.
dReisaTvis agrosasursaTo seqtoris ganviTarebas nebismier
ganviTarebul qveynaSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba. evropul
qveynebSi, miuxedavad imisa, rom agraruli seqtoris wili mTliani Siga
produqtis struqturaSi droSi Semcirebis tendenciiT xasiaTdeba, zogadad
efeqtianobis maCveneblebi dargSi zrdadia.
agrosasursaTo seqtorSi yvelaze rTulia konkurenciis gaweva _
fermerTa 66.7%-s uWirs konkurentebTan brZola, ramdenadac importirebuli
produqtebi gamoirCevian dabali fasiT. aRniSnulis ZiriTadi mizezia agro-
5
sasursaTo produqtebisa da agraruli seqtoris konkurentunarianobis
dabali done. [68]
miuxedavad imisa, rom seqtorSi ZiriTadi konkurentebi importiorebi
arian., qarTuli agro produqtebis konkurentunarianobis gazrda unda moxdes
ara importze barierebis dawesebiT, aramed adgilobrivi warmoebis
produqtebis konkurentunarianobis da saeqsporto potencialis amaRlebiT.
eqsportis roli da mniSvneloba qveynis ekonomikis ganviTarebaSi
aravisTvis sadao ar aris, vfiqrobT nebismieri qarTveli ekonomistisaTvis
SemaSfoTebelia saerTaSoriso vaWrobaSi saqarTvelos mzardi uaryofiTi
saldo.
saqarTvelo agraruli qveyanaa, Tumca dRevandeli mdgomareobiT
saqarTvelos soflis meurneobas saamayo periodi namdvilad ar udgas.
daumuSavebeli saxnav-saTesi miwebi sakmaod did farTobs ikavebs. iseTi
geografiuli mdebareoba, rogoric saqarTvelos aqvs, memcenareoba-
mecxoveleobis ganviTarebis karg saSualebas iZleva, Tumca am SesaZleblobas
qveyana mxolod swori midgomiT Tu gamoiyenebs.
gasuli saukuneeebisgan gansxvavebiT, Tanamedrove qveynebis xelisufleba
soflis meurneobas did yuradRebas aqcevs da mTel rig SemTxvevebSi
saxelmwifos uSualo CareviT agraruli sfero mniSvnelovan warmatebebs
aRwevs. cnobilia, rom amerikis SeerTebuli Statebis mxridan soflis
meurneobis dafinansebas didi yuradReba aqvs daTmobili. igive situaciaa
evrokavSiris qveynebSi, sadac saxelmwifo politikis donezea ayvanili
rogorc sursaTis xarisxis kontroli, aseve am sferos mizanmimarTuli
daxmareba.
vfiqrobT qarTuli agraruli seqtoris iseT produqtebs, rogoricaa:
Rvino, Txili, Cai, citrusebi da zogierTi sxva xili, agreTve mefutkreobis
produqtebi da cxvari, aqvT SesaZlebloba moipovon sakuTari niSa msoflio
bazarze. magram amisaTvis saWiroa swori saxelmwifo politikis gatareba
agraruli seqtoris ganviTarebisa da msoflio bazarze qarTuli produqtis
konkurentunarianobis xelSewyobisaTvis.
6
aqve unda aRiniSnos isic, rom ukanasknel periodSi soflis meurneobis
seqtorSi sagrZnoblad gaaqtiurda saxelmwifo, rac TavisTavad
misasalmebeli faqtia, da kidev ufro zrdis am Temis aqtualurobas. qarTuli
agraruli seqtori dRes iseT mdgomareobaSia, rom misi ganviTarebis
stimulireba mxolod sworad SerCeuli da gaazrebuli, kompleqsuri
agraruli politikis gatarebiTaa SesaZlebeli. miT ufro, rom evrokavSirTan
asocirebis xelSekrulebis gaformebam da Rrma da yovlismomcveli vaWrobis
Sesaxeb SeTanxmebam warmoSva Teoriuli SesaZlebloba ekonomikis gazrdisa
da evrpul bazrebze gasvlisaTvis.
sakiTxis Seswavlis mdgomareoba: agraruli seqtoris ganviTarebis
problemebze mravali Sroma arsebobs, romlebSic gamovlenilia agraruli
seqtoris problemebi da maTi daZlevisaTvis saWiro meTodebi da
instrumentebi. am Temaze gansakuTrebiT sainteresoa akademikosebis: p.
koRuaSvilis, T. kunWulias, profesorebis- e.xaraiSvilisa da n.WiTanavas
naSromebi dargis konkurentunarianobisa da misi rolis Sesaxeb. agrarul
problemebze miZRvnili saintereso statiebis avtorebi arian: r. asaTiani, r.
gvelesiani, k. eraZe, g. erqomaiSvili, g. Todua, r. kakulia, m. kvaracxelia, z.
lipartia, i. mesxia, m. nacvalaZe, v. papava, n. teraSvili, g. uridia, o.
qeSelaSvili, n. xaduri, r. xarebava da sxvebi.
Tumca am mecnierTa naSromebSi SedarebiT naklebadaa ganxiluli
evropul bazarze qarTuli agraruli produqciis eqsportis stimulirebis
meTodebi; ra Tqma unda, arc es naSromi asaxavs srulyofilad qarTuli
agraruli seqtoris saeqsporto potencialis kvlevas da misi ganxorcielebis
yvela SesaZleblobas, Tumca vfiqrobT, sakmaod saintereso da mniSvnelovani
aspeqtebia wina planze wamoweuli saeqsporto produqciis gamovlenisa da
maTi warmoebis stimulirebisaTvis.
kvlevis mizani da amocanebi: kvlevis mizans warmoadgens qarTuli
agraruli produqciis eqsportTan dakavSirebuli problemebis analizi,
kerZod, im dargebis(produqtebis) gamovlena, romelTac yvelaze meti
saeqsporto potenciali gaaCniaT. garda amisa, mniSvnelovania agreTve
7
savaraudo saeqsporto qveynebis(bazrebis) SerCeva da ucxouri investiciebis
mozidvis politikis gansazRvra. evropuli qveynebis magaliTis Seswavla da
qarTul realobaSi maTi gamocdilebis gamoyenebis SesaZleblobis analizi.
kvlevis miznebidan gamomdinare, kvlevis ganxorcielebisaTvis davisaxeT
Semdegi amocanebi:
• damoukidebeli saqarTvelos agraruli politikis formirebis
Taviseburebebis Seswavla;
• qarTul agrarul seqtorSi mimdinare mdgomareobis analizi da
problemebis gamovlena;
• agraruli seqtoris resursuli potencialis Seswavla;
• agraruli seqtoris ganviTarebis Tanamedrove Teoriebis analizis
safuZvelze, evropis erTiani agraruli politikis ganviTarebis
perspeqtivebis prognozireba(gansazRvra);
• saqarTvelosa da evropis TanamSromlobis, kerZod,
ganxorcielebuli proeqtebis, axali valdebulebebisa da
SesaZleblobebis analizi;
• saqarTveloSi eqsportis mastimulirebeli agraruli politikis
ZiriTadi prioritetebis da misi ganxorcielebis ZiriTadi
instrumentebis gansazRvra.
kvlevis obieqti da sagani: kvlevis obieqtebia saqarTvelosa da
evrokavSiris qveynebis agraruli seqtori, agrosasursaTo bazrebi, agraruli
produqtebi, bunebrivi resursebi da maTi racionalurad gamomyenebeli
sazogadoeba. sagani ki seqtorSi arsebuli problemebis analizi, kerZod,
saeqsporto potencialis mqone dargebis gamovlena da maTi ganviTarebisaTvis
racionaluri da efeqtiani agraruli politikis formirebisa da
funqcionirebis procesi.
kvlevis Teoriuli da meTodologiuri safuZvlebi: naSromSi kvlevis
meTodad gamoyenebulia analizis, sinTezisa da Sedarebis, aseve empiriuli
socialuri kvlevis meTodebi; Catarda agraruli seqtoris sxvadasxva
warmomadgenlebis gamokiTxva interviuirebis meTodiT;
8
Seswavlilia saqarTvelos parlamentisa da mTavrobis dadgenilebebi da
sxva ekonomiur-samarTlebrivi xasiaTis normatiuli aqtebi, qarTveli mecnier-
ekonomistebis samecniero naSromebi; samTavrobo da arasamTavrobo
organizaciebis mier gamoqveynebuli statistikuri masalebi ekonomikisa da
soflis meurneobis Sesaxeb, agreTve qveyanaSi ganxorcielebuli agraruli
politikis Sesaxeb saerTaSoriso organizaciebis mier momzadebuli daskvnebi.
pirdapiri intervius gziT gamokiTxulia mcire mewarmeebi, axladSeqmnili
kooperativebis warmomadgenlebi da fizikuri pirebi, romelTa ZiriTad
Semosavlis wyaros warmoadgens sasoflo-sameurneo aqtivoba;
naSromis mecnieruli siaxle::
• naSromSi ganxilulia qarTuli agraruli seqtoris struqturis
efeqtianobis sakiTxi;
• dasabuTebulia eqsportze orientirebuli agraruli politikis
mniSvneloba;
• gamokvleulia qarTuli agraruli produqtebis evropul bazrebze
Sesvlis SesaZleblobebi;
• gamokvleulia agrarul seqtorSi axali organizaciul-
samarTlebrivi formebis danergvis meTodebi;
• Seqmnilia "regionuli klasterebis" modeli, romelTa ganviTarebac
Seamcirebs saxelmwifo xarjebis moculobas agrarul seqtorSi
iseTi RonisZiebebisaTvis, rogoricaa: axali saeqsporto bazrebis
moZieba; evropul da msoflio bazris moTxovnilebebis mixedviT
warmoebis dagegmva; fermerTa codnis donis amaRleba; dargSi
finansebis moZieba; warmoebis inovaciuri teqnologiebis Semotana
da sxva.
• Camoyalibebulia regionuli politikis marTvis sqematuri modeli.
sadac gaTvaliswinebulia centraluri mTavrobis, regionuli
mmarTvelobebisa da biznesis koordinirebuli TanamSromlobis
plaTforma.
9
• mocemulia ZiriTadi saeqsporto potencialis mqone produqtebis
SWOT analizi;
• Camoyalibebulia saqarTvelos agraruli politikis
ganxorcielebis strategiisa da instrumentebis CarCo koncefcia;
naSromis praqtikuli mniSvneloba: sadisertacio naSromis Teoriuli
daskvnebi da praqtikuli rekomendaciebi SeiZleba gamoyenebul iqnes
saxelmwifo organiebis mier, agraruli politikis SemuSavebisa da gatarebis
procesSi. amasTan, disertaciaSi mocemuli Teoriuli kvlevis Sedegebi da
praqtikuli monacemebi SeiZleba gamoviyenoT seqtorisa da misi ganviTarebis
xelSemwyobi ekonomikuri politikisadmi miZRvnil leqcia-seminarebze.
kvlevis Sedegebis aprobacia: kvlevis Sedegebi periodulad gamoqveynda
statiebis saxiT, aseve, gakeTda moxsenebebi saerTaSoriso samecniero
konferenciebze, rogorc saqarTveloSi, ise sazRvargareT.
naSromis moculoba da struqtura: sadisertacio naSromi moicavs 192
kompiuterze nabeWd gverds. igi Sedgeba Sesavlis, sami Tavis, cxra qveTavis,
daskvnebisa da winadadebebisagan. naSroms Tan axlavs gamoyenebuli
literaturis sia da danarTebi.
10
Tavi 1. racionaluri agraruli politikis formirebisa da
ganxorcielebis problemebi saqarTveloSi
1.1. agraruli politikis roli da mniSvneloba, qveynis ekonomikur
ganviTarebaSi
ekonomistebi soflis meurneobas ganixilaven, rogorc industriuli
seqtoris ganviTarebis winapirobas, ramdenadac igi aqtiurad iyenebs sxva
dargebSi warmoebul produqcias: msxvil sasoflo-sameurneo teqnikas, Sxam-
qimikatebs da sxva saWiro danadgarebs, warmoebuli agraruli produqciis
moculoba ki astimulirebs gadamamuSavebeli mrewvelobis da samacivre
meurneobebis ganviTarebas. garda amisa, es dargi aris dasaqmebis erT-erTi
udidesi sfero. soflis meurneobis ganviTareba astimulirebs, rogorc
msxvili fermeruli meurneobebisa da kartelebis, ise mcire mewarmeebis
efeqtianianobis zrdas.
swori agraruli politikis Camoyalibeba gansakuTrebiT mniSvnelovania
ganviTarebadi qveynebisaTvis, romelTa ekonomikis struqturul
transformaciaSic, soflis meurneobas gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba.
soflis meurneobis ganviTarebiT miRebuli sargebeli, Tu igi mxolod
socialur miznebze agebuli siRaribis winaaRmdeg politikis ganxorcielebis
Sedegia, soflis meurneobis pasiuri rolis aRiarebaa, xolo Tu
saxelmwifosTan erTad kerZo kapitaldabandebebisa da infrastruqturis
zrdiT soflis meurneoba komerciul mniSvnelobasac SeiZens, maSin gaizrdeba
fermerTa konkurentunarianoba da agraruli biznesgaremo.
ucxouri investiciebis stimulireba, ara mxolod gadamamuSavebeli
mrewvelobis ganviTarebas Seuwyobs xels, aramed dargSi axali, Tanamedrove
teqnikisa da teqnologiebis danergvas, axali codnis implementaciasa da
msoflio ekonomikur sivrceSi axali bazrebis diversifikaciis
Sesaxleblobas qmnis.
11
agraruli politika soflis meurneobebis qveseqtorebis ganviTarebis
prioritetebs gansazRvravs. amave dros mTavrobas SeuZlia daaCqaros
konkretuli seqtorebis ganviTarebis tempi saxelmwifo kapitaldabandebebiT,
sasurveli sainvesticio garemos SeqmniT Tu sagadasaxado SeRavaTebis
dawesebiT.
swori agraruli politikis meSveobiT SesaZlebelia soflis meurneobis
nedleulis gadamamuSavebeli da saboloo produqciis mwarmoebeli kvebis da
mrewevelobis sxva seqtorebis ganviTarebis stimulireba, rac ase did rols
TamaSobs ganviTarebadi da gardamavali ekonomikis qveynebisaTvis.
sworad warmarTuli agraruli politika axdens:
1. mosaxleobis aucilebeli sursaTiT uzrunvelyofas-sakvebi produqtebis
warmoebis usafrTxoebis xelSwyobas, fito da zoo-veterinaruli
daavadebebis winaaRmdeg brZolas; gansakuTrebuli SemTxvevebisaTvis
sakvebi produqtebiT momaragebasa da samTavrobo rezervebis Seqmnas;
soflis meurneobis ganviTarebisaTvis wyaldidobisa da eroziis
sawinaaRmdego qmedebaTa xelSewyobas.
2. garemos dacvisa da soflis meurneobis mwarmoeblurobis mdgradi
ganviTarebis xelSewyobas- bunebrivi resursebis dacvas, garemos
dabinZurebis Semcirebas, biologiuri mravalferovnebis ganviTarebas.
mavneblebis winaaRmdeg brZolas.
3. sasoflo-sameurneo arealebSi sabazro faqtoris gaZlierebas,
regionebSi cxovrebis donis amaRllebas da infrastruqturis
ganviTarebas, swavlebasa da axali sasoflo-sameurneo teqnologiebis
danergva-gavrcelebaSi soflis mosaxleobis CarTvas.
4. konkurentunariani produqciis warmoebis xelSewyobas, seqtorSi
SedarebiTi upiratesobis identificirebas da eqsportis stimulirebas.
5. produqtiulobis zrdisa da gadamamuSavebeli mrewvelobis xelSewyobas,
rac gulisxmobs teqnologiur gaumjobesebas (mosavlianobis zrdas),
aseve cvlilebebs warmoebis modelebSi, marTvaSi, maRali
12
produqtiulobis sasoflo-sameurneo kulturebis danergvasa da
efeqtiani gadamamuSavebeli warmoebis Seqmnas. [8]
dRes ekonomistebi da politikosebi agrarul politikas ganixilaven e.w.
farTo da viwro gagebiT. gulisxmoben, rom pirveli moicavs ekonomikis
gardaqmnis TiTqmis yvela mxares, romelic ama Tu im qveynis dargebis
ganviTarebas exeba (teqnikuri politika, sakuTrebiTi urTierTobani,
finansuri meurneoba, sakanonmdeblo baza, sagareo-ekonomikuri urTierTobani
da a.S.). viwro gagebiT agrarul politikas gansazRvraven, rogorc calkeuli
dargebis, sawarmoebis (an maTi jgufis) marTvis doneze struqturul
cvlilebebs, warmoebis moculobebs, dargebis (qvedargebis), sawarmoebis
funqcionirebas, resursebis gadanawilebas, specializacias da a.S.
gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom eri, romelic orientacias iRebs
marto soflis meurneobis ganviTarebaze da ugulebelyofs Tanamedrove
industrias Tavisi ekonomikuri, mecnieruli da kulturuli potencialiT,
winaswar ganwirulia CamorCenilobisa da dakninebisaTvis, magram aseve
arasworia kursi aviRoT mxolod mrewvelobis srulyofisaken, am dargebis
ganviTarebaSi saWiroa davicvaT optimaluri proporciebi.
dRes erovnuli meurneobis ganviTarebis erT-erTi ZiriTadi sakiTxia
industriisa da soflis meurneobis harmoniuli SeTanawyoba da ganviTareba,
rac, samwuxarod, reformis gatarebis periodSi dairRva saqarTveloSi. igi
ekonomikuri kriziSigan Tavis daRwevis erT-erT seriozul Semaferxebel
mizezad unda miviCnioT orive dargisaTvis.
Tanamedrove pirobebSi gvaqvs imis SesaZlebloba, rom am etapze
garkveuli upiratesoba mivaniWoT msubuqi da kvebis mrewvelobis produqciis
zrdis tempebs, rac ase saWiroa xalxis keTildReobis gaumjobesebisa da
sasursaTo programis realizaciisaTvis. magram es ar imoqmedebs warmoebis
saSualebaTa warmoebis daCqarebuli ganviTarebis saerTo kursze, radgan
Semdgom periodSi orientiri iqneba mrewvelobis dargis ufro daCqarebuli
tempiT ganviTareba, vidre agraruli seqtorisa. am etapze ki soflis
meurneobis dargis daCqarebuli ganviTareba nakarnaxebia sasursaTo
13
problemis swrafad gadaWris interesebidan gamomdinare. yovelive amis gamo,
am etapze didi mniSvneloba aqvs qveyanaSi agraruli seqtoris potencialis
amoqmedebas, e.i. orientaciis aRebas umTavresad soflis meurneobisaken, Tumca
es ar niSnavs perspeqtivaSi industriul ganviTarebaze saerTod xelis aRebas,
piriqiT, igi xels uwyobs da aCqarebs SemdgomSi qveynis industriuli kursiT
ganviTarebas. saqme isaa, rom dRes aucilebelia qveynisaTvis am ori
fundamenturi dargis ganviTarebaSi optimaluri gzebis Zieba da adre
darRveuli proporciebis aRdgena-gaumjobeseba. [4]
dReisaTvis saqarTveloSi soflis meurneoba praqtikulad ar
warmoadgens ucxouri investiciebisaTvis mimzidvel dargs erToblivi
sawarmoebisa da saerTaSoriso organizaciebis Sesaqmnelad. dazustebuli
monacemebiT, saqarTveloSi ganxorcielebuli pirdapiri ucxouri
investiciebis moculobam 2013 wels 942 mln. aSS dolari Seadgina. diagramaSi
mocemulia pirdapiri ucxouri investiciebi ekonomikis seqtorebis mixedviT
2013 wels.
diagrama 1.1
wyaro: saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri
http://www.geostat.ge/cms/site_images/_files/georgian/bop/FDI_2013-GEO.pdf
14
rogorc diagramidanac Cans 2013 wels agrarul seqtorSi ganxorcielda
mTliani ucxouri investiciebis mxolod 1%, rac daaxloebiT 11 milioni
laria. 2012 wels analogiuri maCvenebeli 16 mln. lars Seadgenda. met-
naklebad analogiuria monacemebi 2007 wlidan moyolebuli- yvelaze meti
wili mTliani sazRvargareTuli investiciebis 1,5% Semovida 2014 wels
(statistikis departamentis winaswari monaCveni), rac daaxloebiT 14, 5 mln,
aSS dolaria.[42]
Cveni azriT ki investorebis mozidva swored soflis meurneobaSi unda
iyos prioritetuli, radgan es dargis ganviTarebis yvelaze realur
perspeqtivad gvesaxeba: ucxoeli investori niSnavs TiTqmis yvela im
problemebis daZlevis SesaZleblobas, romelic dargSi gadauWrel sirTuled
rCeba:
• saerTaSoriso bazrebze wvdoma,
• iafi kapitali,
• warmoebis Tanamedrove teqnologiebis da codnis importi…
agrarul politikas uZvelesi istoria aqvs. saxelmwifos Camoyalibebis
sawyis etapebze, uZveles xelnawerebSi, samefo dekretebsa Tu kanonTa
wignebSi upirvelesi yuradReba eqceoda: miwebis ganawilebas sakuTrebaSi
gadaCvenis TvalsazrisiT, misi sargeblobis uflebebsa da wesebs, irigaciuli
sistemebis funqcionirebisa da miwis gadasaxadebis damkvidrebis sakiTxebs.
agrarul ganviTarebas da mis ganmsazRvrel politikas ekonomikuri
azrovnebis klasikosebi did yuradRebas uTmobdnen. saerTod ekonomikuri
ganviTarebisaTvis, kerZod ki soflis meurneobisaTvis isini ganviTarebis
ZiriTad faqtorad kapitalis akumulacias miiCnevdnen. maTi azriT, teqnikuri
da teqnologiuri siaxleebis danergviTa da SromiTi procesebis srulyofiT
soflis meurneobaSi nayofierebis gadideba miiRweva. [8]
soflis meurneobisadmi yvelanair- dadebiT Tu uaryofiT ganwyobebs
aqvs Tavisi Teoriuli da ideologiuri safuZvlebi, romlebic saukuneebis
ganmavlobaSi garemos struqturul cvlilebebTan erTad Zireulad
icvleboda.
15
klasikuri Teoriis warmomadgenlebi (adam smiti) ekonomikuri
ganviTarebis zrdas ganixilavdnen, rogorc process, romelic moiTxovda
warmoebis faqtorebis gadanawilebas dabali Sromis mwarmoeblurobiT
gamorCeuli tradiciuli soflis meurneobis seqtoridan maRalteqnologiur
seqtorebSi. am periodSi soflis meurneobas ekisreboda pasiuri roli da
ganixileboda, rogorc mosaxleobis sakvebiT uzrunvelyofis da dasaqmebis
dargi. garda amisa, arsebobda imis molodini, rom soflis meurneobis,
rogorc ganviTarebis tradiciuli dargis, mniSvneloba arsebiTad
Semcirdeboda imis mixedviT, Tu rogor warimarTeboda qveynis transformacia
sawyisi tradiciuli ekonomikidan Tanamedrove ekonomikaSi. [123]
soflis meurneobis roli ZiriTadad dakavSirebuli iyo im produqciis
warmoebasTan, romelic pirdapir daakmayofilebda adamianis saarsebo
moTxovnilebebs. ramdenadac soflis meurneobis produqciis warmoeba
aerTianebda adamianis Zalisxmevas bunebrivi resursebis gamoyenebisas,
miCneuli iyo, rom misi ganviTareba SesaZlebelia sxva ekonomikuri
saqmianobisgan damoukideblad.
Tumca, realurad, soflis meurneobis damokidebuleba miwis SezRudul
raodenobasTan imas niSnavda, rom misi Semdgomi gafarToeba yovelTvis
iqneboda SezRuduli. igi klebadi mwarmoeblurobis sferoa (robert
malTusi), amitom arsebobda seriozuli argumenti imisa, rom samuSao Zalis
zrdasTan erTad soflis meurneobis dargi imave proporciiT ver
gaizrdeboda. garda amisa, samuSao Zalis dasaqmebas SezRudavda am dargSi
teqnologiebis danergvac. realurad naTeli iyo, rom mosaxleobis zrdasTan
erTad gaizrdeboda moTxovna sasoflo-sameurneo produqciaze, rac, Tavis
mxriv, aucilebels gaxdida soflis meurneobis zrdas mosaxleobis zrdis
paralelurad. es garemoebebi safuZvlad daedo soflis meurneobis
winaaRmdegobrivi ganviTarebis aRiarebas. naTeli iyo, rom igi sasicocxlod
mniSvnelovani dargia, magram misi ganviTareba garkveul zRvars ver gascdeba.
me-19 saukunis dasawyisSi klasikosi Teoretikosebi amtkicebdnen, rom
Sromis nayofiereba soflis meurneobaSi mrewvelobasTan SedarebiT dabalia.
16
soflis meurneobis CamorCenas gansazRvravda ernst engelis kanoni, romlis
Tanaxmad, Semosavlebis zrdasTan erTad mcirdeba danaxarjebi kvebaze. es ki,
faqtobrivad, imis aRiarebas niSnavda, rom sasoflo- sameurneo Warbwarmoebas
adgili eqneboda im SemTxvevaSi, Tu misi mwarmoebluroba gadaaWarbebda
mosaxleobis zrdas. es faqtori iZleoda imis dasabuTebis safuZvels, rom
kapitaldabandebebi soflis meurneobidan unda gadanacvlebuliyo samrewvelo
sferoSi. es mosazreba dResac aqtualuri rCeba.
Tu davuSvebT, rom soflis meurneobis ganviTareba stagnaciuri darCeba,
moxdeba dasaqmebis zrda arasasoflo-sameurneo sferoSi, produqtebze fasebi
ki gaizrdeba, rasac mohyveba arasasoflo-sameurneo seqtorSi dasaqmebulTa
xelfasebis Semcireba da mrewvelobis dargebis ganviTarebis Seferxeba. amis
Sedegad warmoiSoba ekonomikur TeoriaSi cnobili e.w “rikardos xafangi”. am
mdgomareobidan Tavis daRwevis mizniT, 1980-ian wlebamde gavrcelebuli iyo
mosazreba imis Sesaxeb, rom soflis meurneoba mniSvnelovnad unda
dabegriliyo, Tumca ukve Semdgomi periodidan sul ufro metad dominirebda
azri imis Sesaxeb, rom soflis meurneobis da da sxva danarCeni dargebis
ganviTareba ar SeiZleba erTmaneTisgan damoukideblad warmarTuliyo.
amdenad, daviwyebas mieca mosazreba soflis meurneobis damoukidebeli
ganviTarebis Sesaxeb.
Sesabamisad, TandaTanobiT ukana planze iwevda azri soflis meurneobis
pasiuri rolis Sesaxeb da gaCnda mosazrebebi imis Taobaze, rom soflis
meurneoba mniSvnelovan rols TamaSobs mSp-s zrdaSi. erT-erTi gamokvlevis
Tanaxmad, 1960-1990 wlebSi msoflios 62 ganviTarebuli qveynis mimoxilvis
Sedegad, soflis meurneobaSi Sromis mwarmoeblurobis zrdis wilma mSp-s
zrdaSi Seadgina 54%. soflis meurneobaSi Sromis mwarmoeblurobis zrdis
Sedegad samuSao Zalam gadainacvla sxva seqtorebSi. [115]
soflis meurneobis produqtiulobis zrdisa da ganviTarebisaTvis
aucilebelia teqnologiebis danergva, rac gansazRvravs sxva dargebTan mis
urTierTqmedebas. ekonomikuri zrda soflis meurneobaSi SuZlebelia sxva
seqtorebisagan damoukideblad dafiqsirdes. Tavis mxriv ki soflis meurneoba
17
qmnis moTxovnas servisebze da mrewvelobis ganviTarebaze, misi warmoebis
zrda aisaxeba kvebis mrewvelobaze, mrewveloba ki, Tavis mxriv,
uzrunvelyofs dargs manqana-iaraRebiTa da teqnologiebiT.
realurad zemoaRwerili kavSirurTierToba sxvadasxva qveyanaSi met-
naklebi CarTulobiT iCens Tavs-ZiriTadad agraruli seqtori ufro metadaa
industriuli mrewvelobisa da mecnierebis Tanamedrove miRwevebis
momxmarebeli, vidre sasoflo-sameurneo produqciis zegavlena igrZnoba
ekonomikis sxva sferoebis ganviTarebaze.
soflad Semosavlebis zrda danazogebis wyaroa rogorc soflis
meurneobis, ise arasasoflo-sameurneo dargebisaTvis, produqtebze fasebi ki
teqnologiebis ganviTarebas emyareba, rac, Tavis mxriv, uzrunvelyofs
mrewvelobis da momsaxurebis dargebSi Sromis anazRaurebis stabilurobas
da amiT xels uwyobs investiciebis zrdas Tu struqturuli cvlilebebis
ganxorcielebas sxva dargebSi.
soflis meurneobas gacilebiT mWidro kavSiri aqvs sxva dargebTan,
vidre danarCen dargebs erTmaneTTan, rac ganpirobebulia imiT, rom soflis
meurneobis produqcia upiratesad iyideba adgilobriv bazarze, soflis
meurneobaSi gamoyenebuli Sualeduri resursebi, romelsac sxva dargebi
awarmoeben, naklebad importirebadia. am kavSirebSi soflis meurneobis
produqciis importsa da eqsports, resursebis bazris da infrastruqturis
mdgomareobas, logistikas da sxv. Seaqvs Tavisi koreqtivebi, magram es
yvelaferi mainc ver amcirebs soflis meurneobis rols da kavSirs sxva
dargebTan.
yovelive amis sawinaaRmdegod SeiZleba iTqvas, rom dRes globaluri
ganviTareba iZleva imis SesaZleblobas, rom qveyanaSi iafi soflis
meurneobis produqcia iyos importirebuli. es ki, Tavis mxriv, niSnavs imas,
rom adgilobrivi Zalisxmeva moxmardes ufro intensiur arasasoflo-
sameurneo dargebs. garda amisa, qveyanaSi soflis meurneoba SeiZleba cudad
iyos integrirebuli sxva dargebTan da misi Rirebulebis zrda ki mokle
jaWvs Seadgendes, rac kiTxvis niSnis qveS ayenebs soflis meurneobas,
18
rogorc ekonomikis ganviTarebis mamoZravebel Zalas da siRaribis daZlevis
efeqtur gzas. mas sWirdeba sakmaod didi investiciebi da saxelmwifo
finansebi, fasebis mxardaWera, irigaciuli sistemebis gayvaniloba da sxv.,
soflis meurneoba naklebad xelmisawvdomi xdeba, miT umetes, iseT qveyanaSi,
sadac miwebi danawevrebulia da daqucmacebulia ararentabelur mcire
fermebad.
Tumca ekonomikuri politikis istoria icnobs latifundiebTan brZolis
tendencias da xels uwyobs miwis danawevrebas dainteresebul pirebzec,
magram evropis umravles qveynebSi dReisaTvis dawesebulia fermeruli
meurneobis zomis qveda zRvari. es imisTvis keTdeba, rom nakveTebis
gadaWarbebuli daqucmaceba da fragmentacia Tavidan iqnes acilebuli. [8]
amis sawinaaRmdegod, mravali mecnieri Tvlis, rom soflis meurneobis
ganviTarebis umniSvnelovanesi parametria swored mcire mewarmeebis warmateba.
am skolis warmomadgenlebi sakmaod dadebiTad arian ganwyobilni agraruli
seqtoris potencialis Sesaxeb im qveynebSi, sadac maRalia umuSevroba da
araformaluri ekonomikaa gabatonebuli. Tumca, faqtia, rom vaWrobis
liberalizaciisa da globalizaciis procesSi mcire fermerebi xSirad ver
axerxeben damoukideblad koncentracias, integracias da transformacias
imisaTvis, rom gauZlon saerTaSoriso konkurencias da daakmayofilon bazari.
am pirobebSi ki investorTa interesebi sakmaod didi riskebis qveS dgeba.
Sesabamisad, fermerebs, gansakuTrebiT maT, romlebic bazrebidan Sors arian
da cudi infrastruqtura aqvT, momavali da perspeqtivebi ar gaaCniaT.
amdenad, azri imis Sesaxeb, rom sainvesticio aqcenti msxvil da komerciaze
orientirebul fermebze unda gakeTdes, romlebsac ukeT SeuZliaT
daakmayofilon bazris moTxovnebi, ar aris usafuZvlo. Sesabamisad, mravali
avtori amtkicebs: - nacvlad imisa, rom politika avagoT “mcire fermebis
gadarCenis” saWiroebebze, saWiroa mcire fermebisagan gaTavisufleba.[127]
es idea dReisaTvis metad aqtualuri da popularulia evropuli
liderebis kuluarebSi, Tumca rogorc momdevno TavebSi vnaxavT,
eleqtoratis ganawyenebis SiSiT es sakiTxi aqtualuri faqtiurad ar xdeba.
19
me-20 saukunis dasawyisSi mravali ekonomisti skeptikurad uyurebda
mcire mewarmeobis efeqtianobis amaRlebas, ramdenadac fermebi, TavianTi
bunebis gamo, cdiloben awarmoon mxolod imdeni produqti, ramdenic saWiroa
maTi arsebobisaTvis. imisaTvis, rom fermebma SeiZinon komerciuli xasiaTi,
saWiroa damatebiTi stimuli. am Teorias “moxmarebasa da Sromas Soris
balansis principi” ewodeba (a. Caianovi; v. megri) da gamoiyeneba msxvili
meurneobis upiratesobebis dasasabuTeblad.
msxvili fermebis upiratesobis tradiciuli Teoriis kritika me-20
saukunis SuaxanebSi daiwyes, xolo 90-iani wlebis bolos ki gaCnda
literatura, sadac aris imis mtkiceba, rom mcire fermebis Sromis
efeqtianoba xSirad aRemateba msxvili fermebis efeqtianobas.
mcire fermebis efeqtianobis momxre mecnierebis argumentaciiT, mcire
fermebs aqvT erT erTeul produqciaze dabali mogeba, vidre msxvil fermebs,
magram isini ufro mgrZnobiareni da moqnilni arian tranzaqciul xarjebTan
mimarTebaSi, vidre msxvili fermebi, maTi efeqtianoba ar aris msxvili
fermebis efeqtianobaze dabali im SemTxvevaSi, Tu mxedvelobaSi miviRebT
maTi samuSao Zalis dabal Rirebulebas da gare efeqtebs. miuxedavad imisa,
rom msxvili fermebi awarmeben ufro met produqcias, vidre mcire fermebi
kooperaciis SemTxvevaSi, rac gacilebiT maRalsargebliania maTTvis, iReben
met mogebas, vidre msxvili fermebi. mcire fermebis warmoeba ufro efeqtiania,
magram kvebis produqtebis usafrTxoebisa da xarisxis problemebi, rac
Zalian mtkivneulia Ria bazrisaTvis, mniSvnelovnad moqmedebs mcire fermebis
ganviTarebaze.[6]
sakamaTo ar unda iyos, rom soflis meurneobis sfero gansakuTrebiT
mniSvnelovania swored im qveynebisaTvis, saqarTvelos CaTvliT, sadac
dominirebs mcire fermebi, gaaCniaT mcire saeqsporto SesaZleblobebi da
umuSevrobis maRali done, xolo im qveynebSi ki, sadac ekonomikis zrda
emyareba kapitalintensiur dargebs, fermerebs ganviTarebisa da
diversificirebis meti SesaZleblobebi gaaCniaT.
20
rogorc qvemoT vnaxavT, qaoturad da erTjeradad gaweuli daxmarebiT ar
moxerxda qarTuli soflis meurneobisa da ekonomikis ganviTareba. swored
amitom, vfiqrobT rom mxolod kargad gaTvlili da efeqtiani agraruli
politikis SemuSaveba, romelic organulad iqneba integrirebuli erovnul
ekonomikur politikaSi, aris is erTaderTi gza, romliTac daclili
qarTuli soflebis aRdgenasa da naxevrad SimSilis zRvarze myofi
mosaxleobis problemis mogvarebas SevZlebT.
21
1.2. damoukidebeli saqarTvelos agraruli politikis wanamZRvrebi da
specifika
damoukideblobis gamocxadebis, sabazro ekonomikaze gadasvlisa da
Sinaomebis Semdeg, qveyanaSi TiTqmis mTlianad ganadgurda kolmeurneobebisa
da sabWoTa meurneobebis infrastruqtura da qoneba, romlis arseboba qmnida
SesaZleblobas, rom sabazro ekonomikaze gadasvlis pirobebSi moxdeboda
maTi TandaTan gardaqmna fermebad ise, rom ar daekargaT da piriqiT,
gaezardaT am meurneobebis sabazro potenciali da konkurentunarianoba.
samwuxarod mware realobidan gamomdinare, miviReT naxevrad naturaluri,
dabalmeqanizebuli da amitom dabalnayofierebisa da ganuviTarebeli
infrastruqturis mqone sofeli.
meore umTavresi problema iyo damoukideblad marTvis da cxovrebis
arcodna. samwuxarod Zvelis ganurCevlad ngreva da axlis gauazreblad
Seneba axalbeda qarTuli mTavrobis sabediswero Secdomad iqca.
pirveli nabiji, romelic damoukidebel saqarTveloSi soflis
meurneobis ganviTarebisaTvis gadaidga, es iyo 1992 wels- ministrTa kabinetis
18 ianvris dadgenilebis safuZvelze dawyebuli agrarul reformad wodebuli
sasoflo-sameurneo miwebis naCqarevi privatizacia. absoliturad swori
midgoma-rom miwa ekuTvnis mas, vinc daamuSavebs, reformis gauazreblad da
xarvezebiT Catarebis gamo sabediswero aRmoCnda qarTuli soflisaTvis: dRes
damuSavebaSi arsebuli miwis saerTo fondi 4 mln-mde nakveTadaa
danawevrebuli (saSualo farTi-1,5-2,5 ha), romelzec maRalproduqtiuli
sasoflo-sameurneo warmoebis mowyoba, mecnierul-teqnikuri bazis ganaxleba
an Seqmna, sasoflo-sameurneo samuSaoTa meqanizaciis, melioraciis, qimizaciis
da warmoebis intensifikaciis saWiro sxva RonisZiebebis ganxorcieleba
praqtikulad SeuZlebelia. amasTan erTad gasaTvaliswinebelia isic, rom
agraruli reformis pirvel etapze ver moxerxda miwebis privatizebis
srulad dasruleba, sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwebis mniSvnelovani
nawili, romelTa efeqtiani gamoyeneba SesaZlebelia sasoflo-sameurneo
saqmianobisaTvis, kvlavac saxelmwifos sakuTrebaSi rCeba.
22
agraruli reforma, romlis ZiriTadi mimarTuleba miwaze kerZo
sakuTrebis damkvidreba, warmoebis sxva ZiriTadi saSualebebis
gansaxelmwifoebrioba da soflad axali organizaciul-samarTlebrivi
formebis Camoyalibeba iyo, bolomde arc ganxorcielebula. arasrulyofilad
Catarda aseve sazogadoebriv meurneobaTa reorganizacia. Tavis mxriv,
arasrulyofilma reformam ver uzrunvelyo soflad axlad warmoSobili
sameurneo subieqtebis sabazro pirobebTan adaptaciisaTvis keTilsaimedo
garemos Seqmna, Sesabamisi unar-Cvevebisa da axali stereotipebis damkvidreba.
amasTan, darRveul iqna mTavari principi, rac reformebis kompleqsurad
ganxorcielebas moiTxovs. reforma Seexo saxelmwifo sakuTrebaSi arsebul
sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwebis mxolod nawils, meore
mniSvnelovani nawili ki (sul 460 aTasi ha, saidanac 90 aTasi ha intensiuri
savargulia) kvlav saxelmwifo sakuTrebaSi darCa, romelic miuxedavad imisa,
rom SemuSavebuli iqna araerTi normatiuli aqti (mag: 2005 wlis 8 ivniss
miRebuli saqarTvelos kanoni “saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-
sameurneo daniSnulebis miwis privatizaciis Sesaxeb”), maTi
gansaxelmwifoebrioba (ijariT gacemuli miwebis CaTvliT) dRemde ver
moxerxda, rac xels uSlis miwis Tavisufali bazris Seqmnas, soflad
investiciebis mozidvasa da samewarmeo aqtivobis amaRlebas. [17].
90-iani wlebis dasawyisSi, miwis reformebis paralelurad, daiwyo
soflis infrastruqturis gardaqmnac. daiSala agroserviscentrebi, romlebic
manqana-mowyobilobebis teqnikuri momsaxurebiT iyvnen dakavebulni da
“saqsofqimia”, romelic SxamqimikatebiTa da sasuqebiT amaragebda
kolmeurneobebs. isini gardaiqmna komerciul, struqturebad, magram ar iyo
orientirebuli mogebaze da inarCunebda monopolizebul mdgomareobas.
soflis meurneobis infrastruqtura sakmaod mZime mdgomareobaSi
aRmoCnda. sairigacio arxebiT wyali mosaxleobas, faqtobrivad, winandeburad
ufasod mieyideboda, xolo wylis resursebis gamoyenebisa da marTvis
organizaciebi finansdeboda saxelmwifos mier. saxelmwifos xelSi arsebuli
wylis meurneobebi ver inarCunebdnen TavianT mdgomareobas – wylis tumboebi,
23
rezervuarebi, arxebi da sxva teqnologiebi amortizebuli iyo, xolo wylis
miwodeba SeferxebebiT xorcieldeboda eleqtroenergiis deficitisa da
saTadarigo nawilebis naklebobis, Zravebis mwyobridan gamosvlisa da
danadgarebis Zarcvis gamo. infrastruqturas utardeboda mxolod mcire
zomis saremonto samuSaoebi da wyalsaqaCi sistemebi praqtikulad wyvetdnen
funqcionirebas. 90-iani wlebis pirvel naxevarSi energiis naklebobis gamo
mxolod ramdenime wyalsaqaCi sadguri funqcionirebda, umravlesoba ki
gaCerebuli iyo. [26]
msoflio bankis monacemebiT, 1992-2003 wlebSi miwebis 11% irwyveboda,
xolo 2003-2009 wlebSi ki es maCvenebeli ufro Semcirda da Seadgina 6-7%,
maSin, rodesac evrokavSiris saSualo maCvenebeli 26-29%-ia. [135]
90-ianebis pirvel naxevarSi raime sxva saxis antikrizisuli RonisZieba
konkretulad soflis meurneobis mimarTulebiT aRar ganxorcielebula.
seqtorSi dabali iyo komercializacia da dargi ZiriTadad saojaxo
meurneobebisTvis naturaluri TviTmoxmarebis funqcias asrulebda.
saxelmwifo mesveurebs ar ecalaT soflis meurneobis misaxedad da
privatizaciis procesSi, sasoflo-sameurneo miwebisa da SemorCenili qarxana-
danadgarebis gayidva Tu ijariT gacema, cxadia ar iyo sakmarisi dargis
kapitalizaciisaTvis da ver moaxdenda dargSi investiciebis stimulirebas.
droTa ganmavlobaSi, sabWoTa dros arsebulma sairigacio sistemebma,
teqnikam da sxva infrastruqturam ganicada sruli amortizacia-Sedegad
gaizarda daumuSavebeli miwebis odenoba, gaudaburda SemorCenili
plantaciebi da daiwyo agraruli seqtoris umwvavesi krizisi.
mdgomareobas arTulebda mineraluri sasuqebis arasaTanado miwodeba,
rac dabali mosavlianobis erT-erTi mizezi gaxda.
24
diagrama 1.2
wyaro: http://faostat.fao.org
diagramaSi 1.2 ganxiluli monacemebi moicavs mudmivad damuSavebuli
miwis da mravalwliani sasoflo-sameurneo nargavebiT datvirTul miwas. aq
ar Sedis saZovrebi da tyeebi, agreTve gaudaburebuli da daumuSavebeli
sasoflo-sameurneo miwebi.
amasTan, am periodisTvis saqarTvelo gamoiyenebda saWiro pesticidebis
1%-ze naklebs, ramdenadac sasuqebis fasis zrdam warmoebis fasebTan
SedarebiT, SeuZlebeli gaxada glexebs gamoeyenebinaT igi mosavlianobis
nayofierebis gasazrdelad. [26]
sakmaod did problemas warmoadgenda sasoflo-sameurneo teqnikis
gamoyeneba. 1992 wlamde saqarTvelo centralizebulad maragdeboda sasoflo-
sameurneo teqnikiT, magram, praqtikulad, 90-ian wlebSi teqnikuri parkis
ganaxleba ar momxdara da mkveTrad Semcirda muSa mdgomareobaSi myofi
manqanebis raodenobac. am periodSi ganadgurda (Tu jarTad gaiyida) fermebisa
da kompleqsebis meqanizebuli da avtomatizebuli xazebi, teqnikuri Tu
teqnologiuri warmoebis saSualebani. [38]
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
დამუშავებული სასოფლო მიწების რაოდენობა (კვ. კმ)
25
amave periodSi soflis meurneoba aRmoCnda sabanko dakreditebis miRma
da xelisufleba uZluri aRmoCnda gaetarebina raime saxis efeqtiani
RonisZiebebi soflis meurneobis finansuri saWiroebebis uzrunvelsayofad.
pirveli agraruli politikis koncefcia, anu qveyanaSi agraruli
seqtoris ganviTarebis ZiriTadi mizandasaxuloba, miRebuli iqna 1997 wels.
normatiuli aqti, romliTac damtkicebuli iqna xsenebuli koncefcia,
avalebda qveynis aRmasrulebel xelisuflebas agrosamrewvelo da sasursaTo
kompleqsis ganviTarebasTan dakavSirebiT sakanonmdeblo normatiuli aqtebis
momzadebisas, saxelmwifo biujetis Sedgenisas, sainvesticio programebis da
proeqtebis damuSavebisas, marTvis sistemis reorganizaciisas, saerTaSoriso
SeTanxmebaTa da xelSekrulebaTa momzadebisas gaTvaliswinebuli yofiliyo
agraruli politikis koncefciiT gansazRvruli orientirebi. [92]
aRniSnuli koncefciiT deklarirebuli iqna ZiriTadi miznebic, kerZod:
• qveynis sasursaTo usafrTxoebis miRweva da saxelmwifoebrivi
damoukideblobis ganmtkiceba agrosamrewvelo potencialis srulad
gamoyenebis safuZvelze.
• qveynis mosaxleobis dasaqmebis donis gazrda agrosamrewvelo
kompleqsSi damatebiT Seqmnili samuSao adgilebis xarjze, Sromis
saerTaSoriso danawilebaSi qveynis myari poziciebis mopoveba da
saeqsporto Semosavlebis zrda.
Tumca aRniSnuli miznebis miRwevas arsebiTad ar waadga saxelmwifos mier
SemuSavebuli makroekonomikuri stabilizaciisa da sistemuri cvlilebebis
antikrizisuli programa, romelic qveyanaSi 1994 wlidan xorcieldeboda,
agreTve ekonomikuri reformebis meore etapis ZiriTadi mimarTulebebi,
romlebic 2000 wlamde periods moicavda.
reformirebis wlebSi SedarebiT Sedegiani 1996-1997 wlebi gamodga, roca
qveyanaSi ekonomikuri zrdis saSualo wliurma tempma 11%-s miaRwia erovnuli
valutis (laris) kursis stabilurobisa da inflaciis dabali tempis
SenarCunebis pirobebSi. [20]
26
garda warmoebis sirTuleebisa, soflis meurneobas problema Seuqmna 1998
wlis omma galSi da kvlav garTulebulma urTierTobam ruseTTan, romelic
Tavadac ganicdida ekonomikur kriziss. 1999 wels Semcirda Rvinis, citrusisa
da mineraluri wylebis eqsporti. faqtiurad gaCerebuli iyo xorcis, rZisa da
sakonservo sawarmoTa umetesoba an muSaobda simZlavreTa minimaluri
datvirTviT. aRniSnulis gamo, soflis meurneobis produqciis absoluturi
umetesoba qarxnuli wesiT gadamuSavebis gareSe xvdeboda samomxmareblo
bazarze, ris gamoc zaraldeboda rogorc momxmarebeli, ise nedleulis
mwarmoebel-gadamamuSavebeli sawarmoebi da saxelmwifo biujeti.
periodulad saxelmwifos Semohqonda saTesle masala, Sxam-qimikatebi an
sxva damxamre saSualebebi fermerTaTvis, magram es ar iyo raime gaazrebuli
politikis nawili da impulsuri, korufciuli xasiaTi hqonda.
2000 wels qveyanaSi ganviTarebulma xangrZlivma gvalvebma, qveynis
ekonomikas 0,5 mlrd laris zarali miayena, rasac mogvianebiT Tan daerTo
globaluri krizisi, romelmac mniSvnelovani dartyma miayena erovnul
valutas - laris kursi wlis ganmavlobaSi 38%-iT daeca.
2001-2004 wlebSi saqarTveloSi amoqmedda msoflio bankis proeqti (IFAD),
romlis mier Catarebuli kvelvis safuZvelze gakeTda daskvna, rom xorbali
da sxva marcvleuli kulturebi Semosavlianobis mixedviT mniSvnelovnad
agebs bostneulTan, baRCeulTan, TxilTan da sxva kulturebTan, radgan maT
(marcvleul kulturebs) SedarebiTi upiratesoba ar gaaCniaT. Tumca Sedegi
faqtiurad ar migviRia, radgan ar gatarda araviTari qmediTi RonisZieba
araTu bazris stimulirebisaTvis mocemuli mimarTulebiT, aramed
mosaxleobis informirebisTvisac ki.
mdgomareoba kidev ufro damZimda 2004 wlidan, rodesac axali
xelisuflebis ekonomikur politikaSi Semovida ekonomikuri liberalizaciisa
da modernizaciis Temebi. am politikis sawyis etapze xelisuflebis mier
SemoTavazebuli “libertarianuli” paradigma gamoricxavda raime tipis
seqtorul politikas, ramac saxelmwifos mxridan soflis meurneobis mimarT
raime mkafio da mizanmimarTuli politikis arsebobac gamoricxa.
27
modernizaciis ideam xelisuflebis calkeuli warmomadgenlebis ritorikaSi
gaaCina mosazreba imis Sesaxeb, rom agraruli seqtoris ganviTarebaze aqcenti
qveynis CamorCenilobaze metyvelebs. agrarulma seqtorma 2004 wlidan daiwyo
dacema, rac soflad macxovrebeli saqarTvelos mosaxleobis naxevrisTvis
socialuri pirobebis gauaresebiTac aisaxa. 2005 wlidan realuri warmoeba
saqarTveloSi 20%–iT Semcirda, naTesi farTobi 43%–iT Semcirda, xolo
saSualo warmoebam erT heqtarze gaangariSebiT iklo. Tu 2003-2010 wlebSi
nominaluri mSp gaizarda 49.1%-iT, soflis meurneobaSi mSp Semcirda 20.3%-iT.
Sedegad kidev ufro daeca soflis meurneobis efeqtianoba da regionebSi
cxovrebis done. turizmis ganviTarebam agro-produqtebze moTxovna mkveTrad
gazarda da Sesabamisad gaizarda importis moculoba. Semcirda sasoflo-
sameurneo daniSnulebis miwebis moculoba, moxda maTi daniSnulebis Secvla
da infrastruqturuli proeqtebisaTvis simbolur fasad gadaecaT
investorebs.
diagrama 1.3
წყარო: http://faostat.fao.org/site/535/DesktopDefault.aspx?PageID=535#ancor
0
200000
400000
600000
800000
1000000
1200000
1400000
1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
სასურსათო პროდუქტის ექსპორტ-იმპორტის დინამიკა საქართველოში
იმპორტი (1000 $) ექსპორტი (1000 $)
28
2005 wels daiwyo miwis privatizebis axali talRa. “saxelmwifo
sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis privatizaciis
Sesaxeb” (2005w.) da “fizikuri da kerZo samarTlis iuridiuli pirebis
mflobelobaSi (sargeblobaSi) arsebul miwis nakveTebze sakuTrebis
aRiarebis Sesaxeb” (2007w.) kanonebis Sesabamisad, sasoflo-sameurneo
daniSnulebis miwebis privatizeba xorcieldeboda rogorc auqcioniT, ise
pirdapiri miyidvisa da konkurentuli SerCevis wesiT. am kanonebma xeli
Seuwyo fizikuri da iuridiuli pirebis mier TviTneburad dakavebul
saxelmwifo miwebze sakuTrebis uflebaTa aRiarebas da maT privatizebas.
(FAO)–is kvleviT, 2005 wels Catarebuli soflis meurneobis aRweris
Sesabamisad, saqarTveloSi 700 000 sasoflo-sameurneo miwis nakveTi iyo, maTi
99% saojaxo fermaa. 93%-s 2 ha-ze naklebi miwa aqvs. erTi fermis saSualo
farTobi 1.37 ha-s Seadgenda. daaxloebiT 16,000 fermeruli meurneoba iyo,
romelTac 4 heqtari da meti farTobi ekavaT. saerTo jamSi am meurneobebis
xelSi gaerTianebuli iyo saqarTvelos sasoflo-sameurneo savargulebis 40%-
ze meti.
2006 wels ruseTis embargom, Caketa eqsportis umniSvnelovanesi, Tu
erTaderTi bazari ara da faqtiurad katastrofis winaSe daayena qarTuli
soflis meurneoba. Sedegad 2007 wels kvebis produqtebis importis
moculobam TiTqmis 4-jer gadaaWarba eqsportirebuli kvebis produqtebis
moculobas. mniSvnelovania isic, rom qveyanaSi Semodis umetesad
gadamuSavebuli produqcia, maSin rodesac, qarTul eqsportSi naturaluri,
daumuSavebeli xilis da bostneulis moculoba mkveTrad sWarbobs.
USAID-is dafinansebiT qveyanaSi 2006-2007 wlebSi damuSavda sursaTisa da
soflis meurneobis ganviTarebis erovnuli strategia 2015 wlamde
periodisaTvis, romelSic vkiTxulobT: „saqarTveloSi marcvlovanebs da
zeTovan kulturebs ar gaaCniaT arc adgilobrivi bazris dakmayofilebis
saSualeba da arc mniSvnelovani saeqsporto potenciali. samagierod,
momgebiani iqneba xilis, bostneulis, rZis, Tevzisa da xorcis produqtebis
warmoeba“. [91] aqve xazgasmulia, rom saqarTveloSi arsebobs kargi
29
SesaZleblobebi iseTi produqtebis sawarmoeblad, romelTa bazrebi izrdeba
da mowodebac deficituria, magaliTad, kenkra, eTerzeTebi, samkurnalo
mcenareebi da sunelebi, gamSrali xili da bostneuli, aseve organuli
produqtebis farTo asortimenti. amasTan, maT warmoebaSi investiciebi unda
ganxorcieldes im SemTxvevaSi, Tu qveyanas eqneba konkurentuli (SedarebiTi)
upiratesoba xangrZlivvadian periodSi. [49] Tumca kvleva kvlevad darCa da
misi Sedegebi mTavrobis agrarul politikaSi ar asaxula.
mxolod 2007 wlis Semdeg gamoikveTa xelisuflebis dRis wesrigSi
aqcentebi soflis meurneobaze, 2010-2012 wlebisTvis ki agrarulma seqtorma,
romelic xelisuflebisaTvis manamde mxolod deklaraciul doneze
arsebobda, prioritetulobis funqcia SeiZina. Tumca SeuZlebeli aRmoCnda
ganadgurebuli dargis reabilitaciisaTvis saWiro fuladi saxsrebis moZieba
da efeqtiani RonisZiebebis gatareba.
2007 wlidan mTavrobam ganaxorciela mevenaxeobis mxardaWeris
RonisZiebebi, romlebmac erTgvarad Searbila ruseTis mier dawesebuli
embargos gavlena mTlianad seqtorze. saxelmwifo daxmarebis programis
farglebSi Seiqmna specialuri komisia, mowveuli hyavdaT marketingis
specialistebi da iyo mcdeloba, moexdinaT saqarTvelos rogorc Rvinis
mwarmoebeli qveyanis brendireba. am mizniT Seiqmna specialuri asociacia,
romelic moaxdenda meRvineebis erTi qolgis qveS gaerTianebas da mis
wardgenas sazRvargareTul bazrebze.
agreTve Semoiyvanes garkveuli raodenobis sasoflo-sameurneo teqnika,
sarwyavi sistemebi da sxva. moxda sasoflo-sameurneo sainformacio centrebis
formireba. am mxardaWeris Sedegad 2007 wels yurZnis warmoeba gaizarda.
Tumca es RonisZiebebi ar warmoadgenda mdgradi politikis magaliTs
grZelvadian perspeqtivaSi. Semdgom periodSi yurZnis warmoeba kvlav
Semcirda.
am problemebs emateboda isic, rom saxelmwifo politika ar iZleoda
stimuls fermebis gamsxvilebisaTvis. sagadasaxado kodeqsis Tanaxmad, kerZo
sakuTrebaSi arsebuli 5ha-ze naklebi miwa gaTavisuflebulia miwis
30
gadasaxadisgan, rac aferxebs mcire miwebis gaerTianebas kooperativSi, radgan
am SemTxvevaSi miwa daibegreba. amavdroulad, sagadasaxado kodeqsis mixedviT,
sasoflo-sameurneo produqtebis pirveladi miwodeba Tavisufldeba
saSemosavlo da mogebis gadasaxadebisagan, Tu soflis meurneobis
produqciis pirveladi miwodebiT miRebuli Semosavali/mogeba ar aRemateba
200 000 lars. es normac ararentabelurs xdis gaerTianebas, vinaidan 200 000-
ze meti brunvis SemTxvevaSi gaerTianeba daibegreba. aseve Tavisufldeba
pirveladi warmoeba damatebuli Rirebulebis gadasaxadisgan, magram Tu
organizacia fermerebisgan sasoflo-sameurneo produqtebs SeiZens misi
Semdgomi realizaciis mizniT, maSin is avtomaturad xdeba dRg-s gadamxdeli.
aseTi praqtika aferxebs dileri organizaciebisa da sadistribucio
kompaniebis monawileobas. metic, dabali sabaJo gadasaxadebi an sulac
nulovani dabegvra iaf importirebul sasoflo-sameurneo produqtebze
safrTxes uqmnis adgilobrivi produqciis sicocxlisunarianobas da zRudavs
investiciebs am seqtorSi. [41]
2007-2009 wlebSi biujetSi gaizarda agraruli sferos dafinansebis
moculoba - ganxorcielda sasuqis da soflis meurneobis meqanizaciis
programebi. magram realurad es zrda umniSvnelo aRmoCnda mTliani
saxelmwifo biujetis gaTvaliswinebiT da mkveTri, xelSesaxebi Sedegi ver
moutana dargs. miT ufro, rom mTavrobis programebi da iniciativebi,
romelic iTvaliswinebda fermerebisaTvis sasoflo-sameurneo daniSnulebis
manqanebis, umniSvnelo raodenobiT sawvavisa da sasuqis miwodebas, ufro
moklevadiani, politikuri elferi hqonda da ar iyo dafuZnebuli
grZelvadian mecnierul gaTvlebze.
maSindeli mmarTveli partiis 2008 wlis saarCevno programaSi iyo
dapireba soflad 100 axali sawarmos amuSavebisa da 2000 soflis
gazifikaciis Sesaxeb. SemuSavda eqsportze orientirebuli iseTi saqmianobebis
dafinansebis programa, rogorebicaa: sakonservo produqciis warmoeba,
soflis meurneobaSi produqtis warmoebisaTvis aucilebeli mowyobilobebis
SeZena da sxv. am sawarmoebis gafarToebas stimuli unda mieca fermerebis
31
mier nedleulis miwodebisaTvis. Tumca agvistos omma aRniSnuli programebis
ganxorcieleba SeuZlebeli gaxada da kidev erTxel miayena seriozuli
dartyma qarTul soflis meurneobas- daikarga axali miwebi, daubinavebeli
darCa mosavali da qveyanaSi gaizarda iZulebiT gadaadgilebul pirTa
raodenoba.
2010 wels mTavrobam Semoitana hibriduli simindis Tesli, Tumca esec
qaoturad da Seuswavlelad moxda-Sesabamisad proeqti Cavarda: mosavali
imaze bevrad naklebi movida, vidre prognozirebuli iyo, garda amisa, xSir
SemTxvevaSi produqciis xarisxic Zalian dabali aRmoCnda.
2011 wlis oqtomberSi saqarTvelos mTavrobam miiRo “saqarTvelos
strategiuli ganviTarebis “aTpunqtiani gegma” modernizaciisa da
dasaqmebisaTvis”. am dokumentSi 2011-2015 wlebSi qveynis socialur-ekonomikuri
politikis mTavar mimarTulebebs da miznebs Soris aris soflis meurneobis
ganviTareba da infrastruqturis gaumjobeseba.
2012 wlis martSi Seiqmna dokumenti, romelic iTvaliswinebda aTi wlis
ganmavlobaSi soflis meurneobis upirates ganviTarebas, efeqtiani,
konkurentunariani da mdgradi agrosasursaTo seqtoris formirebis gegmas,
romelic daemyareboda sawarmoTa Rirebulebebis jaWvis ganviTarebis erTian
kompleqss. [88] Tumca gegma ar moicavda strategiuli RonisZiebebis grafiks
da im indikatorebs, romlis mixedviT Sefasdeba sainvesticio xarjebi;
amasTan, es gegma ar iyo dakavSirebuli mTavrobis sxva gegmebTan (10-punqtiani
gegma, regionuli ganviTarebis strategia, samezoblo politikis samoqmedo
gegma (ENP Action Plan) da sxv.); ganxorcielebis TvalsazrisiT gaurkveveli iyo
Tu saidan dafinansdeboda, rogor mogvardeboda Teslebis, Sxamqimikatebis da
sxva problemebi, ra RonisZiebebi iqneboda saWiro imisaTvis, rom
amuSavebuliyo soflad dazRveva an lizingi; rogor Semcirdeboda riskebi,
rogor moaxdenen im miwebis registracias, romelic konfliqturi
teritoriebis sazRvrebzea da sxv. Sesabamisad ver moxerxda gegmis realobaSi
efeqtiani ganxorcieleba da axal xelisuflebas kvlav uamravi problema
daxvda mosagvarebeli.
32
dRevandeli xelisuflebis warmomadgenlebi aqtiurad muSaoben soflis
meurneobis problemebis gadasaWrelad:
2012 wlis Semdeg soflis meurneobis ganviTarebis xelSeweyobis mizniT
aTamde proeqti ganaxorciela. warmatebiT mimdinareobs:
• „SeRavaTiani agrokreditis“,
• „gadamamuSavebeli sawarmoebis Tanadafinansebis“,
• „awarmoe saqarTveloSi“,
• „mciremiwian fermerTa sagazafxulo samuSaoebis xelSewyobis“,
• “agro dazRveva“ da
• „vaSlisa da mandarinis realizaciis xelSewyobis “ proeqtebi.
saagento fermerebs da soflis meurneobaSi CarTul mewarmeebs
saSualebas aZlevs iafi, grZelvadiani da xelmisawvdomi fuladi saxsrebiT
uzrunvelyofis gziT, gaaumjobeson soflis meurneobis pirveladi warmoebis,
gadamamuSavebeli da Senaxva-realizaciis sawarmoo procesebi. proeqtebis
farglebSi saqarTvelos sxvadasxva regionebSi aSenda axali da gadaiaraRda
arsebuli sawarmoebi, Seiqmna axali samuSao adgilebi da daiwyo adgilobrivi
produqciis gadamuSaveba.
soflis meurneobis saministros mier inicirebul grZelvadian proeqtebs
2015 wels axali programa „danerge momavali“ daemata. programa miznad
isaxavs saqarTveloSi arsebuli sasoflo-sameurneo miwebis efeqtur
gamoyenebas mravalwliani kulturebis gaSenebis gziT.
33
diagrama 1.4
2014 wlis manZilze qveyanaSi soflis meurneobis produqciis gamoSvebis
Rirebulebam Seadgina 3.4 mlrd lari, xolo soflis meurneobis produqtebis
gadamuSavebis Sedegad Seiqmna 4.5 mlrd laris Rirebulebis produqcia.
agrobiznesis seqtorSi produqciis mTliani gamoSveba 10 %-iT aRemateba 2013
wlis analogiur monacems, rac ZiriTadad gamowveulia gadamamuSavebeli
seqtoris zrdiT, sadac zrdis maCvenebeli 13.8 %-s Seadgens, pirveladi
produqciis gamoSvebis maCvenebeli ki wina welTan SedarebiT 5.2 %-iT
gaizarda.
SeRavaTiani agrokreditis proeqtis farglebSi 2013-2014 wlebSi
gacemulia 27 177 krediti, maT Soris, 2014 wels gacemulia 18 333 krediti. 2013-
2014 wlebSi gacemuli sesxis Tanxis odenoba Seadgens 722,766,960 lars, maT
Soris, 2014 wels gacemulia 480,416,394 lari. 2013-2014 wlebSi gacemuli
SeRavaTiani agrokreditis proeqtis aqtiuri portfeli 2014 wlis bolos
Seadgens 475,599,914 lars. soflis meurneobis proeqtebis marTvis saagentos
proeqtebis farglebSi dafinansebulia 105 axali sawarmo. maT Soris
SeRavaTiani agrokreditis proeqtis farglebSi gaxsnilia 89 axali sawarmo, 5
axali sawarmo gaxsnilia programa „awarmoe saqarTveloSi“ farglebSi,
34
gadamamuSavebel sawarmoTa Tanadafinansebis proeqtis farglebSi 11 sawarmo
eqsploataciaSi Seva 2015 wels.
cxrilSi asaxulia me-2 da me-3 komponentSi gacemuli sesxebi:
cxrili 1.1
რეგიონი რაოდენობა თანხა, ლარი
თბილისი 161 22,064,841
აჭარა 66 5,656,602
გურია 102 7,932,461
იმერეთი 1,138 24,459,198
კახეთი 9,646 271,062,156
მცხეთა-მთიანეთი 280 7,244,402
რაჭა-ლეჩხუმი 14 1,863,514
სამეგრელო 595 25,439,378
სამცხე-ჯავახეთი 1,448 26,062,662
ქვემო ქართლი 5,406 104,005,889
შიდა ქართლი 2,756 65,340,685
ჯამი 21,611 561,131,794
2014 wels programis „awarmoe saqarTveloSi“ farglebSi soflis
meurneobis mimarTulebiT gaformda 9 SeTanxmeba. saagentos partniori
bankebis mier damtkicebuli sesxebis jamuri odenoba Seadgens 14,670,000 aSS
dolars. damtkicebuli proeqtebis regionuli diversifikacia Semdegnairad
gamoiyureba:
• qvemo qarTli - 3 sawarmo;
• samegrelo- 3 sawarmo;
• kaxeTi - 1 sawarmo;
• guria - 1 sawarmo;
• aWara - 1 sawarmo;
damtkicebuli proeqtebis dargobrivi diversifikacia Semdgenairad
gamoiyureba:
• sasaTbure meurneoba - 2 sawarmo;
• Tevzis fqvilis da zeTis warmoeba - 2 sawarmo;
35
• saxorce qaTmis warmoeba- 1 sawarmo;
• rZis warmoeba- 1 sawarmo;
• Cais dafasoeba- 1 sawarmo;
• sokos warmoeba- 1 sawarmo;
• samacivre/sasawyobe meurneoba - 1 sawarmo;
sasoflo-sameurneo produqtebis gadamamuSavebeli sawarmoebis proeqtis
ZiriTad miznebs warmoadgens:
• sasoflo-sameurneo produqtebis gadamamuSavebeli seqtoris dargobrivi
da geografiuli diversifikacia;
• sasoflo-sameurneo seqtorSi damatebiTi Rirebulebis Seqmnis
xelSewyoba;
• soflis mosaxleobis sasoflo-sameurneo saqmianobaSi ufro aqtiurad
CarTvis Sedegad, Semosavlebis zrda;
• pirveladi sasoflo sameurneo warmoebis gafarToebis xelSewyoba;
beneficiarebis mier warmodgenili proeqtebidan damtkicebulia 16,
jamuri RirebulebiT 11,703,238 aSS dolari, saidanac saxelmwifo
Tanadafinanseba Seadgens - 4,681,295 aSS dolars; 2014 wels sul grantis saxiT
gacemulia 1,108,120 aSS dolaris ekvivalenti larSi.
damtkicebuli proeqtebis regionuli diversifikacia Semdegnairad
gamoiyureba:
• samegrelo zemo svaneTi - 8 axali sawarmo;
• mcxeTa-mTianeTi - 2 axali sawarmo;
• guria - 2 axali sawarmo;
• aWara - 1 axali sawarmo;
• imereTi - 1 axali sawarmo;
• raWa-leCxumi qvemo svaneTi - 1 axali sawarmo;
• Sida qarTli - 1 axali sawarmo;
• kombinirebuli sakvebis warmoeba - 1 axali sawarmo;
damtkicebuli proeqtebis dargobrivi diversifikacia Semdgenairad
gamoiyureba:
36
• xilis gadamuSaveba - 5 axali sawarmo;
• Txilis gadamuSaveba - 4 axali sawarmo;
• Tevzis gadamuSaveba - 2 axali sawarmo;
• dafnis gadamuSaveba - 2 axali sawarmo;
• Cais gadamuSaveba - 1 axali sawarmo;
• marcvleulis gadamuSaveba - 1 axali sawarmo;
„mciremiwian fermerTa 2014 wlis sagazafxulo samuSaoebis xelSewyobis
proeqtis“ farglebSi, 757,145 beneficiarma miiRo sasoflo–sameurneo saqonlis
saxiT 51,895,536 laris Rirebulebis sargebeli da 18,059,387 laris Rirebulebis
xvnis samuSaoebis momsaxureba. 2014 wlis proeqtis farglebSi moxnulma miwis
farTobma Seadgina 220,466 ha.
mosalodneli da arsebuli riskebis safuZvelze, xorcieldeba cxovelTa
gadamdebi daavadebebis sawinaaRmdego prevenciuli da salikvidacio
programebi. 2014 wels, wina wlebTan SedarebiT, saqarTveloSi epizootiuri
mdgomareoba sagrZnoblad Seicvala, rac ganpirobebulia cxovelTa
gansakuTrebiT saSiS daavadebaTa sawinaaRmdego profilaqtikuri vaqcinaciis
masStaburobis zrdiT.
etapobrivad inergeba msxvilfexa da wvrilfexa pirutyvis
identifikaciisa da registraciis sistemebi, rac xels Seuwyobs cxovelebisa
da mosaxleobis janmrTelobis dacvas, epidemiologiuri mdgomareobis
marTvas, momxmareblisaTvis sarwmuno informaciis miwodebas cxoveluri
produqtis warmoSobisa da uvneblobis Sesaxeb, qveynis SigniT pirutyvis
gadaadgilebasa da eqsport-importze veterinaruli kontrolis
ganxorcielebas, saqonlis xorciT vaWrobisas etiketirebis, gamWvirvalobisa
da mikvlevadobis uzrunvelyofas, aseve, sanaSene saqmianobis gaumjobeseba-
srulyofas. 2014 wels identificirebulia 266 363 suli msxvilfexa pirutyvi.
2014 wlis seqtemberSi, saqarTvelo gawevrianda evropisa da xmelTaSua
zRvis qveynebis evropis mcenareTa dacvis organizaciaSi (EPPO), rac xels
Seuwyobs qveyanaSi fitosanitariuli dacvis donis amaRlebas da eqsports.
37
2014 wlidan daiwyo venaxebis kadastris masStaburi proeqtis
ganxorcieleba, romelic qveyanaSi mevenaxeoba-meRvineobis sferos
mowesrigebas isaxavs miznad. venaxebis kadastris proeqtis farglebSi,
mimdinareobs saqarTvelos venaxebis sruli aRricxva da registracia
nakveTebis mixedviT. kadastris monacemebi ganTavsdeba specialur
kompiuterul programaSi. sakadastro azomviTi samuSaoebis pirveli etapi
ukve dasrulda raWa-leCxumis mevenaxeobis regionSi. analogiuri samuSaoebi
grZeldeba kaxeTis da saqarTvelos mevenaxeobis sxva regionebSi. venaxebis
kadastris monacemebi gamoyenebuli iqneba mevenaxeoba-meRvineobis dargis
monitoringisa da mevenaxeobis zonebisa da qvezonebis sazRvrebis
dasazusteblad.
2014 wels Catarebuli sareabilitacio samuSaoebis farglebSi,
saqarTveloSi dasrulda 34 proeqti, ris Sedegadac, sairigacio servisis
miwodeba SesaZlebeli gaxda damatebiT 23 647 heqtar miwis farTobze,
sadrenaJo momsaxureba ki, 7 033 heqtarze.
2013 wlidan, xelisuflebis xelSewyobiT, saqarTveloSi sasoflo-
sameurneo kooperaciis procesi daiwyo da warmatebiT mimdinareobs.
2014 wlis 31 dekembris monacemebiT, sasoflo-sameurneo kooperativis
statusi mieniWa 464 subieqts; sasoflo-sameurneo kooperativebSi
gaerTianebulia 3450 mepaie (aqdan 783 mdedrobiTi sqesis warmomadgeneli);
sasoflo-sameurneo kooperativebSi mobilizebuli kapitalis moculoba 7 666
559,5 lars aWarbebs; 2014 wels SemuSavda sasoflo-sameurneo kooperativis
sarekomendacio wesdeba, sasoflo-sameurneo kooperativis Seqmnis
msurvelTaTvis gamoica gzamkvlevi qarTul, azerbaijanul da somxur enebze.
2014 wlis 31 dekembris monacemebiT, sasoflo-sameurneo kooperativebis
motoblokebiT da xelis saTesebiT uzrunvelyofis programis farglebSi, 72
sasoflo-sameurneo statusis mqone kooperativze gadanawilda 207
motoblokis kompleqti da 139 xelis saTesi.
2014 wels laboratoriul qselSi ganxorcielda fundamenturi
cvlilebebi, maT Soris: Tbilisis saTavo laboratoriam miiRo saerTaSoriso
38
akreditacia (ISO 17025), dainerga ISO 9001-is Sesabamisi xarisxis marTvis
sistema. personali uflebamosili gaxda cxovelTa daavadebebis diagnostikis
biousafrTxoebis me-3 doneze samuSaod. qveyanaSi pirvelad dainerga
cxovelebSi tularemiisa da yirimul-kongouri cxelebis diagnostika.
mniSvnelovnad gafarTovda sakvebis eqspertizis ganyofilebis mier
warmoebuli sursaTisa da wylis mikrobiologiuri da bioqimiuri kvlevebis
CamonaTvali; sabWoTa standartebze dafuZnebuli kvlevis meTodebi (ГГГГ)
Canacvlda saerTaSoriso standartebze (ISO) dafuZnebuli meTodebiT.
momzadda saerTaSoriso standartebis Sesabamisi fito-sanitaruli
laboratoriis koncefcia da proeqti; daiwyo laboratoriis mSenebloba. [90]
Teoriulad saqarTveloSi yvelferia Zlieri soflis meurneobis
arsebobisTvis, istoriuladac xom agrarul qveynad viTvlebodiT mudam.
qarTuli agraruli seqtoris aqtivebia:
• sufTa ekologiuri garemo,
• "nasveni" da nayofieri miwebis didi maragi- eqspertis, აკადემიკოს paata
koRuaSvilis azriT, Tuki miwis daumuSaveblobisTvis mciremiwiani
glexebic daibegrebian, es iqneba kargi gadawyvetileba. saqarTveloSi
isedac cota saxnav-saTesi farTobia da misi mocdenis dro ar aris,
ganmartavs is. saqarTvelos soflis meurneobis saministros
monacemebiT, wels 400,000 ha damuSavda, xolo 250,000 ha-mde
daumuSavebelia. [17]
• mravalferovani klimaturi pirobebi - saqarTvelos miwis fondis
vertikaluri zonaloba Semdegi saxiT aris warmodgenili:
I zona (zRvis donidan 250 metramde) _ am miwebze upiratesad
gavrcelebulia dasavleT saqarTvelos subtropikuli kulturebi;
II zona (250-500 m) _ mebaReoba-mebostneobis, mevenaxeobis, intensiuri
memindvreobis (ZiriTadad simindi) gavrcelebis areali;
III zona (500-1000 m) _ am miwebze ZiriTadad mohyavT TavTaviani
kulturebi, bunebrivi sakvebi savargulebi, misdeven mecxoveleobas;
39
IV zona (1000-1500 m) _ aseT miwebze ZiriTadad ganlagebulia saTib-
saZovrebi, memindvreoba sustadaa ganviTarebuli;
V zona (1500-2000 m) _ ZiriTadad saTib-saZovrebis arealia;
VI zona (2000 metris zemoT) _ miwaTmoqmedeba ar arsebobs. [40].
• Tavisufali bazari, martivi sagadasaxado kodeqsi, xelsayreli garemo
biznesis ganviTarebisaTvis. 2003 wlis Semdeg saqarTvelos
xelisuflebam mkveTrad Seamcira gadasaxadebis raodenoba da
dReisaTvis saqarTvelos gaaCnia regionSi yvelaze liberaluri
sagadasaxado kodeqsi;
• iafi adgilobrivi muSaxeli;
• aziaSi kargad cnobili qarTuli cxvari da unikaluri TuSuri matyli;
• unikaluri qarTuli wylebi;
• Rvinis warmoebis saukeTeso garemo, unikaluri tradiciebi, maRali
xarisxis, xelmisawvdomi nedleuli;
• maRali xarisxis Txilis warmoebisaTvis saWiro efeqtiani garemo da
sxv.
agreTve sxva iseTi maRalxarisxovani produqtebis warmoebis potenciali,
romelzec sakmaod maRalia moTxovna sxvadasxva saerTaSoriso bazrebze.
zemoaRniSnuli faqtorebidan gamomdinare, dResdReobiT seqtori sakmaod
rTul mdgomareobaSia, magram saxelmwifo mxardaWrisa da saerTaSoriso
donori organizaciebis xelSewyobiT dargis reabilitaciis SesaZlebloba
gaCnda. axla mTavaria sworad movaxdinoT bazarze orientireba-gasaRebis
arxebis diversificireba da axali SesaZleblobebis sworad gamoyeneba.
40
1.3 eqsportze orientirebuli efeqtiani agraruli politikis
ganxorcielebis SesaZleblobebisa da problemebis mimoxilva
arsebobs sxvadasxva Sexeduleba imis Taobaze, Tu romeli dayofaa
ufro mizanSewonili da rekomendirebuli ekonomikuri politikis
sferoebSi. valter oikenis mier ekonomikuri wesrigisa da procesis
politikad dayofasTan erTad vxvdebiT ian tinbergenis dayofas
raodenobriv da Tvisebriv ekonomikur politikad.
nebismierma ekonomikurma politikam, iqneba is makroekonomikuri Tu
dargobrivi, unda gaaanalizos sakiTxebis 3 ZiriTadi tipi:
1. ra miznebs isaxavs saxelmwifo ekonomikuri politika? ra
miznebi da motivebi udevs safuZvlad ekonomikuri politikis
funqcionirebas? ra winapirobebi arsebobs sasurvli
mdgomareobis Sesaxeb? movlenebis ra ganviTarebaa sasurveli?
2. ras akeTebs saxelmwifo, rogorc ekonomikuri politikis
gamtarebeli? rogoria aqtualuri ekonomikuri mdgomareoba? ra
perspeqtivebi ikveTeba? ra gadawyvetilebebs iRebs saxelmwifo
da ratom?
3. ra saSualebebs(instrumentebs) iyenebs saxelmwifo miznis
realizaciisaTvis? ra saSualebebi arsebobs ekonomikuri
politikis gansaxorcieleblad? ra efeqti moaqvs dagegmil
RonisZiebebs da ra Sedegi miiRweva, Tu araferi moxdeba?
arsebobs optimaluri mizani da misi miRwevis saSualebebs
Soris kavSiri? romeli saSualeba rodis da ra zomiT unda
gamoviyenoT? [8]
mocemul paragrafSi ganvixilavT swored im problemebs, romelTa
gadaWrac unda gaxdes saqarTvelos agraruli politikis upirvelesi mizani.
saqarTvelo realurad mciremiwiani qveyanaa, rasac kidev ufro amZafrebs
mkveTrad danawevrebuli isedac mcire miwaTmoqmedebis fondi. miwa soflis
meurneobaSi ZiriTadi "kapitali" da xSir SemTxvevaSi warmoebis erTaderTi
41
saSualebaa. swored amitom sxvadasxva teritoriasa da bunebriv-klimatur
seqtorSi ganlagebul warmoebas gansxvavebuli struqtura da ganviTarebis
potenciali gaaCnia. garda amisa, did rols TamaSobs iseTi faqtorebis
gaTvaliswineba, rogoricaa:
• kvlavwarmoebis bunebrivi da ekonomikuri pirobebis mWidro
urTierTdamokidebuleba;
• sakuTrebisa da meurneobriobis formaTa mravalferovneba;
• saijaro urTierTobebis arseboba;
• soflis meurneobis socialur-ekonomikuri araerTgvarovneba;
• qalaqsa da sofels Soris arsebuli gansxvaveba.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, saWiroa sasoflo-sameurneo warmoebis
marTvis gansxvavebuli midgoma gansxvavebul regionebSi, raTa moxdes
arsebuli resursis efeqtianad gamoyeneba da ukugebis amaRleba.
dasmuli amocanis miRweva ki SesaZlebelia mxolod sworad
organizebuli da soflis meurneobaSi efeqtiani organizaciul-
samarTlebrivi formebis danergviTa da maTi intensiuri warmoebis
samsaxurSi CayenebiT.
winaaRmdeg SemTxvevaSi miviRebT araefeqtian, mxolod Siga
meurneobisaTvis gankuTvnili agraruli warmoebisaTvis Tanxis xarjvas
mudmiv reJimSi, rac did tvirTad daawveba qveynis biujets da mxolod
socialuri efeqtis matarebeli iqneba. rac araefeqtiani iqneba da siRaribis
daZlevis mizansac ki ver Seasrulebs, ara Tu soflad da qalaqad
cxovrebis donis gaTanabrebas an agraruli sferos efeqtian da mogebis
momtan dargad gardaqmnis SesaZleblobas ver Seqmnis.
soflis meurneobaSi warmoSobil problemebs qarTveli ekonomistebi
ramdenime nawilad yofen:
1. kapitalis nakleboba:
• mciremiwianoba- gamoyenebis TvalsazrisiT saqarTvelos teritoria
SeiZleba sam nawilad daiyos:
1. samiwaTmoqmedo teritoria _ 15.8%;
42
2. bunebriv-sameurneo farTobi (tye, buCqnari, saTib-saZovrebi) _ 70.6%;
3. soflis meurneobaSi gamoyenebuli miwa _ 13.6%.
soflis meurneobis miwis farTobi (maT Soris saZovrebi da mdeloebi)
mTliani farTobis 44%-s Seadgens. miwis resursebis nawili _ 763.0
aTasi heqtari sasoflo-sameurneo savarguli _ dRes kerZo
sakuTrebaSia. aRniSnuli maCvenebeli regionebis mixedviT
gansxvavebulia, kerZod yvelaze maRali maCvenebeli aris kaxeTis (154.1
aTasi heqtari), qvemo qarTlis (158.7 aTasi heqtari) da samegrelo-
zemosvaneTis (106.8 aTasi heqtari) regionebSi. kaxeTSi privatizebulia
sasoflo-sameurneo savargulebis 25.6%, Siga qarTlSi _ 27.7%, qvemo
qarTlSi _ 15.6%, samcxe-javaxeTSi _ 17.6%, aWaraSi _ 21.0%, guriaSi _
51.8%, samegrelo-zemosvaneTSi _ 38.2%, imereTSi _ 51.7%, raWa-leCxumSi
_ 31.2%. miwis nakveTebis zoma saSualod 1.22 ha-ia. maTi umetesoba
warmodgenilia 0.45 ha farTobis mqone 2-3 miwis nakveTad. guriis
mxareSi da aWaraSi ki nakveTebis saSualo zoma 0.6-0.7 heqtaria,
warmoebuli produqciis umetesi nawili sakuTari moTxovnilebis
dasakmayofileblad gamoiyeneba da bazarze produqciis mxolod 30-
35% miewodeba. aseT pirobebSi, cxadia, ver ganxorcieldeba warmoebis
masStabze yuradRebis gamaxvileba, SeuZlebelia progresuli
teqnologiebis danergva, niadagebis dacvis RonisZiebebis Catareba da
sxv. yovelive es niSnavs imas, rom sakmaod garTuldeba konkurenciul
brZolaSi CarTva da upiratesobis mopoveba. miwebis sameurneo
potencialis maqsimalur gamoyenebas da saerTod sabazro
urTierTobaTa ganviTarebas Zalze zRudavs is faqti, rom ar arsebobs
miwis bazari. [49]
• glexs da mcire mewarmes ar aqvT sakmarisi fuladi saxsrebi
(sabrunavi an sawyisi kapitali), raTa uzrunvelyon miwis xarisxianad
damuSaveba, sasuqisa თუ damcavi saSualebebis SeZena; uxvi mosavlis
misaRebad da gasasaReblad saWiro სხვა aqtivobebis ganxorcieleba.
43
• qarTuli soflis meurneobis seqtori naklebad saintereso aRmoCnda
msxvili ucxoeli investorebisTvisac, am seqtorSi ganxorcielebuli
pirdapiri investiciebi ar aRemateba mTliani ucxouri investiciebis
1%-s.[43]
diagrama 1.5 pirdapiri ucxouri investiciebi, seqtorebis mixedviT
სოფლის მეურნეობა, თევზჭერა
2%
სამთომოპოვებითი მრეწველობა
0% დამამუშავებელი
მრეწველობა 18%
ენერგეტიკა 20%
მშენებლობა 5%
სასტუმროები და რესტორნები
2%
ტრანსპორტი და კავშირგაბმულობა
8%
ჯანმრთელობის დაცვა და
სოციალური დახმარება
2%
უძრავი ქონება 6%
საფინანსო სექტორი 18%
დანარჩენი სექტორები
19%
2012
44
diagrama 1.6 pirdapiri ucxouri investiciebi, seqtorebis mixedviT
diagrama 1.7 pirdapiri ucxouri investiciebi, seqtorebis mixedviT
სოფლის მეურნეობა, თევზჭერა
1%
სამთომოპოვებითი მრეწველობა
5% დამამუშავებელი მრეწველობა
10%
ენერგეტიკა 25%
მშენებლობა 5%
სასტუმროები და რესტორნები
0%
ტრანსპორტი და კავშირგაბმულობა
15%
ჯანმრთელობის დაცვა და
სოციალური დახმარება
0%
უძრავი ქონება 4%
საფინანსო სექტორი
17%
დანარჩენი სექტორები
16%
2013
სოფლის მეურნეობა, თევზჭერა
1%
სამთომოპოვებითი მრეწველობა
4%
დამამუშავებელი მრეწველობა
14%
ენერგეტიკა 8%
მშენებლობა 23%
სასტუმროები და რესტორნები
3%
ტრანსპორტი და კავშირგაბმულობა
27%
ჯანმრთელობის დაცვა და
სოციალური დახმარება
0%
უძრავი ქონება 7%
საფინანსო სექტორი
6%
დანარჩენი სექტორები
7%
2014*
45
cifrobriv maCvenebelSi ki cxrili ase gamoiyureba:
cxrili 1.2
pirdapiri ucxouri investiciebi saqarTveloSi ekonomikis seqtorebis mixedviT
aTasi aSS dolari
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014*
სოფლის მეურნეობა, თევზჭერა
15 527,9 7 844,3 22 326,9 8 631,9 14 907,6 16 119,3 11 857,4 19 090,6
სამთომოპოვებითი მრეწველობა
86 170,0 18 105,2 15 023,4 53 435,9 40 219,6 4 862,2 43 704,9 48 416,5
დამამუშავებელი მრეწველობა
312 070,9 188 287,8 124 781,7 175 334,5 120 339,7 167 906,5 99 765,1 174 046,0
ენერგეტიკა 362 581,1 294 864,8 -2 130,6 21 877,9 203 951,6 179 402,6 244 745,1 98 740,2
მშენებლობა 171 891,8 56 725,3 105 218,8 4 705,9 48 112,2 41 839,2 49 847,5 294 966,1
სასტუმროები და რესტორნები
242 075,9 181 939,2 37 542,3 17 121,8 22 705,6 17 652,3 -13 360,1 39 678,2
ტრანსპორტი და კავშირგაბმულობა
416 694,7 422 690,0 98 432,0 215 116,2 126 517,2 72 828,9 140 104,4 343 438,2
ჯანმრთელობის დაცვა და
სოციალური დახმარება
458,3 550,6 289,1 1 182,4 16 827,0 17 550,8 720,0 667,9
უძრავი ქონება 30 543,9 277 837,7 147 410,3 119 253,0 224 776,3 52 805,6 42 294,6 87 035,4
საფინანსო სექტორი
157 723,1 10 891,7 49 663,4 107 406,4 167 701,8 162 552,2 166 386,3 78 056,9
დანარჩენი სექტორები
219 104,1 104 225,8 59 843,3 90 430,7 131 185,5 178 044,8 155 837,4 88 316,2
სულ 2 014 841,6 1 563 962,4 658 400,6 814 496,6 1 117 244,1 911 564,3 941 902,6 1 272 452,0
* winaswari monaCveni
wyaro: saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri.
http://www.geostat.ge/?action=page&p_id=139&lang=geo
• rTulia agreTve miznobrivi sesxis aRebac, bankebi maqsimalurad
arideben Tavs agro –sesxis damtkicebas (maRali riskfaqtoris gamo)
da damtkicebis SemTxvevaSic sakmaod maRalia sesxis procenti.
saqarTvelos axalgazrda ekonomistTa asociaciis mier
ganxorcielebuli biznes-garemos kvlevis mixedviT, gamokiTxuli 1000
46
sawarmodan mxolod 344-ma SeZlo damatebiTi finansuri resursebis
mozidva, maSin, rodesac Seswavlil sawarmoTa 58% gayidvebis zrdis
ZiriTad SesaZleblobad finansuri resursebis mozidvas asaxelebs.
mdgomareobas arTulebs isic, rom bolo periodSi sawarmoTa 73.2%-is
Semosavlebi Semcirebulia, maTgan 29.6%-Tvis sagrZnoblad aris
Semcirebuli. იgive Semosavlebi mxolod sawarmoTa 19.6%-s darCa.[25].
am problemis mogvarebis erT-erTi gza, iafi kreditis
xelmisawvdomobis saxiT, ganxorcielda kidec. Tumca mainc arsebobs
sirTuleebi. kerZod- bankebi iTxoven sagarantio uzrunvelyofas, miwa
da Tundac saxlebi ki regionSi arasakmarisad likviduria da maT
giraod banki ar iRebs. Tumca bevrma isargebla am SeTavazebiT da
ukve arsebul sawarmoebs ganviTrebis ukeTesi SesaZleblobebi miecaT.
• mniSvnelovani problemaa agreTve dazRvevis ar qona. 2014 wlamde
qarTul sadazRvevo sivrceSi praqtikulad ar arsebobda agro
produqti. 2014 wels daiwyo agro-dazRvevis sapilote programis
ganxorcieleba. saxelmwifosa da kerZo seqtoris TanamSromlobis
Sedegad Seiqmna da misi amoqmedeba, mxolod saxelmwifos mxridan 70-
dan 90 procentamde Tanadafinansebis Semdeg gaxda SesaZlebeli.
Tumca, rogorc yvelaferi axlis mimarT, am produqtsac sakmaod
undoblad uyureben saqarTveloSi. sapilote programaSi mxolod ori
sadazRvevo kompaniaa CarTuli da rogorc iq amboben, mcire fermerebi
da glexebi did dainteresebas aRniSnuli produqtis mimarT ar iCenen.
2. profesionali kadrebis ar arseboba:
• samwuxarod dReisaTvis agro-seqtori mniSvnelovnad ganicdis
profesionalTa naklebobas. daikarga an daZvelda (axali
teqnologiebis, axali tipis Teslis da nergebis, gansxvavebuli
sasaTbure meurneobebis Seqmnis gamo) is codna-gamocdileba, rac
dagrovili iyo istoriulad agronomiuli qveynis mosaxleobaSi.
realurad ki bazari ganicdis profesionali agronomebis,
mexileebisa da meRvineebis deficits - faqtobrivad, yvela Zveli
47
sasoflo-sameurneo profsaswavlebeli gaCerda an daixura. erovnul
sasoflo-sameurneo universitets arasakmarisi dafinanseba da
mowyobilobebi aqvs. marTalia, dawyebulia moZraoba sasoflo-
sameurneo sagnebis saSualo skolaSi swavlebis mimarTulebiT da
arsebobs profesiuli ganaTlebis da gadamzadebis skolebi, sadac
iswavleba soflis meurneoba, magram es jer kidev ar aris sakmarisi
an jer ar aris imdeni xani, rac funqciobs, rom arsebiTi sargebeli
moutanos soflis meurneobas;
• mniSvnelovania isic, rom agro-seqtorSi (nebismier sferoSi)
dasaqmebulTa xelfasi sagrZnoblad dabalia da 30-40% CamorCeba
ekonomikis sxva dargebSi dasaqmebulTa xelfasebs, rom araferi
vTqvaT, dasaqmebis sezonurobaze. am pirobebSi ki faqtiurad
SeuZlebelia kvalificiuri kadris momzadeba;
3. warmoebis(teqnikuri) problemebi:
• mniSvnelovani problemaa sarwyavi sistemebis ararseboba, rac
gamousadegarad aqcevs nayofieri miwebis did farTobebs. winaT
arsebuli qseli ukve mravali welia amortizebulia da
gamousadegaria, misi reabilitacia ki kolosalur Tanxebs
moiTxovs, rac ara Tu konkretuli glexis an TemisaTvis,
saxelmwifosTvisac ki mZime problemaa;
• sakmaod Zviri siamovnebaa miwis dasamuSaveblad saWiro teqnikis
qiraobac, amasTanave xSiria SemTxvevebi, roca glexi ver
axerxebs miwis droulad damuSavebas an mosavlis saWiro dros
aRebas sasoflo-sameurneo teqnikis arasakmarisi raodenobis
gamo;
• dReisaTvis gansakuTrebiT mwvaved dgas saZovrebis problemac,
miT ufro, rom qarTuli cxvari Zalian didi popularobiT
sargeblobs axlo aRmosavleTsa da Sua aziaSi. faqtiurad
moxsnilia yvelaze didi-gasaRebis problema, magram arasakmarisi
infrastruqturis da materialuri saxsrebis simciris gamo ver
48
xerxdeba warmoebis gazrda, bazris ganviTareba da moTxovnis
srulad dakmayofileba;
• ganuviTarebeli infrastruqturac warmoebis ganviTarebis
Semaferxebeli faqtoria. soflis gzebis 55%-s safari ar aqvs,
xolo safariani gzebis daaxloebiT 50% cud an Zalian cud
mdgomareobaSia. aRniSnulis gamo, eqspertuli SefasebiT am
gzebiT mosargeble warmoebisa da mosaxleobis danaxarjebi
mniSvnelovnad izrdeba;
4. marketinguli problemebi:
• individualurad, glexis mier mcire miwaze, araTanamedrove
meTodebiT warmoebuli produqti gacilebiT Zviri da
arakonkurentunariania iaf importul sakvebTan SedarebiT;
• mcire mewarmeebi da glexebi ver axerxeben sakuTari mosavlis
realizebas, maT ar aqvT Sesabamisi codna da gamocdileba,
agreTve ar gaaCniaT sakmarisi fuladi saxsrebi, raTa moaxdinon
bazarze maTi saqonlis (romelic isedac Zviria da naklebad
konkurentulunariani, rogorc aRvniSneTT) miwodeba;
• umetes SemTxvevaSi maT dasasawyobeblad da Sesanaxad saWiro
aRWurvilobac ki ar aqvT, amitom soflad mcxovrebTa umetesoba
mxolod mcire raodenobiT mosavals moiwevs, rac xSir
SemTxvevaSi maTi piradi moTxovnilebebis dasakmayofilebladac
araa sakmarisi;
• sabazro moTxovnebis faqtiuri ar codna da konkurentuli
produqciis realuri parametrebis ar qona:
mecnierebma konkurencia ukve ganixiles ara rogorc situacia,
aramed rogorc procesi. aRniSnulma mniSvnelovani cvlilebebi
Seitana konkurenciis arsis axsnaSi. konkurentul brZolaSi
gadamwyveti gaxda codna. erTi mxriv, adamianebi Rebuloben codnas,
meore mxriv, gadascemen da efeqtianad iyeneben `gabneul codnas~.
codnis saSualebiT mwarmoeblebi gamoavlenen axal moTxovnilebebs,
49
xolo momxmareblebi maTi dakmayofilebis saSualebebs. sazogadoebis
xelmisawvdomoba codnaze warmoebas aiZulebs siaxleebis danergvas.
konkurenciis qmediTunarianobiT izrdeba sazogadoebis
keTildReobis efeqtebi: mwarmoeblebi aRweven mogebis maqsimizacias,
xolo momxmareblebi produqtze fasebis Semcirebasa da xarisxis
gaumjobesebas. [34]
produqtis konkurentunarianoba, umetesad, samomxmareblo
Rirebulebis TvalsazrisiT aris warmodgenili. rac ufro maRalia
samomxmareblo maxasiaTeblebi da dabalia produqtis fasi, miT
maRalia konkurentunarianoba. produqtis konkurentunarianobis
gansazRvrisaTvis mkvlevarebi pirvelxarisxovan mniSvnelobas fassa
da xarisxis parametrebs miakuTvneben.
SeuZlebelia dRes firmis konkurentunarianoba romelime erTi
parametriT ganisazRvros, is mravali faqtoris urTierTzemoqmedebis
Sedegia, xolo TiToeuli maTgani konkretul situaciaSi unikaluria.
rig SemTxvevebSi ama Tu im faqtors SeiZleba gadamwyveti
mniSvneloba hhqondes, Tumca, es ar SeiZleba iyos misi
kompleqsurobis miCnevis safuZveli. dRes konkurentunarianoba
mxolod yvela faqtorisa da parametris efeqtianad Serwymis
SemTxvevaSi miiRweva.
am mosazrebis gaTvaliswinebiT saerTaSoriso
konkurentunarianobis srulyofil Teoriad aRiarebulia m. porteris
Teoria. sxva ganxilul TeoriebTan SedarebiT m. porteris
koncefciis upiratesoba ganpirobebulia imiT, rom
konkurentunarianobaSi asaxulia resursebis efeqtiani gamoyeneba. es
principi samarTliania, rogorc qveynis ekonomikis, aseve, firmis
doneze.
m. porteri, ganixilavs ra iseT faqtorebs, rogorebicaa samuSao
Zala, bunebrivi resursebi, mTavrobis proteqcionistuli politika,
gansxvavebani sawarmoTa menejmentSi da sxva, midis daskvnamde, rom
50
arcerTi maTgani, calke aRebuli, ar iZleva saSualebas
damajerebeli pasuxi miviRoT kiTxvaze: ra gansazRvravs firmis
(produqtis) konkurentunarianobas? [68]
diagrama 1.8 produqtis konkurentunarianobis ganmsazRvreli maCveneblebis
klasifikacia
51
amrigad, konkurentunarianoba Sefasebulia, rogorc firmis, aseve
seqtoris da erovnuli ekonomikis doneze.
seqtori konkurentunariania Tu mas SeuZlia SeinarCunos bazris wilebi
Siga da saerTaSoriso bazrebze~.
`erovnuli ekonomika saerTaSoriso konkurentunarianobiT xasiaTdeba, Tu
mas SeuZlia xangrZlivi drois manZilze SeinarCunos Tavisi eqportebis wili
saerTaSoriso bazrebze~[27]
mkvlevarebi d. saqsi, a. harti, s. koeni, j. hareli da sxvebi qveynis
konkurentunarianobas gansxvavebuli midgomiT ganixilaven, Tumca yvela
maTganis mier konkurentunarianobis kriteriumebi sazogadoebis
keTildReobis TvalTaxedviT aris Sefasebuli.
d. saqsi da a. harti miiCneven, rom `ekonomika msoflioSi
konkurentunariania, Tu ekonomikuri institutebi da qveynis poli- tika
uzrunvelyofs myar da swraf ekonomikur zrdas~[28]
`Tavisufali da Tanasworuflebiani bazris pirobebSi, msoflio bazrebis
moTxovnilebaTa Sesatyvisad, qveynis saqonlis warmoebisa da momsaxurebis
SesaZleblobaTa xarisxi da amavdroulad, TavianTi moqalaqeebis realuri
Semosavlebis SenarCuneba an amaRleba~ _ amgvarad aris qveynis
konkurentunarianoba gansazRvruli m. koenisa da e. zismanis mier. [29]
zogierTi mosazreba erToblivad qveynisa da regionis
konkurentunarianobis Semcvelia da Sesabamisad miCneulia, rom regionis,
qveynis an mezobeli qveynis konkurentunarianoba aris SesaZlebloba
saerTaSoriso konkurenciis pirobebSi awarmoos produqti da momsaxureba, da
amavdroulad, SeinarCunos da gaafarTovos moqalaqeTa realuri Semosavali
da dasaqmeba xangrZlivi drois manZilze.[30]
erovnuli ekonomikis konkurentuli upiratesobis gansazRvris dros
mTavari yuradReba konkurenciis kriteriumTa ganxilvaze aseve, qveynis
masStabiT sazogadoebis ganviTarebis pozitiuri Sedegebis uzrunvelyofis
mimarTulebiT aris gamaxvilebuli.
52
am hipoTezis mixedviT ekonomika konkurentunarianad iTvleba, Tu
ekonomikuri institutebi da politika uzrunvelyofen mdgrad da swraf
ekonomikur zrdas. maSasadame, qveynis konkurentunarianoba gansazRvrulia
rogorc ekonomikis perspeqtiuli ganviTareba, ekonomikuri zrdis
gaTvaliswinebiT.[32]
konkurentunarianobis formirebis stadiebs m. porteri ganixilavs
• warmoebis faqtorTa,
• investiciebis,
• inovaciisa da
• simdidris
analizis safuZvelze.
amasTan pirveli sami ekonomikur zrdas ukavSirdeba, xolo meoTxe-
dacemas. zogierTi mecnieri damatebiT infrastruqturul da informaciul
stadiebsac ganixilavs. amasTan, infrastruqturuli stadia Sefasebulia,
rogorc inovaciuris winmswrebi.
konkurentuli upiratesobis miRwevis yvelaze tipur novaciad iTvleba
axali teqnologiebi, myidvelTa axali an Secvlili moTxovna, dargis axali
segmentis gamoCena, Rirebulebebisa da warmoebis komponentTa, saxelmwifo
regulirebis cvlileba. [68]
dRes qveynis konkurentuli upiratesobis miRwevis aRiarebul
koncefciad iTvleba faqtorTa determinantebze damokidebulebis problemis
Seswavla. qveynis konkurentuli upiratesobis faqtorTa Sefaseba
(igulisxmeba ZiriTadi da ganviTarebuli faqtorebi) ufro mniSvnelovania
konkurentuli upiratesobis misaRwevad. aseTi faqtorebi yovelTvis
memkvidreobiT ar gadmodis, aramed qveyanaSi sxvadasxva procesTa
zegavleniT iqmneba.
aRniSnulidan gamomdinare, arsebiTi roli eniWeba im procesTa
stimulirebas, romlebic konkurentuli upiratesobis miRwevas faqtorTa
gamoyenebiT uzrunvelyofen. qarTul ekonomikur mecnierebaSi
konkurentunarianobis maCveneblebi, konkurentuli upiratesobis
53
determinantebi da faqtorebis formirebis problemebi sxvadasxva WrilSia
Seswavlili.
mkvlevar mecnierTa mier aRiarebulia, rom postkomunisturi ekonomika
Sedgeba nekroekonomikisa da vitaekonomikis jgufebisagan, xolo
nekroekonomika saxelmwifo seqtorSi, Tavis mxriv, moicavs gadamamuSavebeli
mrewvelobis obieqtebs, romlebic warmoebuli produqtebis mixedviT
Sefasebulia rogorc strategiuli, magram arakonkurentunariani.
konkurentunarianobisadmi miZRvnil naSromebSi konkurentunarianobis
miRweva ganixileba arsebuli resursebis optimaluri gamoyenebis,
mwarmoeblurobis amaRlebis, SedarebiTi upiratesobebis gamovlenis
umTavres pirobad, xolo realuri konkurentunarianobis Camoyalibebis
safuZvlad miCneulia Tavisufali vaWrobis principi.[83]
aseve, dasmulia sakiTxi, rom mniSvnelovani roli eniWeba saqarTvelos
calkeuli regionebis mixedviT konkurentuli maxasiaTeblebis gansazRvras,
Sefasebis meTodikis Camoyalibebas konkurentunarianobis SesaZleblobebisa
da prioritetebis ganxilvisas, keTdeba ra aqcenti faqtorul analizze,
Sromis saerTaSoriso danawilebaSi saqarTvelos ekonomikis dargobrivi
struqturis formirebisa da SedarebiTi upiratesobis mosapoveblad
yuradReba gamaxvilebulia Semdeg faqtorebsa da wyaroebze:
• ekonomikur-geografiuli da geopolitikuri mdebareoba;
• resursebis arsebuli potenciali;
• kulturuli memkvidre-oba da tradiciebi (adamianuri,
materialuri, sanedleulo da a.S.);
• Sromisadmi da biznesisadmi damokidebuleba,
• Sromis disciplina;
• saganmanaTleblo-samecniero potenciali;
• politikuri wyoba da marTvis meTodebi;
• ekonomikuri ganviTarebis done da a.S.
54
m. porterma aCvena, rom msoflios sxvadasxva qveyanaSi arseboben
konkurentunarian industriaTa iseTi jgufebi, romlebic mcire teritoriuli
ganvrcobis miuxedavad msoflio bazarze lideris poziciebs inarCuneben.
regionul klasterebze dafuZnebuli erovnuli konkurentunarianobis
strategiis Teoriis SeqmniT m. porterma daasabuTa, rom konkurentuli
upiratesoba damokidebulia klasterebze damyarebul regionul da
adgilobriv inovaciur sistemebze.[45]
profesorma eTer xaraiSvilma, Tavis naSromSi- "konkurenciisa da
konkurentunarianobis problemebi saqarTvelos agrosasursaTo seqtorSi",
ganixila saqarTveloSi popularuli ramdenime dasaxelebis bostneulisa da
xilis konkurentuli maxasiaTeblebi. igi aRniSnavs, rom konkurentunarianobis
maCveneblebi gaiangariSa Semdeg produqtebze: Rvino, alkoholuri sasmelebi,
Txili, rZe, xorbali, vaSlis wveni. dasaxelebuli produqtebis mixedviT
konkurentunarianobis indeqsebi mkveTrad diferencirebuli aRmoCnda:
xorblis bazris ganviTarebaSi gansakuTrebuli rolis Sesruleba
SeuZlia subsidirebas. saqarTveloSi mxolod am gziT SeZleben xorblis
mwarmoebeli da gadamamuSavebeli dargebi arsebobas da, maSasadame,
mosaxleobis adgilobrivi warmoebis produqtiT momaragebas. zogadad
xorblis warmoebis uflebis mosapoveblad aucilebeli moTxovnaa, rom
produqti msoflio bazarze iyos konkurentunariani. Tu xorbali
konkurentunariani ar aris, aRniSnulis miRweva SesaZlebelia xelovnurad_
subsidirebis gziT.
saqarTveloSi kartofilis warmoeba ZiriTadad maRalmTian da
mTaborcvian zonebSia SesaZlebeli. Tu dargi daeqvemdebareba gaZRolis
maRalintensiur sistemas, maSin zemoT dasaxelebul zonebSi igi
maprofilebel dargad SeiZleba Camoyalibdes.
mebostneoba saqarTvelosaTvis erT-erTi uZvelesi dargia da qveyanaSi
misi gaZRolis tradiciuli meTodebi arsebobs. Tumca, dargis gaZRola
sruliad axal midgomas moiTxovs. Tu dRes bostneulis didi nawili saSinao
bazris moTxovnilebis dakmayofilebas xmardeba, saerTaSoriso bazrebze
55
moTxovnisa da konkurentunarianobis Seswavlis safuZvelze SesaZlebelia am
produqtis saeqsportod warmoebac.
qarTuli mwvanilis ZiriTadi bazari SeiZleba iyos ukraina. dRes am
produqts ukrainis bazris 65-70% uWiravs, Tumca, bazari meti raodenobis
mwvanilis misaRebadac aris mzad. mwvanilis importis gafarToeba SeiZleba
poloneTsa da germaniaSi, uaxloes momavalSi ki holandiaSic. mosafiqrebelia
mwvanilis konebad Sekvris sakiTxi, aseve etiketis, firmis logos, sakontaqto
rekvizitebis, produqtis Strix-kodis bazris moTxovnebis Sesabamisad
mowesrigeba. amgvar WrilSi problemis gadawyveta mwvanils gacilebiT
konkurentunarians gaxdis. mxolod am gziT SeiZleba evropis maRalsegmentian
bazarze gasvla da damkvidreba, gaizrdeba dasaqmebis done da Sesabamisad
ganviTardeba momijnave seqtorebi.
Catarebuli gamoTvlebis Tanaxmad, gamovlenili SedarebiTi
upiratesobis mixedviT qveyana konkurentunariani SeiZleba gaxdes
agrosasursaTo produqtebis warmoebaSi, radgan am kulturebis
ganviTarebisaTvis xelsayreli bunebrivi da ekonomikuri SesaZleblobebi
arsebobs.[68]
saerTaSoriso bazrebze gasasvlelad agrosasursaTo produqtebi
konkurentunariani unda iyos. konkurentunarianobis Sefasebis safuZvelze
SesaZlebeli iqneba warmoebis dominanturi maxasiaTeblebisa da bazarze
gasvlis konkurentuli pirobebis gansazRvra.[71]
eqsportis SedarebiTi upiratesobis indeqsis (RXA) dadebiTi
mniSvnelobebi dafiqsirda kvlevisaTvis SerCeuli yvela produqtis mimarT.
Tumca es maCvenebeli SedarebiT maRali aRmoCnda Txilze, Rvinoze da
alkoholur sasmelebze, xolo mniSvnelovnad dabali rZeze da xorbalze.
importis SemoRwevadobis indeqsis (RMP) mniSvnelobebic
diferencirebulia da bolo wlebis manZilze SerCeul agrosasursaTo
produqtebze 0.1-dan 13.1-is farglebSi meryeobs.
produqtebis konkurentunarianobis indeqsebis dinamikaSi analizma
aCvena, rom eqsportis SedarebiTi upiratesobis indeqsi (RXA) gaizarda Rvinis,
56
alkoholuri sasmelebis, Txilis produqtebze; maTgan Sokuri zrda
damaxasiaTebelia TxilisaTvis. Tu 1992 wels dasaxelebuli indeqsi Txilze
2.5-s Seadgenda, 2005 wlisaTvis man 525.2 Seadgina. indeqsi Semcirda rZeze
(50.9_dan 0_mde), vaSlis wvenze (26.3-dan 20.3-mde), TiTqmis ucvleli darCa
xorbalze; (ix. danarTi 2)
importis SemoRwevadobis indeqsi (RMP) gaizarda alkoholur
sasmelebze (0.9-dan 2.3-mde), vaSlis wvenze (0.1-dan 0.9-mde), xolo Semcirda
rZeze (11.6-dan 2.2-mde), xorbalze (11.5-dan 9.6-mde); ucvleli darCa Rvinoze. (ix.
danarTi 2).
vaWrobis SedarebiTi upiratesobis indeqsi (RTA) 2005 wlis monacemebiT
Seadgens: Txilze 522.1-s, Rvinoze 47.2-s, vaSlis wvenze 19.4-s, alkoholur
sasmelebze 16.1-s, xorbalze _ 6.1-s, rZeze _2.2-s. (ix. danarTi 2).
amrigad, saqarTvelos agrosasursaTo produqtebidan saerTaSoriso
vaWrobaSi konkurentunarianobis SedarebiT maRali doniT gamoirCeva Txili;
aseve konkurentunariania Rvino da alkoholuri sasmelebi, xolo xorbali da
rZe arakonkurentunariania.
kvlevis Sedegebma gviCvena, rom zogadad agrosasursaTo produqtebis
umetesobisaTvis konkurentunarianobis dabali donea damaxasiaTebeli.
seqtorisaTvis TiTqmis miuRwevelia warmoebis masStabze SedarebiTi
ekonomiis miRebis SesaZlebloba. Tumca es problema zogadad aris
damaxasiaTebeli mcire zomis qveynebisaTvis.[111]
aRniSnuli monacemebi kidev erTxel adasturebs, rom eqsportis
SedarebiTi upiratesobis indeqsi gaizarda im produqtebze, romelTa
warmoeba-ganviTarebis sferoSi CarTulia ucxouri investiciebi, agreTve
qarTuli agraruli produqtisaTvis SedarebiTi upiratesobis miRweva
SesaZlebelia mxolod maRalxarisxiani da premium segmentze gaTvlili
produqciis warmoebis SemTxvevaSi.
5. socialuri problemebi: CamonaTvalSi bolo adgilze socialuri problema
moxvda, Tumca vTvli, rom es sulac araa yvelaze umniSvnelo, piriqiT, erT-
erTi yvelaze aqtualuri problemaa, romlis aRiarebac ubralod bevrs
57
erideba – esaa mkveTri gansxvaveba soflad da qalaqad mcxovrebTa
sayofacxovrebo pirobebSi.
• dReisaTvis qarTuli soflebis umetesobas stabilurad ar
miewodeba wyali, ar gaaCniaT gazi da xarvezebia eleqtro-energiis
miwodebaSi... xSir SemTxvevaSi ar arsebobs kapitaluri gza,
garTulebulia pirveladi samedicino momsaxurebac ki.
• araTu soflebSi, mcire dabebsa da raionuli centrebis
umetesobaSi ar aris interneti, ar arsebobs kino, Teatri da kafe-
restorani, klubi an msgavsi gasarTobi dawesebuleba. axalgazrdebs
praqtikulad ar aqvT TviTrealizaciis saSualeba. rac ukargavs maT
ganviTarebis interess, isini eflobian loTobisa da narkomaniis
WaobSi, rac mkveTrad amcirebs maTi socializaciis da warmatebul
fermerad gaxdomis SesaZleblobas.
yvela zemoTCamoTvlil mizezTa gamo dRes qarTuli soflebis didi
nawili daclilia da mosaxleoba qalaqSi eZebs Semosavlis wyaros.
vfiqrobT saxelmwifom unda moaxdinos Semdegi sferoebis stimulireba
an subsidireba, raTa uSvelos am dargs:
1. mcire fermerebis "gamsxvileba" erTi qolgis an savaWro niSnis qveS.
kanoni "sasoflo-sameurneo kooperativebis Sesaxeb". – fermerTa
gaerTianeba ukve sakmaod Zlieri organizaciaa, maT eqnebaT saSualeba
Seisyidon specializirebuli manqana-danadgarebi, sasuqi Tu
Sxamqimikatebi, erToblivad dafaron sawarmoo xarjebi. es
RonisZiebebi Seamcirebs warmoebis danaxarjebs da daexmarebaT
fermerebs produqciis xarisxis amaRlebaSi;
2. investorebis mozidva-msxvili kooperativisaTvis gacilebiT advilia
investiciebis mozidva, vidre erTi individualuri fermerisaTvis
mkveTrad fragmentirebuli miwis nakveTiT;
3. sasursaTo produqtebis sarealizacio qselebis daintereseba
erovnuli produqciis SeZeniT (proteqcionizmi);
58
4. gadamamuSavebeli sawarmoebis an specializebuli samacivre
meurneobebis Seqmna- glexi darwmunebuli unda iyos, rom misi Sroma
wyalSi ar Caiyreba da moweuli malfuWebadi produqciis gadayra ar
mouwevs;
5. bio meurneobebis ganviTareba (bio-gazi, bio sasuqi da a.S) xels
Seuwyobs fermers, Tavad gamoimuSaos iafi energia, rac Seumcirebs
warmoebis danaxarjebs da daexmareba awarmoos konkurentunariani
produqcia;
6. mdgradi ganviTarebis xelSewyoba: mwarmoeblurobis amaRlebasTan
erTad bolo periodSi mniSvnelovnad ganviTarda xelovnuri
meTodebiT miRebuli sasursaTo produqtebis warmoeba, Tumca
agrosasursaTo produqtebis miwodebaSi garkveuli disbalansi
Seiqmna. aRniSnulis gamo mdgradi ganviTareba umTavres miznad iqna
aRiarebuli. nebismieri qveynis ekonomikis mdgradi ganviTareba
mxolod Siga resursuli potencialis gamoyenebiT miiRweva, rac,
Tavis mxriv, saeqsporto potencialis amoqmedebasac
uzrunvelyofs[109];
7. turizmis ganviTarebis xelSewyoba avtomaturad gamoiwvevs
infrastruqturul ganviTarebas, amaRldeba soflad cxovrebis done,
moxdeba macxovrebelTa socializacia da motivireba, agreTve
gaizrdeba dasaqmebis SesaZlebloba, rac daakavebs maT sofelSi da
gauCens mudmiv Semosavals;
8. internetisa da komunikaciebis sxva saSualebebis ganviTareba xels
Seuwyobs fermerebs moaxdinon sakuTari produqciis reklamireba
iafi da xelmisawvdomi onlian-marketingis saSualebiT;
socialuri(media) marketingi esaa internet-marketingis saxe, romelic
cdilobs miaRwios brendis popularizebas da marketinguli
komunikaciis sxva miznebs, socialuri qselebis saSualebiT;
ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi, socialuri media gaxda azrTa
gacvla-gamocvlis yvelaze aqtualuri adgili. is aris cxovrebis
59
axali stili, dRevandelobis virtualuri realoba, anu internet-
cxovreba. uaxlesi statistikis mixedviT, Facebook-ze
daregistrirebulia 845 milioni momxmarebeli, YouTube-ze
ganTavsebul videoebs TveSi 90 milionze metjer aTvaliereben, Twitter-
is momxmareblebi dReSi 1.6 milion posts anu "tvits" weren da
Wikipedia 17 million statias aerTianebs;
9. specializirebuli saswavleblebis SeqmniT, an sxva meTodebiT
(agronomiuli specialobebis studentebis qiriT uzrunvelyofa da
gadasaxadisgan ganTavisufleba) agro-specialobebis stimulireba.
Tumca yvela am RonisZiebis ganxorcieleba moiTxovs Zalian did
yuradRebas, ramdenadac soflis meurneobis wamoyeneba moiTxovs sakmaod did
investirebas saxelmwifos mxridan, rac korufciis erTgvari safrTxea.
mniSvnelovania agreTve ucxoeli investorebis Semosvlis pirobebi, ar
unda moxdes qarTuli miwebisa da bunebrivi resursebis ucxoelebze gadacema.
amis naTeli magaliaTia ferero, romelsac dRemde aqvs davebi adgilobriv
mosaxleobasTan, miwis kuTvnilebasTan dakavSirebiT.
harvardis universitetis profesori r. qeivsi aRniSnavs, rom mimRebi
qveynis ekonomikisaTvis dadebiT efeqtTa Soris aRsaniSnavia mwarmoeblurobis
zrda, teqnologiebisa da nou-haus gadacema, axali teqnologiuri procesebis
danergva, dasaqmebuli personalis momzadeba da warmoebis saerTaSoriso
qselebis warmoSoba[112]. amerikeli ekonomistebis miulerisa daGgoiCis
mosazrebiT, maspinZeli qveyana pirdapiri ucxouri investiciebis (pui)
daxmarebiT zrdis Sromis mwarmoeblurobas da dasaqmebas, stimuls aZlevs
inovaciebis danergvas da xels uwyobs mdgrad ekonomikur zrdas [119].
mimarTulebis mixedviT pui-s nakadebs yofen Semaval da gamaval
nakadebad. Semavali pui-ebi gulisxmobs ucxouri kapitalis dabandebas
adgilobriv resursebSi. aseTi tipis nakadebs astimulirebs sagadamxdelo
SeRavaTebi, subsidiebi, dabali saprocento sesxebi da grantebi, Tumca am
SemTxvevaSi garkveulwilad SezRudulia ucxoeli investoris sakuTrebis
ufleba.
60
pui-ebi asocirdeba ara marto finansuri kapitalis SemodinebasTan
qveyanaSi, aramed ganixileba, rogorc instrumenti, romelsac mimReb qveyanaSi
Semoaqvs codna, marTvis Tanamedrove praqtika, produqciis dizaini, xarisxis
maxasiaTeblebi, brendi, produqciis marketingis saerTaSoriso arxebi da a.S.
Sesabamisad, xels uwyobs maspinZeli qveynis globaluri warmoebis qselSi
integracias, romelic, Tavis mxriv, warmatebuli saeqsporto strategiis
safuZvels warmoadgens. pui-ebiT sargeblobs ara marto adgilobrivi
warmoeba, aramed momxmareblebic, is maspinZel qveyanas gadascems Tanamedrove
teqnologiebs, qmnis globalur menejerul unar-Cvevebze xelmisawvdomobas,
optimalurad sargeblobs adamianuri SesaZleblobebiT da bunebrivi
resursebiT. exmareba dargebs, saerTaSoriso doneze gaxdes
konkurentunariani, afarToebs saeqsporto bazrebs, uzrunvelyofs produqciis
da momsaxurebis saerTaSoriso xarisxis xelmisawvdomobas da zrdis samuSao
adgilebs.
Tu gaviTvaliswinebT yvela aRniSnul dadebiT Tvisebas, pui-ebi
mniSvnelovan wyaros warmoadgens qveynis ekonomikuri ganviTarebisaTvis, maT
Soris, gansakuTrebiT ganviTarebadi qveynebisaTvis. garkveuli pirobebis
gaTvaliswinebiT, investorisaTvis ufro momgebiania iafi resursebis gamo
warmoeba sazRvargareT ganalagos, vidre awarmoos saqoneli da momsaxureba
bazirebis qveyanaSi da iqedan ganaxorcielos eqsporti sagareo bazrebze.
ucxouri investiciebisaTvis mimRebi qveynis mimzidveloba ganisazRvreba
bunebrivi resursebis siuxviT, garda amisa, ekonomikuri da socialuri
faqtorebiT, rogoricaa, magaliTad, bazris zoma da struqtura, bazris zrdis
perspeqtivebi da ganviTarebis xarisxi, kulturuli, samarTlebrivi,
instituciuri garemo da Siga politika. sainvesticio politikis Sefasebisas
mniSvnelovania ganisazRvros investireba motivaciis mixedviT.
motivaciis mixedviT klasifikaciisas pui-ebs safuZvlad udevs sami
ZiriTadi motivi orientirebuli:
1) bunebriv resursebze;
2) ucxour bazrebze da
61
3) efeqtianobaze orientirebuli motivi
bunebrvi resursebze orientirebul pui-ebs araerTgvarovani zegavlena
aqvs recipienti qveynebis ekonomikaze. magaliTad, navTobisa da mineralebis
mopoveba xels uwyobs mniSvnelovani saeqsporto mogebis miRebas, magram
amasTanave, gaaCnia Semdegi SezRuduloba _ seqtorebis mixedviT iZleva
minimalur damatebul Rirebulebas maspinZeli qveynis ekonomikisTvis. im
SemTxvevaSi, rodesac amgvari pui-ebi mimarTulia soflis meurneobis dargebze
an TevzWeraze, aman SeiZleba gamoiwvios vaWrobis zrda da kavSiri
mimwodeblebTan, adgilobriv da regionul supermarketebis qselebTan, rac
iwvevs teqnologiebis gadacemas. Uuamravi sawarmo ganviTarebadi qveynebidan
cdilobs moiZios bunebrivi resursebi mTeli msoflios masStabiT,
rogoricaa navTobi, mineralebi, sxva nedleuli da masalebi. bunebriv
resursebze xelmisawvdomobis garda, transnacionaluri organizaciebi (tnk)
xels uwyobs adgilobriv sawarmoebs, moaxdinon warmoebis
inernacionalizacia msoflio bazarze. magaliTad, 2008 wels braziliurma
samTo mwarmoebelma kompania “valem” SeiZina umsxvilesi nikelis mompovebeli
da gadamamuSavebeli kanaduri kompania “inko”, rac afarToebs sawarmos
saqmianobas CrdiloeT amerikaSi, xolo 2010 wels indurma
navTobgadamamuSavebelma kompania “relians industri lTd”-ma 3.5 miliard
dolarad SeiZina fiqalisgan warmoebuli bunebrivi gazis aqtivebi amerikuli
kompania “atlas enerjidan”. aRniSnuli garigebiT induri kompania
upiratesobas flobs Tanamedrove teqnologiebis aTvisebaSi, imisaTvis, rom
moipovos fiqalisgan warmoebuli gazi, romelic aris axali, ufro efeqtiani
sawvavi wiaRiseuli, sxva xelmisawvdom sawvav saSualebebTan SedarebiT. [55]
amaves adasturebs qarTuli Txilisa da "ferero roSes" istoria- 2007
wlis Semdeg, rac saerTaSoriso kompaniam daiwyo investireba Txilis
biznesSi, am produqtis eqsporti 280%iT gaizarda da dReisaTvis mTliani
qarTuli eqsportis umsxviles aTeulSi Sedis.
62
diagrama 3.1 Txilis eqsportis dinamika wlebis mixedviT
Txilis eqsportma mkveTrad gadaaWarba TviT iseTi tradiciuli dargebis
(ruseTis embargomdel) eqsportis moculobas, rogoricaa Rvino da
mineraluri wyali.
ucxour bazrebze orientirebuli pui-ebis erT-erTi mizania Tavi aaridos
saimporto barierebs, diskriminaciul samTavrobo politikas da maRal
satransporto danaxarjebs. aseTi tipis pui-ebs izidavs mimRebi qveynis
masStabi da zrdis perspeqtiva. amJamad es interesi SesaZloa gaxdes
Tavisufali vaWroba evropasTan.
XX saukunis 60-70-ian wlebSi qveynebis umetesoba axorcielebda
importSemcvlel politikas, amave periodSi ucxouri firmebisTvis upiratesi
motivi iyo, ganexorcielebinaT investicia ganviTarebadi qveynebis warmoebis
seqtorSi, ramac omis Semdgom periodSi zegavlena moaxdina da xeli Seuwyo
evropaSi amerikuli investiciebis zrdas gadamamuSavebel sferoSi.Bbolo
dros regionuli dajgufebebis integraciam stimuli misca investiciebis
mniSvnelovan zrdas, rac aZlevs maT saSualebas, moemsaxuros gadidebul
bazrebs.
ucxour bazrebze orientirebul pui-ebs gaaCnia dadebiTi Sedegi
maspinZeli qveynebis ekonomikisTvis, rac gamoixateba mowinave teqnologiebis
gadaCveniT, gansakuTrebiT momsaxurebis sferoSi (magaliTad, organizaciuli
63
da marTvis unari, gamocdileba momsaxurebis sferoSi, bazris codna).
aRniSnulis transferti SeiZleba ganxorcieldes pirdapir _ treningebis an
arapirdapir _ demonstrirebis gziT.
sawarmoebis internacionalizacia didadaa damokidebuli im qveynebisa da
regionebis biznesgaremosa da politikaze, sadac firma axorcielebs ZiriTad
saqmianobas. sawarmoebi ganviTarebadi qveynebidan mudmivad swavloben maT
SesaZleblobebs ucxour bazarze imisaTvis, rom gaafarTovon maTi saqmianob,.
rac, Tavis mxriv, exmareba kompaniebs, Seamciron riski, romelic
dakavSirebulia SezRudul bazarze saqmianobasTan. savaWro liberalizaciam
gazarda konkurencia da Seamcira mogeba Siga bazrebze, misca maT saqmianobis
saSualeba gafarToebul bazrebze. Tanamedrove periodSi.
efeqtianobaze orientirebuli pui-ebis formas ganviTarebadi
qveynebisTvis warmoadgens outsourcing(investireba teqnologiuri siaxleebis
mopovebis mizniT), romelic efuZneba codnasa da maRal mwarmoeblurobas,
vidre iaf samuSao Zalas. aseTi tipis pui-ebi ZiriTadad koncentrirebulia
industriul qveynebze. Aamerikuli tnk-ebi sargebloben aseTi tipis
investiciebiT, romelsac ZiriTadad mimarTaven iseT dargebSi rogoricaa
avtomobilebis warmoeba, eleqtronika da personaluri kompiuterebi.
outsourcing-is es forma warmoadgens originalur teqnologiur aRWurvilobas,
sadac ganviTarebadi qveynis firma amaragebs tnk-ebs saboloo produqciiT da
sargeblobs maTi brendis saxeliT. dReisaTvis arsebuli biznesgaremo
xasiTdeba gazrdili konkurenciiT, korporaciebi cdiloben, Tavisi biznesi
ufro efeqtianad marTon, gazardon mwarmoebluroba da moaxdinon saqmianobis
intergrireba vertikalurad an horizontalurad.
ganviTarebadi qveynebis firmebi cdiloben xelaxla Seafason maTi Siga
saqmianobebi da roli globaluri Rirebulebebis Seqmnis procesSi. isini
axdenen investirebas ganviTarebul bazrebze, raTa miaRwion efeqtianobas maTi
mimdinare saqmianobis integrirebis gziT, garda amisa, moaxdinon produqciis
adaptireba saerTaSoriso standartebTan.
64
efeqtianobaze orientirebuli investicia mimReb qveyanas warudgens
warmoebis axal teqnologias da amiT zrdis maspinZeli qveynis konkurentul
upiratesobas, garda amisa, menejerul gamocdilebas. uqmnis recipient qveyanas
xarisxis, saimedoobis karg reputacias. uzrunvelyofs mimRebi qveynis
konkurentunarianobis zrdas Sualeduri produqciis xarjebis SemcirebiT,
rac axalisebs produqciis eqsports, sabanko saqmes, dazRvevas, bizness,
transports, eleqtroenergias da telekomunikaciebs [55]
Cveni azriT saqarTvelos aqtivi am SemTxvevaSi unda iyos resursebze da
ucxour bazrebze orientirebuli pui-ebis stimulireba. sagadasaxado da
biznes-garemo sakmaod normaluri da mimzidvelia dReisaTvis, saWiroa
mxolod investorebis moZiebisa da informirebisaTvis aqtivobebis
ganxorcieleba. biznes-forumebSi monawileoba qveynis saxeliT, agreTve Tavad
qveyanaSi analogiuri forumebis mowyoba da a.S.
da bolos, mniSvnelovania swori paritetis dacva, raTa araswori
subsidirebiT ar miviRoT Caketili, monopolisturi da araefeqtiani bazari.
daskvnis saxiT ki vityodi, rom, dargis aRorZinebis yvelaze realuri
gzad migvaCnia vawarmooT maRalxarisxiani da premium segmentze gaTvlili
produqti, romelic konkurentunariani iqneba maRali klasis segmentze da
Tavis mcire niSas ipovis evropis bazrebze.
bevr naSromSi saqarTvelos reliefi ganxilulia rogorc uaryofiTi
motivi da agraruli seqtoris Semaferxebeli faqtori, Cven ki myarad varT
darwmunebuli, rom is bio-mravalferovneba, romelic aqvs saqarTvelos da
konkretuli regionebis klimati qmnis sworedac rom konkurentul
upiratesobas romeliRac konkretuli produqciis warmoebaSi.
vfiqrobT, saqarTveloSi verasodes moxerxdeba imdenad iafi da bevri
xil-bostneulis Tu sxva produqciis warmoeba, rom mTlianad gaajeros
qarTuli bazari da konkurencia gauwios analogiur, iaffasian importul
konkurentebs. miT ufro rom, msoflio savaWro organizaciis wevroba da
evrokavSirTan Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis Sesaxeb
65
xelSekrulebebi erTgavrad zRudavs saxelmwifos ekonomikur politikaSi
proteqcionistuli meTodebis gamoyenebis SesaZleblobas.
am mosazrebas adasturebs qvemoiT mocemuli eqsportis diagrama, sadac
TvalnaTliv Cans, rom met-naklebad maRali procenti da mzardi gayidvebiT
xasiaTdeba swored is produqtebi, romelTa warmoeba-realizebaSi CarTulebi
arian ucxoeli investorebi. [136]
diagrama: 1.9 agraruli produqtis eqsportis dinamika
66
diagrama: 1.10 agraruli produqtis eqsportis dinamika
wyaro: http://faostat.fao.org
rogorc vxedavT, agraruli produqciis siis saTaveSi moeqca Txili da
TviT iseTi tradiciuli dargebic ki gadafara, rogoricaa Rvinisa da
mineraluri wylebis eqsporti. amis mizezad mxolod ruseTis embargos ver
davasaxelebT: rogorc diagramidan Cans, 2011 wels Txilis eqsportma
mkveTrad gadaaWarba damoukideblobis periodSi Rvinis eqsportis maqsimums.
momdevno wlebSi es monaCveni mkveTrad gaizarda da dReisaTvis Txilis
eqsporti saqarTvelos mTliani eqsportis umsxviles xuTeulSia
warmodgenili 12%-iT. [137] es maCvenebeli didadaa damokidebuli
saqarTveloSi "ferero roSes: saqmianobaze. yovel wels "ferero" 75 qveyanaSi
180 000 tona "nutelas" yidis. "nutelaze" moTxovnis dasakmayofileblad,
"fereros" yovelwliurad 25 000 tonaze meti Txili sWirdeba. aqedan
67
saSualod 18 500 tonas is saqarTveloSi moipovebs da pirveladad
gadaamuSavebs.
am kompaniam Txilis biznesSi 2007 wels 6 milioni evros odenobis
investicia Cado da dRes mTels msoflioSi maT yvela produqtSi umetesad
qarTuli Txili da nuSi gamoiyeneba. maTi "damsaxurebaa" isic, rom 2010 wels
saqarTvelom Txilis mwarmoebelTa da eqsportiorTa aTeulSi me-6-e adgili
daikava da TurqeTsac ki gadaaswro. miuxedavad imisa, rom TurqeTSi 1 kg.
Txilis gamosavlianoba saSualod 500gramamdea, xolo saqarTveloSi
aRniSnuli maCvenebeli 400gr. ar aRemateba. amis mizezi savaraudod Txilis
movlisas daSvebuli Secdomebia da am xarvezis aRmosafxvrelad fererom
daiwyo konferenciebisa da Txilis teqnologebis gadamzadebis programebi. da
kidev erTi, fererom daiwyo qarTuli Txilisa da nuSis nergebis eqsporti.
zemoaRniSnul mosazrebas kidev ufro amyarebs iseTi warmatebuli
sainvesticio proeqti Rvinis seqtorSi, rogoricaa Rvinis mwarmoebeli
kompania "xoxbis cremlebi":
"cota Rvino da Sesabamisad, cota problema maqvs", - ambobs kompaniis
damfuZnebeli jon vurdemani - "mTavari, swori midgomaa. me bazars misTvis
egzotikuri, ucxo da saintereso produqcia SevTavaze: Rvinos yurZnis
adgilobrivi da unikaluri jiSebidan da tradiciuli kaxuri meTodiT
vayenebT. venaxi organulia, rasac ucxoeli momxmareblisTvis Zalian didi
mniSvneloba aqvs.
"xoxbis cremlebis" Rvino ar aris "Rvino yvelasTvis". es aris Rvino
gurmanebisTvis, Rvinis gurmanebisTvis – misTvis, vinc icis Rvinis fasi, misi
dayenebis da moxmarebis wesebi da unda, rom Tavisi codna da Tvalsawieri am
sferoSi kidev ufro gaamdidros. vfiqrobT, rom qarTvelma meRvineebma ucxo
bazars originaluri produqti unda SesTavazon. masobrivi da iafi Rvinis
warmoebaSi saqarTvelo Ciles da avstralias konkurencias ver gauwevs.
Zalian didi mniSvneloba aqvs produqciis swor wardgenasac. Zalian
mniSvnelovania, rom Rvino Rvinis Jurnalistebma, kritikosebma da blogerebma
Seafason".
68
es kompania eZebs da aRadgens ZirZveli qarTuli jiSis venaxebs,
romlebic konkretul sub-klimatebSi xaroben da iZlevian nayofs, amuSavebs
mas uZvelesi qarTuli, tradiciuli meTodebiT, aZvelebs qvevrSi da yidis
Sesabamis fasad...
Cven iaffasiani da genmodificirebuli simindiTa da pomidoriT ki ar
unda davabinZuroT Cveni ekologiurad sufTa garemo (maT warmoebaSi Cven ver
SevejibrebiT did qveynebs, Tundac miwis resursis simciris gamo), romelic
ukiduresi siRaribisa da teqnikuri CamorCenilobis gamo gadaurCa
dabinZurebas, aramed masze mcire raodenobiT, magram maRalxarisxiani,
biologiurad sufTa da gaTviTcnobierebul momxmarebelze orientirebuli
produqcia unda vawarmooT.
Sesaswavlia iseTi produqtebis konkurentunarianoba, rogoricaa TuSuri
matyli- unikaluri struqturis matyli mTels msoflioSi, arada amaze aravin
saubrobs.
sakmaod maRali kvebiTi Rirebuleba aqvs qarTul cxvars, magram
saZovrebis simciris da siZviris gamo, misi fasic mkveTrad izrdeba da
konkurentunarianobas kargavs es produqti.
eTerzeTebis Zalian maRali SemcvelobiT gamoirCeva saqarTveloSi
moyvanili mwvanilic. sabWoTa drosac gvqonda eTerzeTebis qarxana, sadac
mTels sabWoTa kavSirSi unikaluri eTerzeTebi mzaddeboda.
gamosakvlevia qarTuli Caisa da citrusis SesaZlo bazrebis moculoba
da SesarCevia konkurentunariani niSa maTi realizebisaTvis.
seriozuladaa gadasaxedi agraruli produqtebis warmoebis is ruka,
romelic sabWoTa dros arsebobda da inerciiT dRemde mogvyveba- Cai,
citrusebi, 2-3 saxeobis yurZeni, goris vaSli da atami...
sxvadasxva mecnierTa mier gamoiTqva mosazrebebi, rom qarTuli Cai
arakonkurentunariania sxva analogebTan SedarebiT, evropuli wesiT
dayenebuli qarTuli Rvinoc rom ver sargeblobs didi popularobiT,
gayidvebis statistikac gvaCvenebs-msoflios 40 qveyanaSi erTad ver vyidiT
imden Rvinos, ramdensac marto ruseTSi vyiddiT 2005 wels.
69
migvaCnia, rom dargis Sesabamisi eqspertebis mier unda moxdes regionebis
mixedviT konkurentunariani da rentabeluri produqciis gamovlena da
Semdgom maTi warmoebis umaRlesi standartebis danergvis xelSewyoba
saxelmwifos mxridan. vfiqrobT swored es unda iyos erT-erTi pirveli
nabiji kooperativebis stimulirebis Semdeg. winaaRmdeg SemTxvevaSi, es
iniciativac iseTive naklebefeqtiani darCeba, rogorc wina mcdelobebi.
agrarul warmoebaze moqmedi faqtorebis Seswavla Semdegi
mimarTulebebiT unda ganxorcieldes:
1. sakuTrebis formebis Tanafardobis gaanalizeba;
2. swori dargobrivi struqturis Camoyalibeba
3. agraruli produqciis gadamamuSavebeli mrewvelobis ganviTarebis
perspeqtivebi;
4. konkurentunariani dargebis da qveseqtorebis an produqtebis gamovlena;
rogor davainteresoT mwarmoebeli swored im produqtebis warmoebiT,
romelic ganviTarebis ama Tu im stadiaze esaWiroeba sazogadoebas,
ufro ekonomikuri da xelsayrelia qveynisaTvis da saboloo angariSiT
TviT mwarmoeblisaTvisac?
am problemas yvela qveyanaSi adgilobrivi specifikis gaTvaliswinebiT
wyveten, magram midgoma praqtikulad yvelgan erTia, kerZod, qveynebis
absolutur umravlesobaSi saxelmwifo atarebs mizanmimarTul
proteqcionistul politikas an mTeli agraruli seqtoris, an misi
calkeuli dargebis mimarT. amasTan, sasoflo- sameurneo warmoebisadmi
mxardamWeri proteqcionistuli politika rig qveynebSi kanonis rangSia
ayvanili da rogorc wesi, xangrZlivi periodisTvisaa gamiznuli.
Cvens qveyanaSi ki wina TavebSi aRwerili obieqturi Tu subieqturi
mizezebis gamo msgavsi politika ar SemuSavebula da bunebrivia, arc
xorcieldeba.
ekonomistebis azriT, saxelmwifos erT-erTi ZiriTadi funqcia
makroekonomikuri ganviTarebis strategiis SemuSaveba da ekonomikis
prioritetul ganviTarebasTan erTad bazarze konkurentuli garemos Seqmna
70
da misi dacva unda iyos. rac saWiroebs regulirebis sabazro meqanizmebis
formirebas da misi moqmedebisaTvis keTilsaimedo garemos Seqmnas.
mudmivad iwvevs azrTa sxvadasxvaobas is sakiTxi, Tu ra doneze da
rogor unda Caerios saxelmwifo bazris regulirebaSi, ise, rom ar
SeuSalos xeli bunebriv ekonomikur procesebs, ar SezRudos biznesis
Tavisufali ganviTareba da amavdroulad gaaZlieros misTvis
prioritetuli mimarTulebebi da daicvas momxmareblebis uflebebi.
saqarTvelos sabWoTa warsulSi garkveuli wonasworoba nawilobriv
miiRweoda saxelmwifo sagegmo komitetis, materialur-teqnikuri momaragebis
saxelmwifo komitetisa da fasebis saxelmwifo komitetebis meSveobiT.
aRniSnuli saxelmwifo institutebi, rogorc sabazro ekonomikisaTvis
Seusabamo organoebi gauqmebulia da samarTlianadac, magram sanacvlod
sabazro ekonomikisaTvis damaxasiaTebeli msgavsi wonasworobis
struqturebi: sasaqonlo birJebi, savaWro saxlebi, komerciuli centrebi
da sxva, saqarTveloSi jer ar Camoyalibebula. maT gareSe ki efeqtiani
bazris funqcionireba, safinanso, fulad-sakredito, sainvesticio da safaso
politikis SemuSaveba da gatareba praqtikulad SeuZlebelia. garda amisa,
SeuZlebelia gadamamuSavebeli mrewvelobis srulyofilad funqcionireba
da sasursaTo produqtebze moTxovna-miwodebis maRali koncentraciis
uzrunvelyofa, kargad organizebuli, srulfasovani sabiTumo bazrisa da
Semnaxavi meurneobis ganviTarebis gareSe.
sabirJo meqanizmis gamoyeneba mwarmoebels aZlevs saSualebas
TviTonve miiRos gadawyvetileba produqciis warmoebisa da realizaciis
masStabebis Sesaxeb. igi sabazro faswarmoqmnis meqanizmis gamoyenebiT
soflis meurneobisa da misi momsaxure dargebis, soflis meurneobasa da
mrewvelobas Soris saqonlis eqvivalenturi gacvlis garantias iZleva.
amasTan, rogorc sasoflo- sameurneo produqciis mwarmoeblebi, Suamavali
myidvelebi da gamyidvelebi dazRveuli xdebian fasebis meryeobiT
gamowveuli danakargebisagan, radgan fiuCersuli garigebiT praqtikulad
momavali wlis mosavlis winaswari anazRaureba xdeba. es ki saSualebas
71
aZlevs mwarmoebels SeiZinos misTvis saWiro materialur-teqnikuri
resursebi da ganaviTaros garantirebuli warmoeba sabanko kreditebis
gareSe, rac ase mtkivneuli da rTuli problemaa qarTul agrarul
seqtorSi.
swored amitom, saqarTvelos agraruli politikis erT-erTi
prioritetuli sakiTxi swored analogiuri organizaciebis, fermeruli
gaerTianebebisa da arasamTavrobo organizaciebis Seqmnis stimulireba unda
iyos.
magram am miznis miRweva SeuZlebelia sakanonmdeblo bazis
mowesrigebis gareSe, Tumca am sakiTxs mogvianebiT SevexebiT, radgan
qveyanaSi seriozuli problemaa agraruli seqtoris normaluri
funqcionirebisa da aucilebeli regulirebisaTvis saWiro normatiuli
aqtebisa da sakanonmdeblo bazis uqonloba.
nebismieri seqtoris ganviTarebisaTvis sasicocxlod aucilebelia
finansebis uzrunvelyofa. Sesabamisad, agraruli politikac unda moicavdes
RonisZiebebs dargSi investiciebis mozidvis, iafi kreditisa da saxelmwifo
subsidiebis ganxorcielebisaTvis. ra Tqma unda, kreditorebi unda iyvnen
bankebi da safinanso organizaciebi, xolo saxelmwifo dauzRvevs maT
riskebs an SesaZlebelia procentis Tanadafinansebac fermerebisaTvis.
mniSvnelovani problemaa agreTve sagarantio qonebis ar arseboba da miwis
fasi.
agraruli politika aucileblad unda moicavdes soflad mcxovrebTa
cxovrebis pirobebis gaumjobesebisa da regionebSi cxovrebis donis
asamaRlebel RonisZiebebs. am miznis misaRwevad saWiroa efeqtiani marTvis
uzrunvelyofa regionul doneze, adgilobrivi fondebis miznobrivi mimarTva
konkretuli aucileblobidan gamomdinare. adgilobrivi TviTmmarTvelobis
organoebma, unda izrunon investiciebis mosazidad konkretuli
inrastruqturuli proeqtebis ganxorcielebisaTvis. garda amisa, saxelmwifo
marTvis organoebis xelSewyobiT SesaZloa moxdes sxvadasxva tipis
waxaliseba kompaniebisaTvis, regionuli filialebis gansaviTareblad. es
72
gamoiwvevs regionebSi dasaqmebis zogadi maCveneblebis zrdas da axalgazrda
Taobis regionis cxovrebaSi integrirebas.
saqarTveloSi amJamad normatiuli aqtebis Seqmna metwilad atarebs
fragmentul, xSirad ki winaaRmdegobriv xasiaTs. seriozuli naklovanebebia
safinanso-sakredito meqanizmSi, agraruli seqtoris saqmianobis
regulirebaSi, saxelmwifo, kooperaciuli da fermeruli meurneobebis
funqcionirebaSi, kooperativebis organizaciaSi. amasTan aucilebelia
damuSavdes axali normatiuli dokumentebi, romlebic waaxaliseben
agrarul seqtorSi reformis mimdinareobas da xels Seuwyobs
reformisaTvis sasurveli iuridiuli formebis Camoyalibebas biznesSi.
agraruli politikis swori kursis gatarebiT unda avamoqmedoT
ekonomikuri zrdis iseTi berketebi, rogoricaa: miwa, kapitali, Sroma,
mewarmeoba da saxelmwifos marTva. samwuxarod Cvens qveyanaSi
agraruli politika araswori kursiT warimarTa da ar moxda zemoT
dasaxelebuli berketebis kompleqsurad amoqmedeba.
saqarTvelom agrarul seqtorSi sabazro struqturebis formireba
warmatebuli da msgavsi ekonomikuri istoriis mqone qveynebis gamocdilebis
gaziarebiT unda moaxdinos, Tumca gasaTvaliswinebelia is faqtic, rom
pirdapiri gadmoReba arasodes iZleva Sesabamis Sedegs. aucileblad unda
moxdes adgilobrivi bazris Seswavla da rekomendirebuli meTodebis
efqturobis analizi, mis danergvamde. xelisuflebam xeli unda Seuwyos
glexuri da fermeruli meurneobebis ganviTarebas iseTi ekonomikuri
berketebis gamoyenebiT, rogoricaa: gadasaxadebi, fasebi, miznobrivi
saxelmwifo subsidiebi materialur-teqnikuri bazis Sesaqmnelad da sxva.
mxari unda dauWiros soflad saqonelmwarmoeblebs, rom maT aamaRlon
mwarmoebluroba da gadaiqcnen rentabelur fermerebad, romelic realurad
qmnis dovlaTs.
saxelmwifos funqciaa agreTve, xarisxis dacva da umuSevrobis
Semcireba. did rols TamaSobs agrarul seqtorSi dasaqmebulTa codnis
donis amaRleba biznesis marTvisa da marketingis sferoebSic. Tumca es
73
funqcia savaraudod arasamTavrobo an komerciulma saganmanaTleblo
dawesebulebebma unda itvirTon da saWiroa saxelmwifos mier maTi
saqmianobis stimulireba.
mniSvnelovani problemaa agreTve Tanamedrove globaluri bazris
moTxovnebis ar codna. am problemis gadaWris ori gzaa-farTomasStabiani
kvlevis warmoeba an saerTaSoriso investiciebis mozidva an orive erTad.
sabWoTa dros tardeboda kvlevebi, Tu romeli kulturis moyvanaa ufro
efeqtiani ama Tu im regionSi. Tumca es sakmarisi araa. saWiroa Tanamedrove,
globaluri bazris moTxovnadi produqtebis gamovlena da maTi
saqarTveloSi moyvanis SesaZleblobis gansazRvra. agreTve aucilebelia
tradiciuli saxeobebis konkurentunarianobis gamovlena.
unda aRiniSnos, rom evropul, ganviTarebuli ekonomikis mqone
qveynebSic ki, sadac sabazro urTierTobebs mravalsaukunovani istoria
aqvT, agrarul seqtorSi farTod gamoiyeneba bazrisa da maT Soris,
fasebis saxelmwifoebrivi regulirebis sxvadasxva forma da meTodi.
saqarTvelosaTvis ki, aRniSnuli dargis saxelmwifoebrivi regulireba
araTu sasurveli, aramed aucilebeli elementia.
agrarul seqtorSi saxelmwifo safaso politika xorcieldeba
garantirebuli da miznobrivi fasebis gamoyenebis saSualebiT.
sasoflo-sameurneo produqciis, nedleulis da sursaTis bazarze
ekonomikuri urTierTobebis safuZvels warmoadgens sabazro
(SeTanxmebiT) fasebi, romlebic yalibdeba moTxovnisa da miwodebis
zegavleniT, magram zogierT SemTxvevaSi produqciis bazris regulirebis
da saqonelmwarmoebelTa mxardaWeris mizniT saxelmwifo iZulebulia
gamoiyenos garantirebuli da miznobrivi fasebi. sasoflo-sameurneo
produqciis garantirebuli fasebi gamoiyeneba im SemTxvevaSi, Tu saSualo
sabazro fasi dabalia garantirebulze.
garantirebulma fasma unda uzrunvelyos sasoflo-sameurneo
saqonelmwarmoeblebis mier mogebis miReba, romelic sakmarisia
gafarToebuli aRwarmoebisaTvis. unda aRiniSnos, rom garantirebuli
74
fasebi SeiZleba gamoyenebul iqnes garkveuli saxis sasoflo-sameurneo
produqciaze SezRuduli moculobiT. sasoflo-sameurneo produqciis,
nedleulis da sursaTis CamonaTvali, romelzec wesdeba garantirebuli
fasebi, garantirebuli fasebis done, misi indeqsacia da agreTve
garantirebuli fasebis gamoyenebis wesi unda dadgindes xelisuflebis
mier.
agraruli seqtoris saxelmwifo regulirebis ZiriTadi mimarTulebebi
unda gaxdes:
• sasoflo-sameurneo produqtebis realuri bazris formireba da
funqcionireba;
• gadamamuSavebeli mrewvelobisa da Semnaxveli samacivre
sistemebis Camoyalibebis xelSewyoba;
• SeRavaTiani finansebiT seqtoris uzrunvelyofa;
• saerTaSoriso bazarze qarTuli produqciis SesaZleblobebis
Sefaseba da eqsportis stimulireba;
• regionebSi socialuri sferos ganviTareba;
• sainvesticio saqmianobis mxardaWera da ucxouri investiciebis
mozidvis stimulireba;
• sasoflo-sameurneo kulturebis da pirutyvis mavneblebTan da
daavadebebTan brZola;
• fermerebisaTvis axali da Tanamedrove, efeqtiani da
maRalmosavliani, msoflio bazarze moTxovnadi saxeobebis
Sesaxeb informaciis xelmisawvdomobis uzrunvelyofa;
• tradiciuli qarTuli da endemuri jiSebis konkurentulobis
kvleva da maTi popularizacia;
• niadagis nayofierebis amaRleba, samelioracio da dasaSrobi
sistemebis Senaxva;
• garemos dacva da sxva, romelTa xarjebs, kerZo, mcire,
ojaxuri meurneoba damoukideblad ver gawvdeba;
75
Tumca, aqve unda aRiniSnos, rom Tu mxedvelobaSi miviRebT qarTul
realobas, yvela am xarjis dafarvas, verc saxelmwifo biujeti moaxerxebs
uaxloesi ramodenime wlis ganmavlobaSi, Sesabamisad saWiroa damatebiTi
resursebis moZieba dargis dafinansebisaTvis. evrokavSirTan asocirebis
xelSekrulebis gaformebis Semdeg, evrokavSiris qveynebi gamoyofen fulad
tranSebs agraruli seqtoris ganviTarebisaTvis, romelic mkacrad
gamiznulad unda daixarjos, garda amisa, unda moxdes yvela resursis
gamoyeneba ucxoeli investorebis mosazidad. saerTaSoriso korporaciebs
gaaCniaT msoflio bazris Sesaxeb gacilebiT meti informacia da floben
marketingul teqnikas am bazrebze SesaRwevad, finansebs iq dasamkvidrebad
da aq waroebis ganviTarebiT isini xdebian codnis importiorebi qveyanaSi.
sabazro urTierTobaTa maregulirebeli unda gaxdes sagadasaxado
sistemac. ZiriTadi instrumenti, romlis saSualebiTac mTavroba zemoqmedebs
qveynis ekonomikaze es aris sagadasaxado politika. sagadasaxado sistemis
roli da mniSvneloba aisaxeba TviT gadasaxadebis funqciaSi. gadasaxadebis
fiskaluri funqciis meSveobiT warmoiSoba saxelmwifos fuladi fondebi da
iqmneba misi funqcionirebisaTvis materialuri pirobebi. am funqciis
meSveobiT warmoebs erovnuli Semosavlis nawilis gansaxelmwifoebrioba
fuladi formiT, rac qmnis ekonomikaSi saxelmwifos CarevisaTvis obieqtur
winapirobebs. swored amitom gadasaxadebis fiskaluri funqcia mniSvnelovnad
ganapirobebs misi maregulirebeli funqciis ganviTarebas. misi arsi imaSi
mdgomareobs, rom gadasaxadebi aqtiurad monawileoben erovnuli
Semosavlis gadanawilebiT procesSi, astimulireben an aneleben mas,
aZliereben an asusteben kapitalis dagrovebas, afarToeben an amcireben
mosaxleobis msyidvelobiTunarianobas. [35]
sagadasaxado politikiT SesaZlebelia gadawydes ara mxolod
ekonomikuri, aramed socialuri, ekologiuri da sxva sakiTxebic, amis
magaliTebi xSirad gvxvdeba ganviTarebuli qveynebis sagadasaxado
praqtikaSi. [36]
76
Tavi 2. evrokavSiris agraruli politika: Sedegebi da
winaaRmdegobebi
rodesac vsaubrobT ekonomikur politikaze, unda ganvixiloT ara
marto ekonomikuri efeqtianobis Teoriebi, aramed unda gavTvaloT mimdinare
politikuri situciac. radgan xSirad "politikuri saxeebi cvlian ekonomikur
gadawyvetilebebs". Tumca xelisuflebaSi myofma politikosebmac SesaZloa
aramomgebian politikur svlad miiCnion sakmaod dasabuTebuli ekonomikuri
Teoria da ar Secvalon ukve arsebuli mankieri sistema, romelsac
sazogadoebrivi azri, an Tundac gavleniani lobisturi jgufi uWers mxars.
zustad analogiur SemTxvevebs moicavs evropis agraruli politika-
sxvadasxva dros miRebuli sakanonmdeblo aqtebi da SeTanxmebebi iSviaTad
emTxveoda im dros miRebul Tundac yvelaze dasabuTebul ekonomikur
Teorias an konkretuli ekonomikuri analizis Sedegebs.
mudmivad arsebobda agraruli seqtoris ganviTarebis sxvadasxva
modelebi, romlebic dafuZnebulia teritoriuli mowyobis an agraruli
sferos ganviTarebis principebze. evropis erTiani agraruli politikis (eeap)
ganviTarebis 30 wlian periodSi yvela es Teoria erTdroulad arsebobda,
Tumca araTanmimdevrulad gamoiyeneboda da xSirad miRebuli
gadawyvetilebebi urTierTsawinaaRmdego iyo. agraruli seqtoris
ganviTarebis yvela koncefcia iqmneboda da inergeboda iseTi instituciuri,
politikuri da socialuri Zalebis rTuli politikuri TamaSebis fonze,
rogoricaa - evrosabWo, evrokavSiris wevri qveynebis mTavrobebi, sxvadasxva
qveynebis regionuli warmomagdenlebi, agraruli da sasursaTo warmoebis
sferoSi dasaqmebuli fermerebi, maTi gaerTianebebi da agraruli sakiTxebiT
dainteresebuli asociaciebi da sxvebi. Tumca garda politikuri bataliebisa,
niSandoblivia isic, rom Tavad mecnierTa azri da agraruli politikaa
cvalebadi da dinamikuri. mudmivad Cndeba axali midgomebi, axali strategiebi
da axali koncefciebi, Tu rogoria gamosavali konkretul situaciaSi. [131]
77
2.1. agraruli seqtoris ganviTarebis Tanamedrove koncefciebi
ukanaskneli 30-35 wlis ganmavlobaSi, evrokavSiris ganviTarebis
erTiani agraruli politikis formirebis periodSi, "FAO"-s eqspertebi
gamoyofen agraruli seqtoris ganviTarebis 3 koncefcias:
1. dargobrivi ganviTarebis koncefcia, romlis ZiriTadi qvakuTxedia
agraruli seqtoris, rogorc dargis mudmivi ganviTareba da
winsvla, ZiriTadad agrowarmoebis konkurentunarianobis amaRleba
warmoebis moculobis gazrdis an/da misi diversifikaciis gziT.
es Teoria yvelaze popularuli iyo 1980-ian wlebSi da rogorc
ukve aRvniSneT, am modelis ZiriTadi qvakuTxedia agro-warmoebis,
rogorc biznesis ganviTareba. teqnologiuri srulyofisa da
mwarmoeblurobis amaRlebis gziT sawarmoo struqturebis
konkurentunarianobis amaRleba. am modelis miznis formulireba
mokled ase SeiZleba movaxdinoT: "profesionaluri" soflis
meurneobis ganviTareba. rac Seexeba Tavad geografiul regions,
misi ganviTareba eqvemdebareba "biznesis" ganviTrebis tempebs,
radganac Zlieri sawarmoo kompleqsebis gareSe soflad mcxovreb
adamianebs ganviTarebis sxva SesaZleblobebi naklebad aqvT.
sasoflo-sameurneo teritoriebi aRiqmeba, rogorc resursebis
erToblioba agraruli warmoebis ganviTarebisaTvis. [120]
am Teoriis erT-erTi nakli isaa, rom soflis meurneoba da
sasursaTo seqtori ganixileba mxolod makroekonomikur
konteqstSi, sabazro ekonomikaSi integraciis fonze, maTi Siga
struqturuli cvlilebebi da gadajgufebebi ki mxolod ZiriTadi
konteqstis fonze ganixileba; xolo iseTi sakiTxebi, rogoricaa -
adgilobrivi ganviTareba, soflis ganviTareba, gansxvaveba
sxvadasxva agrarul raionebs Soris da sxva msgavsi - saerTod ver
xvdeba koncefciis interesTa CarCoSi. Tumca am meTods yovelTvis
yavda lobistTa sakmaod gavleniani jgufebi, romelTa wyalobiTac
78
TiTqmis yvela gadawyvetileba da SeTanxmeba moicavda seqtoris
ganviTarebis elementebs. politikosebs xmebi sWirdebaT da es xmebi
- swored moklevadiani regionuli ganviTarebis Sedegad modis da
ara grZelvadian momavalSi investirebisagan. [131]
2. daaxloebis koncefcia gulisxmobs naklebganviTarebuli agraruli
regionebis mxardaWeris politikas, industriul regionebTan
cxovrebis donis gaTanabrebisaTvis
es modeli asabuTebs nakleb ganviTarebuli agraruli
regionebisaTvis daxmarebis gawevis aucileblobas.
evrogaerTianebis xelSekrulebis 158-e paragrafis Tanaxmad,
Tanamegobroba misdevs «ekonomikuri da socialuri TanamSromlobis
gaZlierebis politikas, evrogaerTianebis, rogorc erTi mTlianis,
harmoniuli ganviTarebis misaRwevad. misi mizania sxvadasxva
regionebis ganviTarebis donis gansxvavebaTa aRmofxvra da
depresiuli regionebis (olqebis), kunZulebis an sulac qveynebis
davalianebis Semcireba». aseTi solidarobis principis danergviT
igeben ara marto is qveynebi, romelTac exmarebian, aramed isinic,
vinc gascemen daxmarebas; winaaRmdeg SemTxvevaSi maTi ekonomikuri
situaciac SeiZleba gauaresdes.
am koncefciaSi agraruli regionebi ganixileba, rogorc
naklebganviTarebuli da amitom aqcenti keTdeba konkretuli
regionis pirdapir saWiroebebze.
ganviTarebis strategia gulisxmobs biznesis diversifikacias am
regionebSi. ra Tqma unda xdeba sasoflo-sameurneo saqmianobis
stimulirebა, magram cxadia, rom mxolod miwaTmoqmedebiT an
mecxoveleobiT SeuZlebelia miRebuli Semosavali gautoldes
ekonomikis sxva sferoebSi miRebul dones da cxovrebis xarisxi ver
iqneba industriuli regionebTan miaxloebuli. am problemis
aRmosafxvrelad xdeba ekonomikis iseTi dargebis stimulireba,
rogoricaa- agroturizmi, agraruli produqtebis gadamamuSavebeli
79
mcire mrewvelobis da momsaxurebis sferos ganviTareba Tavad
konkretul regionebSi. ufro xSirad es politika gamoiyeneba
mTiani da naklebSemosavliani regionebis gansaviTareblad da
infrastruqturis mosawyobad.
ZiriTad instrumentad gamoiyeneba pirdapiri kompensaciebi da
struqturuli mxardaWeris elementebi. magram sakmaod sainteresoa
kompensaciebis gaCveni wesi- arasaxarbielo klimaturi movlenebis
gamo mosavlis dazianebis an Semcirebis SemTxvevaSi, kompenasacias
iReben am teritoriaze mudmivad mcxovrebi fermerebi, romlebic
iReben valdebulebas, gaagrZelon miwis damuSaveba, minimum 5 weli.
[131]
3. regionuli ganviTarebis koncefcia aigivebs agraruli seqtorisa da
soflis ganviTarebas erTmaneTan. es koncefcia Tvlis, rom
adamianebi, garemo, landSafti da bunebrivi resursebi unda iqnes
ganxiluli erTian konteqstSi - esaa resursuli potenciali,
romlis ganviTarebamac unda migviyvanos warmatebamde.
es modeli ar ganixilavs agrarul seqtors, rogorc regionuli
da soflis ganviTarebis mamoZravebel da ZiriTad saSualebas.
piriqiT, is gulisxmobs soflis modernizacias struqturuli
reformirebis gziT.
am meTodis Camoyalibebas xeli Seuwyo iseTma faqtorebma,
rogoricaa:
• dargobrivi koncefciis krizisi, rodesac mxardaWeris saxsrebi
usasrulod gaizarda da warmoiqmna warmoebuli produqciis
Zalian didi maragebi.
• TviTon agrarul teritoriebs Soris mzardi diferneciacia.
ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis
mier Catarebulma kvlevebma aCvena, rom evropaSi mravladaa
"araqalaqis" tipis regionebi, sadac sakmaod maRalia cxovrebis
done da gamomuSavebis maCvenebeli erT sul mosaxleze. es
80
Sedegebi pirdapir ewinaaRmdegeboda agraruli seqtoris
ganviTarebis wina or koncefcias, romlebic gulisxmobdnen,
rom agraruli regionebi ekonomikis "susti rgolia" da amitom
mudmivad saWiroebs resursebiT(maT Soris adamianuri
resursebiT) uzrunvelyofas.
• kvlevebma aCvena, rom mravalfunqciuri fermebi da
Semosavlebis diversifikacia gaxda sakmarisad popularuli da
mas SeuZlia TviTganviTareba subsidirebis gareSec.
• bolo, magram ara yvelaze naklebmniSvnelovani - esaa axali
Teoriuli elementebi, romlebic amtkicebdnen, rom araa
aucilebeli agraruli seqtori ganviTardes iseTi masStabiT,
rom man Secvalos mTliani ekonomikis struqtura-es gamoiwvevs
resursebis amoqaCvas dargidan. savsebiT SesaZlebelia soflad
alternatiuli Semosavlis mobilizeba sruliad arasasoflo
da araagraruli biznesis gziT.
zemoTnaxsenebi samive koncefcia sxvadasxva dros aqtiurad iyo
asaxuli eeap-is mier dagegmil aqtivobebSi da aisaxeboda maT mier
ganxorcielebul proeqtebSi.
danarTSi 3 mocemulia am koncefciebis sakvanZo maxasiaTeblebi, da
detaluradaa ganxiluli TiToeuli maTgani.
rogorc danarTidan Cans Teoriis evolucia xdeboda individebis
pirdapiri subsidirebidan, romelic xels uwyobda "zombi" sawarmoebis
arsebobas, ekonomikis da zogadad dargis subsidirebisaken. miuxedavad imisa,
rom politikurad sakmaod rTuli iyo am gadawyvetilebis miReba.
danarTSi 4 ki mocemulia eeap-is ganviTarebis ama Tu im etapze, romeli
Teoriis elementebia gamoyenebuli da konkretulad mimRebTa ra segmentzea
igi gaTvlili. rogorc vxedavT, regionuli ganviთarebis koncefcia
aqtualuri gaxda mxolod 1985 wlis Semdeg, maSin roca dargobrivi da
daaxloebis koncefciebis mixedviT dResac xorcieldeba aqtiuri
proteqcionistuli politika.
81
2.2 evropis erTiani agraruli politika da misi ganviTarebis
perspeqtivebi
evropis erTiani agraruli politikis warmoSoba da ganviTarebis
Taviseburebebi. saerTo agraruli politika iyo Tavdapirvel oTx saerTo
politikas Soris, romlebic 50-iani wlebidan safuZvlad udevs evro
gaerTianebebis ganviTarebas. es oTxi politikaa - saqonlis, adamianebis,
momsaxurebis da kapitalis Tavisufali gadaadgileba. garda amisa,
transporti da saerTo agraruli politika aseve iyo CarTuli romis
xelSekrulebaSi moxsenebul politikur mimarTulebebs Soris.
ormocdaaTian wlebSi safrangeTs hqonda didi agraruli seqtori,
romelic mudmiv subsidirebas moiTxovda. Sesabamisad, safrangeTis interesSi
iyo daculi bazris arseboba. germaniasac gaaCnda daculi bazari, romelic
agraruli seqtoris subsidirebas axdenda, amitom es ori qveyana uproblemod
Tanxmdeboda imaze, rom Tavisufali bazris principebis Semotana agrarul
bazarSi moitanda savalalo socialur da ekonomikur Sedegebs. problema is
iyo, rom Tu agrarul seqtorSi iarsebebda Tavisufali bazari, realurad
gamovidoda konkursi: romeli mTavroba ufro mets gadaixdida Tavisi
agraruli seqtorisTvis, rac arc erT saxelmwifos ar awyobda.
meores mxriv, aucilebeli iyo agrarul produqciaze fasebis
gaTanabreba, rom momxdariyo samrewvelo produqtebSi WeSmariti konkurenciis
pirobebis Seqmna. logika Semdegi iyo: maRali fasebi ganapirobebda maRal
xelfasebs, rac Tavis mxriv ganapirobebda samrewvelo warmoebis xarjebis
zrdas. analogiuri principiT moxdeboda energiis Rirebulebis da
gadasaxadebis sistemis gaTanabrebac. germanias es awyobda, radgan
gadasaxadebi da energiis warmoebis Rirebuleba germaniaSi dabali iyo, fasebi
ki maRali, radgan fermerebs didi politikuri gavlena gaaCndaT. ase rom am
sakiTxze konsensusi germanias da safrangeTs Soris miRweul iqna.
safrangeTs surda industriuli zrdis SenarCuneba, ise rom ar
daekarga agrarul seqtorSi dasaqmebuli eleqtorati. aqedan konsensusi —
82
frangebma miiRes subsidia, rom SeenarCunebinaT soflis mosaxleoba, xolo
germaniam miiRo sakvebis fasebis ekvalizacia mTel bazarze.
germania ukmayofilo iyo eqsportis subsidirebaze, radgan ar surda
daekarga Tavisi eqsport poziciebi argentinasTan. anu, Tu ar Semoitanda
argentinul xorcs da sxva sakveb produqtebs, es cudad imoqmedebda mis
eqsportzec argentinasTan. Sesabamisad ar surda evropuli nawarmis Semosvla.
am SemTxvevaSi didi roli iTamaSa niderlandebis da safrangeTis erTobam.
germaniam daTmo, radgan ar surda gaebrazebina partniori qveynebi da
aRedgina tradiciuli SuRli evropis sxva saxelmwifoebTan.
eeap-is Tavdapirveli idea iyo fasebis SenarCuneba bazarSi CareviT, ise
rom uzrunvelyofili yofiliyo yvela fermeris da agrarul seqtorSi
dasaqmebuli piris interesebi. pirvel wlebSi yovel wels ministrebis
Sexvedraze Tanxmdeboda fasebi, anu minimaluri fasi, romlis mixedviTac
unda gayiduliyo esa Tu is produqcia. komisiis Carevis Sedegad xdeboda
fasebis regulireba, rac imas niSnavda, rom komisias SeeZlo an Seesyida an
gaeyida produqcia, imisaTvis, rom daeregulirebina fasebi. Tu fasebi Zalian
gaizrdeboda, komisia gayidda Sesyidul produqts da fasi daregulirdeboda.
amgvari politika dasawyisSi warmoadgenda udides stimuls soflis
meurneobis produqciis mwarmoeblebisTvis.
evrogaerTianebebSi amgvari politikis Sedegad gaCnda sakvebis mTebi da
Rvinis tbebi (Food Mountains and Wine Lakes), romlebsac komisia mudmivad
yidulobda, raTa fasi aewia da mwarmoeblebisaTvis zarali Seemcirebina.
sabolood, imis gamo, rom Warbi produqcia Zalian didi iyo da komisiam aRar
icoda rogor gaerTva Tavi maTi SenaxvisTvis, daiwyo eqsportis subsidireba.
eqsportis subsidirebis farglebSi, evrokomisia uxdida fermers
sxvaobas msoflio bazarze arsebul fassa da evrokavSirSi arsebul fass
Soris, riTac saSualebas aZlevda maT, gaetanaT produqtebi msoflio
bazarze SedarebiT dabal, dempingur fasebSi. aseTi politika iwvevda msxvili
eqsportiori qveynebis, gansakuTrebiT ki, amerikis SeerTebuli Statebis
gaRizianebas. [16]
83
agraruli sakiTxebis komisris siko mansholtis Sexeduleba safuZvlad
daedo soflis meurneobis reformebs, romlebic daiwyo XX saukunis 70-ian
wlebSi, magram bolomde dReisTvisac ar ganxorcielebula. mansholtis
azriT, aucilebeli iyo nel-nela gadasvla fasebis mxardaWeris sistemidan
fermebis industrializaciisa da maTi efeqtianobis gazrdisken. amis Sedegad
moxdeboda bazris stabilurobis SenarCuneba da komisiisTvis Zalian mZime
finansuri tvirTis mocileba.
fasebis mxardaWeris sistema mTavrobebs Zalian Zviri ujdebodaT,
Sesabamisad politikuri neba reformasTan dakavSirebiT praqtikulad
momwifebuli iyo. 1967 wels germaniis mTliani Siga produqti daeca 2
procentiT. 1968 wels safrangeTSi Semovida vidalis gegma, romelic aseve
iTvaliswinebda soflis meurneobis gardaqmnas.
1968 wels Seiqmna mansholtis gegma, anu e.w. “soflis meurneoba 1980”,
romelic xels uwyobda mcire fermerebs, rom daetovebinaT miwebi da axdenda
didi amalgamaciebis subsidirebas. mansholtis gegma aseve iTvaliswinebda
grantebs. pensiebs da sxva saxis finansur daxmarebas maTTvis, vinc 55 welze
meti asakis iyo. gegmis mixedviT aseve unda momxdariyo axalgazrdebis
mxardaWera sxva samsaxuris mosaZebnad. amasTan, ise unda Semcirebuliyo fasi,
rom araefeqtiani fermerebi iZulebulni gamxariyvnen daetovebinaT fermebi.
evropis fermerTa gaerTianebam, msoflios erT-erTma yvelaze
gavlenianma organizaciam - COPA-m miiCnia, rom es ukanaskneli gadawyvetileba
fsiqologiri Secdoma iyo, radgan germaneli da frangi fermerebi erTmaneTs
gadaamtera. bunebrivia, rom germaneli an frangi fermerebi, romlebic
samuSaos kargavdnen, mTavar damnaSaved amaSi sxva saxelmwifos fermerebs
xedavdnen.
im dros Zalian aqtualuri da popularuli gaxda lozungi “gadaarCine
ojaxis ferma”. es iyo lozungi, romelic niSnavda, rom fermerebi iTxovdnen
damatebiTi Semosavlis SenarCunebas.
safrangeTis prezident Sarl de gols moswonda mansholtis gegma,
magram moiTxovda, rom misi Sesruleba yofiliyo mTavrobis da ara komisiis
84
xelSi. amiT de gols surda uzrunveleyo safrangeTis kontroli gegmis
ganxorcielebaze, rac SeuZlebeli iqneboda Tu gegmis ganxorcielebas
komisia Seudgeboda. es iyo naTeli gamovlineba de golis realisturi,
suverenitetis SenarCunebaze orientirebuli politikisa, romelic mimarTuli
iyo safrangeTis gaZlierebisken.
mansholtis gegmas mohyva winaaRmdegoba germaniis mxridan: germaniaSi
1969 wels arCevnebi iyo dagegmili, rac gamoricxavda mTavrobis mxridan
soflis meurneobis reformis gatarebas, radgan es aucileblad gamoiwvevda
samuSao adgilebis dakargvas, rac mTavrobas ar surda arCevnebis wina
periodSi. Sarl de gols es problema aRar hqonda, radgan safrangeTSi
arCevnebi ukve Catarebuli iyo da poziciis Secvla soflis meurneobis
reformasTan dakavSirebiT mtkivneulad ar imoqmedebda politikur
situaciaze.
germaniis mTavroba, miuxedavad imisa, rom ar surda agraruli
reformis saswrafod ganxorcieleba, mainc mosurne iyo rogorRac
moegvarebina “Rvinis mdinareebis da karaqis mTebis” problema, radgan 60-iani
wlebisTvis evrogaerTianebis biujetSi yvelaze met Tanxebs germania ixdida,
am fulis udidesi nawili ki agraruli bazris regulirebisTvis ixarjeboda.
amitom germaniam wamoayena alternatiuli varianti, sadac gaTvaliswinebuli
iyo Sesyidvis intervenciis dros kvotebis daweseba, raTa ar momxdariyo didi
raodenobiT produqciis Sesyidva da gaerTianebis finansuri saxsrebis
flangva. [16]
siko mansholts imedi hqonda, rom agraruli politikis reformirebis
sakiTxSi britanelebs miimxrobda da gafarToebis erT-erT pirobad britaneTi
eeap-is gardaqmnas daasaxelebda, magram did britaneTs ise Zalian surda
evrogaerTianebebSi Sesvla, rom es ar gaakeTa.
Sedegad 1971 wlis soflis meurneobis ministrTa sabWos, romelzec
mansholtma Tavisi gegma wamoayena, mohyva didi areulobebi da 80.000-iani
demonstracia, romelzec fermerebi maTi uflebebis dacvas iTxovdnen.
mansholtis gadawyvetilebam, mainc gaetana gansaxilvelad sakiTxi, romelic
85
aSkarad ar sargeblobda popularobiT evropul saxelmwifoebs Soris, Zalian
cudad imoqmeda mis momaval karieraze. momdevno wels igi gadadga, Tumca
Semdeg ambobda, rom misi ideebi agraruli reformis Sesaxeb iyo
“warmatebuli dasawyisi”. safrangeTma miaRwis imas, rom reforma daiwyo nela,
bevri Tanxebi ar daixarja restruqturizaciaze da reformis implementacia
aRmoCnda erovnuli mTavrobebis xelSi.
70-ian wlebSi msoflioSi agrarul produqciaze fasebi gaizarda
araxelsayreli amindebisa da cudi mosavlis, agreTve msoflio moTxovnis
zrdis Sedegad. amas daemTxva navTobis krizisi, ramac gamoiwvia umuSevrobis
zrda, amis gamo, mansholtis gegma 70-ian wlebSi daviwyebas mieca.
evrogaerTianebaSi SesvlisTanave soflis meurneobis sferoSi
reformirebis lideroba xelT igdo didma britaneTma. ramdenadac qveyanaSi
ZiriTadad agraruli produqciis importi xorcieldeboda, did britaneTs
surda agraruli politikis dafinansebis sistemis Secvla, raTa britaneli
gadasaxadebis gadamxdelebis mier evrogaerTianebis biujetSi Setanili fuli
ar daxarjuliyo iseTi iniciativebze da politikaze, romelsac didi
britaneTisTvis mogeba ar mohqonda.
1980-iani wlebis dasawyisSi eeap-is fasi Zalzed gaizarda, ramac dRis
wesrigSi kidev erTxel daayena reformirebis aucilebloba. swored amis
Sedegad, 1980-ian wlebSi evrogaerTianebebSi erTian agrarul politikaSi
ganxorcielda ori reforma. 1974-79 wlebSi eeap-is fasi (dafinanseba
gaerTianebis mxridan) gaizarda 23 procentiT, maSin rodesac Semosavlebi
igive periodis ganmavlobaSi mxolod 10 procentiT gaizarda. 1980-82 wlebSi
agrarul produqciaze fasebis met-naklebi stabilizacia moxda, rac
gamowveuli iyo dolaris didi RirebulebiT da ramac, Tavis mxriv, gamoiwvia
sakvebze msoflio fasebis gazrda, Sesabamisad Semcirda eqsportis
subsidirebis xarjebi.
1983 wels, rodesac dolaris kursi kvlav daeca eeap-is fasi isev
gaizarda, amjerad 30 procentiT da miaRwia limits, rodesac mas ukve aRar
SeeZlo daefinansebina sakuTari biujetidan agraruli politika da fasebis
86
mxardaWeris sistema. Sesabamisad, cxadi gaxda, rom konsensusi aucilebeli
iyo reformebis gasatareblad.
evrogaerTianebis saxelmwifoebi SeTanxdnen 1984 wlidan ramdenime
reformis gatarebaze: dawesda kvotebi rZis produqtebze da sabiujeto
disciplinis wesebi, rac imas niSnavda, rom biujeti unda gansazRvruliyo
winaswar da mxolod Semdeg unda gansaRvruliyo agraruli seqtoris biujeti,
rom gadaxarjva ar momxdariyo. aRsaniSnavia, rom am sistemam ar imoqmeda. 1985-
87 wlebSi 18 procentiT gaizarda eeap-is dafinanseba. am dros fasebi met-
naklebad daregulirebuli iyo rZis produqtebze, gansxvavebiT sxva agraruli
produqciisagan. amave dros gaerTianebis problemebs Tan daerTo gafarToeba
da masTan dakavSirebuli problemebi, rac saboloo jamSi gaerTianebis 1987
wlis biujetze 4-5 milioni ekius deficitiT aisaxa. [16]
1980-iani wlebidan evrogaerTianebebSi ekologiuri problemebi gaCnda.
agrarul produqtebze fasebis zrdam ganapiroba sasuqebis raodenobis zrda.
aman gamoiwvia mosaxleobaSi simpaTiis Semcireba eeap-is mimarT, ramac, Tavis
mxriv, gaaiola reformis ganxorcieleba.
1985 wels evrokomisiis iniciativiT da ZalisxmeviT gaerTianebis
saxelmwifoebi SeTanxmdnen, rom 1992 wlisTvis saerTo bazari sabolood unda
dasrulebuliyo. amavdroulad, gaerTianebis axali saxelmwifoebi - espaneTi,
saberZneTi da portugalia moiTxovdnen struqturuli fondebis gazrdas,
winaaRmdeg SemTxvevaSi isini finansurad zaraldebodnen, radgan
evrogaerTianebis biujetidan SedarebiT mcire Tanxebs iRebdnen. Sesabamisad,
xmelTaSuazRvispireTis qveynebTan miRweuli iqna SeTanxmeba, rom 1992
wlisTvis gaormagebuliyo struqturuli fondebis moculoba. am yvelafers
azri ekargeboda, agraruli politikis reformis gareSe, radgan agraruli
seqtoris dafinansebis TandaTan Semcirebis gareSe, evrogaerTianebis biujeti
ver audioda sxva programebis dafinansebas, amitom politikuri neba
agraruli seqtoris gardaqmnasTan dakavSirebiT 80-iani wlebis bolosTvis
sabolood Camoyalibda. es sakiTxi miT ufro mniSvnelovani iyo, rom
87
evrogaerTianebam seriozulad daisaxa miznad 1992 wlisTvis saerTo bazris
Seqmna. [16]
sagareo zewola: 1986 wlis urugvais raundisTvis evrogaerTianebis
saxelmwifoebma daiwyes paketis SemuSaveba, romelic xels SeuSlida
gaerTianebis agraruli produqtis dempings msoflio bazarze. am reformebma
gamoiwvia zemoT aRniSnuli 1984 wlis reformebi (rZis produqtebze kvotebis
daweseba da sabiujeto disciplinis SemoReba), Tumca amas didi gavlena ar
hqonia msoflio bazarze, radgan winadadeba SeimuSava DGVI-ma da komisiam,
xolo sabWos sxdomaze monawileobdnen ministrebi, romlebic sasoflo-
sameurneo interesTa jgufebis gavlenis qveS imyofebodnen. aqedan kidev
erTxel Cans, rom komisiis mcdeloba gadaWril iqnes esa Tu is problema
gaerTianebaSi, SeiZleba sruli warumateblobiT dasruldes, Tu ministrebze
aris komisiis ideebTan dapirispirebuli jgufebis gavlena.
1987 wels mimdinareobda molaparakebebi saerTo agraruli politikis
reformis Sesaxeb or doneze — evropul da saerTaSoriso asparezze.
saerTaSoriso masStabiT 1987 wels mimdinareobda urugvais raundis
molaparakebebi, xolo evropis masStabiT gaaqtiurda agraruli politikis
Siga reformis gatarebis sakiTxi. orive am process ganapirobebda sasoflo
sameurneo produqciis warmoebis gafarToeba da, Sesabamisad, danaxarjebis
saocari zrda, rac, Tavis mxriv, iwvevda msoflio bazarze aSS-is da
evrogaerTianebis eqspansionisturi agraruli politikebis Sejaxebas.
1986 wels arc evropas da arc aSS-s sakuTari poziciebi jer kidev ar
hqondaT Camoyalibebuli reformasTan dakavSirebiT. Tavdapirvelad GATT-is
(General Agreement on Trade and Tariffs) molaparakebebSi agraruli politika ar iyo
CarTuli, Tumca krizisamde misulma situaciam aiZula evropis qveynebi rom
gadawyvetilebisTvis gadaexedaT da agraruli politika paketSi CaerToT.
aSS-is mier SemoTavazebuli Zero-2000 programis mixedviT yvela subsidia unda
aRmofxvriliyo 2000 wlisTvis. evropis pozicia am SemTxvevaSi calsaxa iyo —
evropul saxelmwifoebs da aseve aSS-s unda gaeyinaT subsidiebi im
88
momentisaTvis arsebul doneebze, rac niSnavda msoflio bazarze status-kvos
SenarCunebas. poziciebis mkveTri gansxvavebis gamo SeTanxmeba ver moxerxda.
1988 wlisTvis eeap-is reforma aucilebeli gaxda, radgan danaxarjebi
katastrofulad gaizarda. 1986 wlisTvis biujetis xarjviTma nawilma
Seadgina 59 miliardi ekiu. 1984 wlis fontenblus SeTanxmebam Seamcira
agraruli danaxarjebis zrda 2 procentamde, Tumca zrdis parametri mainc 18
procents aRwevda yovelwliurad. es problema TiTqos mogvarda sabiujeto
wesrigis SemoRebiT, rac imas niSnavda, rom yoveli Svidi wliT isazRvreboda
evrogaerTianebis biujeti, xolo Svidwliani xarjviTi parametris SigniT
dgindeboda e.w. yovelwliuri xarjviTi gegma. 1987 wels Wkvianuri
buRaltruli aRricxvebiT mogvarda wina wlis sabiujeto deficitis
problema, Tumca naTeli gaxda, rom sabiujeto deficitis damalvas kargi
Sedegi ar moyveboda, amitom 1988 wlis biujetis gadasarCenad miiRes
gadawyvetileba, romlis erT-erTi umniSvnelovanesi komponenti saerTo
agraruli politikis reformireba da efeqtianad amoqmedeba iyo.
germaniaSi da safrangeTSi 1988 wels mimdinareobda arCvenebi,
romelSic fransua miteransac da helmut kolsac mxars uWerdnen agraruli
seqtorebis strategiis mxardamWeri interesTa jgufebi. helmut kols hqonda
naTeli magaliTi imisa, Tu rogori uaryofiTi gavlena SeiZleboda hqonoda
arCevnebze arapopularul reformebs. 1984 wlis rZis kvotebis SemoRebis
Sedegad qristian-demokratebma 700.000 xmaze meti dakarges. 1985 wlisTvis
qristian-demokratebs ukve dablokili hqondaT marcvleulis fasebis
Semcirebis Sesaxeb gadawyvetileba, rac imas niSnavda, rom kols Siga
politikuri da germaniis agraruli seqtoris interesebi ufro mniSvnelovnad
miaCnda, vidre evrogaerTianebis interesebi.
1988 wlisaTvis safrangeTSic TiTqmis analogiuri situacia iyo. 1988
wels safrangeTSi dagegmili iyo saprezidento arCevnebi da saubari imaze,
rom tradiciuli soflis meurneoba, romelic socialuri efeqtis matarebel
seqtorad iTvleboda, unda Secvliliyo - damRupveli iqneboda nebismieri
89
politikuri ZalisTvis. Sesabamisad, safrangeTic ar iyo didad mowadinebuli
radikaluri reforma gaetarebina 1988 wels.
britaneTSi SedarebiT gansxvavebuli situacia iyo. teTCerisTvis
mniSvnelovani iyo status-kvos SenarCuneba, an ukeTes SemTxvevaSi, fasebis
sistemis gardaqmna, ise rom mis mier gadaxdili fuli ar moxmareboda
britaneli fermerebis konkurentebis ganviTarebas da konkurentunarianobis
gazrdas. amasTan, soflis meurneoba ar iyo imdenad mniSvnelovani britaneTis
mTavrobisTvis, ramdenadac sabiujeto kontribuciebis sakiTxi. britaneTs
surda saswrafod moegvarebina soflis meurneobasTan da sabiujeto
sakiTxebTan dakavSirebuli dapirispireba, raTa gadasuliyo misTvis ufro
mniSvnelovan sakiTxze - saerTo bazris Camoyalibebis dasrulebaze. saerTo
bazris Seqmna saSualebas aZlevda mogeba enaxaT britanel mrewvelebs da
momsaxurebis mimwodeblebs.
didma britaneTma Semoitana winadadeba SeemcirebinaT fasebi 15 %-iT, im
SemTxvevaSi, Tu bazarze arsebuli produqcia gadaaWarbebda daSvebul zRvars
(MGQ - maqsimalurad garantirebuli raodenoba); amasTan didi britaneTi
iTxovda dawesebuliyo e.w. Tanapasuxismgeblobis gadasaxadi (coresponsibility levy),
romelic unda gadaexada fermers, Tu is dasaSvebze met raodenoba
produqcias awarmoebda. am gadasaxadis mizani iyo gaeiolebina Senaxvis da
eqsportis subsidiis xarjebi. maqsimalurad garantirebuli raodenoba
burRuleulze dawesda 155 milioni metruli tona (es raodenoba SerCeul iqna
imis gamo, rom 1987 wels swored 155 milioni tona burRuleuli iqna
nawarmoebi).
safrangeTi da germania bolomde ar eTanxmebodnen am winadadebas. maTi
azriT, misaRebi iyo fasis mxolod 3 %-iani Semcireba, xolo kvotis
gansazRvra 165 milioni metruli toniT. gadawyvetilebis swrafad miRebis
aucileblobaze metyvelebda isic, rom britaneTi da holandia uars amboben
gaegrZelebinaT evrogaerTianebis biujetis dafinanseba, Tu ar mogvardeboda
saerTo agrarul politikasTan dakavSirebuli problemebi. am ori qveynis
xisti poziciis gamo 1988 wlis biujeti ver SeTanxmda, ris gamoc komisiam
90
ministrTa sabWos winaaRmdeg sarCeli Seitana marTlmsajulebis
sasamarTloSi. ministrTa sabWom sabolood moaxerxa biujetis damtkiceba,
manam sanam marTlmsajulebis sasamarTlo mis gamamtyunebel verdiqts
gamoitanda.
sabolood miRweul iqna Semdegi SeTanxmeba: dawesda, rom fasebis 3 %-
iani Semcireba unda momxdariyo mxolod maSin, Tu warmoeba gadaaWarbebda 160
milion tonas. germaniam gadawyvita 5 miliardi ekiuTi meti gadaexada
evrogaerTianebis biujetSi raTa es gadawyvetileba finansurad gaemagrebina.
didma britaneTma miaRwia fasis Semcirebas da damatebiT gadasaxads, Tanac
ara sakuTari sabiujeto danaxarjebis, aramed germaniis fulis xarjze. rac
Seexeba xmelTaSuaRvispireTis qveynebs — portugalias, espaneTs da
saberZneTs, maT miiRes gazrdili daxmareba struqturuli fondebisgan.
momdevno reforma, romelic erT-erT yvelaze warmatebul reformad
iTvleba saerTo agraruli politikis istoriaSi, iyo 1992 wels
ganxorcielebuli makSeris reforma. am reformam saxeli miiRo deloris
komisiaSi soflis meurneobis komisris rei makSeris saxelisgan. 1992 wels
evrogaerTianebis saxelmwifoebi SeTanxmdnen, rom burRuleulze
garantirebuli fasebi SeemcirebinaT 29%-iT momdevno sam weliwadSi da aseve
moexdinaT sxva agraruli nawarmis fasebis Semcireba. amavdroulad, daiwyo
paraleluri programa, romelic iTvaliswinebda soflis meurneobis
ganviTarebas da xels uwobda adre pensiaze gasvlas, reforestacias da
fermingis ufro organuli formebis ganviTarebas.
1992 wels urugvais raundma kritikul moments miaRwia. ukve
aucilebeli iyo paketSi soflis meurneobis CarTva. Tu aqamde yvela
saxelmwifo mzad iyo ignorireba moexdina soflis meurneobis sakiTxebisTvis,
1992 wels evro-gaerTianeba ukve mzad iyo saerTod Caegdo reformebis paketi,
Tu masSi soflis meurneoba ar iqneboda Setanili;
makSeris reformebis Sedegad mniSvnelovnad Semcirda marcvleulis da
xorcis fasi da isini gauTanabrda msoflio fasebs. fermerebs aunazRaures
danakargebi, im pirobiT, Tu isini datovebdnen fermebs da sxva sferoSi
91
gaagrZelebdnen saqmianobas. SemuSavebuli iqna naadrevi pensiebis sistema,
aseve daiwyo ekologiurad sufTa fermeruli praqtikis xelSewyobis
programebi.
makSeris reformebis mTavari idea iyo zRvruli mwarmoeblebisaTvis
kompensaciis sistemis SemoReba da maTi TandaTanobiT gandevna bazridan.
garda amisa, unda gazrdiliyo agraruli seqtoris dafinanseba, rac
mimarTuli iqneboda fermebSi dasaqmebuli mosaxleobis ricxvis Semcirebisa
da sxva seqtorebSi maTi dasaqmebisken. es niSnavda, rom saerTo agraruli
politikis dafinanseba gaizrdeboda, anu gaizrdeboda sabiujeto
danaxarjebic, magram es zrda iqneboda ufro naklebi, vidre reformis
ganxorcielebis gareSe danaxarjebis zrda.
rac Seexeba fasebis Semcirebas burRulze, mas jaWvuri reaqciiT unda
gamoewvia sxva produqtebzec fasebis Semcireba.
dRis wesrigi 2000 (Agenda 2000). kidev erTi reforma saerTo agrarulma
politikam ganicada 2000 wlidan, rodesac miRebuli iqna Zalian ambiciuri
programa — “dRis wesrigi 2000”, rac iTvaliswinebda gaerTianebis momzadebas
gafarToebisadmi. gafarToebis dRis wesrigSi dadgomam 90-iani wlebis SuaSi
kidev erTxel wamowia eeap-is reforma, radgan naTeli gaxda, rom axali,
metwilad agraruli qveynebis evrokavSirSi Sesvla gamoiwvevda gadauWrel
problemebs. 1995 wels germaniam, safrangeTma da xmelTaSuazRvis qveynebma
ganacxades, rom ar dauSvebdnen axali xuTi saxelmwifos (CexeTi, poloneTi,
ungreTi, slovakeTi da bulgareTi) agraruli eqsportis yovelwliur 10-
procentian zrdas da mxolod 5%-ze iyvnen yabuls. am gancxadebis
dafiqsirebis Semdeg aSkarad gamoCnda, rom am qveynebs ar surdaT TavianTi
fermerebis gabrazeba.
1999 wels evrokavSirma miaRwia SeTanxmebas amerikasTan, rom orive
gaagrZelebda marcvleulis da mecxoveleobaze orientirebuli fermerebis
subsidirebas 2003 wlamde. es daxmareba unda yofiliyo im fermerebisTvis,
romlebic ar daarRvevdnen warmoebis da konkurenciis wesebs. aseve moqmedebas
92
iwyebda naadrevi pensiebis sistema, miwis gamosyidva da sxva RonisZiebebi,
romlebic mimarTuli iyo fermerebis raodenobis Semcirebisken.
Agenda 2000 SemuSavebuli iqna 1999 wlis 26 marts berlinis evropuli
sabWos mier. igi warmoadgens samoqmedo gegmas, romlis mTavari mizania
gaZlierdes gaerTianebis sxva da sxva politikis mimarTulebebi, Seiqmnas
axali, ufro efeqtiani finansuri instrumentebi. igi exeba evrokavSiris
politikis TiTqmis yvela mimarTulebas, soflis meurneobis TvalsazrisiT
gagrZelebuli iqna moqmedeba im principebis mixedviT, romlebic gamoiyenes
1988 da 1992 wlebSi. aseve, gansakuTrebuli yuradReba mieqca ekologiur
sakiTxebs. dRis wesrigi 2000-is mixedviT agraruli politikis reforma
Semdegi mTavari sakiTxebis garSemo aigo:
• fasebis momdevno Semcireba;
• soflis ganviTarebis da pirdapiri gadaxdebis sistemis
SenarCuneba;.
• soflis ganviTarebis gardaqmna saerTo agraruli politikis erT-
erT mniSvnelovani sayrdeni gaxda;
• struqturuli da Serwymis fondebis efeqtianobis zrda;
• gawevrianebis wina struqturuli instrumentis (ISPA - pre-accession
structural instrument) da gawevrianebis wina agraruli instrumentis
(SAPARD - pre- accession agricultural instrument) sruli amoqmedeba;
• axali finansuri instrumentis miReba 2000-2006 wlebisTvis. [16]
dReisaTvis vaWrobis damabrkolebeli yvelaze gavrcelebuli barieria
e.w. gadasaxadi importze - tarifi. “tarifebi upiratesobas aniWebs
adgilobrivad warmoebul saqonels analogiur importirebul saqonelTan
SedarebiT da Sesabamisad, warmoadgens Semosavlis zrdis wyaros
qveynebisTvis“. msoflio savaWro organizacia (mso) cdilobs, nulamde
daiyvanos aRniSnuli tarifebi. urugvais raundi gansakuTrebiT
mniSvnelovania am TvalsazrisiT, vinaidan, Sedegad, qveynebma daadastures,
rom Seamcireben tarifebs da dasweven sabaJo gadasaxadebs im niSnulamde,
romlidanac maTi kvlav gazrda rTuli iqneba. tarifebi SeiZleba dawesdes
93
aseve im konkretul raodenobebze, romlebic scdeba dadgenil qvotas (e.w.
satarifo qvotas).
mso-s principebis Tanaxmad, wevr qveynebs ekrZalebaT SerCeviTi
midgomis gamoyeneba savaWro partniorebis mimarT da romelime maTganisTvis
gansakuTrebuli upiratesobis miniWeba, am qveynidan saqonlis importze
dabali tarifebis miniWebis gziT. es principi cnobilia, rogorc upiratesi
xelSewyobis reJimi (MFN) da warmoadgens DCFTA-s ganuyofeli nawilis -
vaWrobisa da tarifebis generaluri SeTanxmebis (GATT)-is nawils. Tumca,
qveynebs Soris Tavisufali vaWrobis SeTanxmebebis dadebis SemTxvevaSi
amgvari SerCeva axsnadia. aRniSnul SeTanxmebaTa mixedviT, qveynebma, SesaZloa,
upiratesoba mianiWon konkretul qveynebs TavianT bazrebze daSvebisas, an
daaweson barierebi im produqtebis mimarT, romelTa importic konkretuli
qveynidan, savaraudod, arasamarTlianad xorcieldeba.
zemoT aRniSnuli barierebis garda, arsebobs agreTve rigi e.w.
teqnikuri savaWro barierebisa (TBT), rogoricaa teqnikuri regulaciebi,
standartebi, geografiuli aRniSvnebi da sertificirebis procedurebi. es
barierebi gansxvavdeba qveynebis mixedviT da naklebad gamWvirvale da
TvalsaCinoa satarifo barierebTan SedarebiT. es ukanaskneli gansakuTrebiT
agrosasursaTo produqtebs exeba, romlebmac unda daakmayofilon winaswar
SemuSavebuli sanitaruli da fitosanitaruli zomebi, romlebic arcTu
iSviaTad gvevlineba, rogorc dabrkoleba aRniSnuli produqtebiT vaWrobisas.
gansakuTrebiT, Tu gaviTvaliswinebT, rom evrokavSiri msoflios erT-erTi is
regionia, sadac momxmarebelTa dacvis sakiTxs gansakuTrebuli yuradReba
eqceva. [16]
rogorc vxedavT, dReisaTvisac evrokavSirSi agraruli politika
mkacrad proteqcionistulia da rogorc ganviTarebis dinamika gviCvenebs,
uaxloes momavalSi arc ikveTeba politikis mkveTrad Secvlis mzaoba.
erTiani agraruli politikis ganviTarebis instituciuri modelebi da
politikis marTva. მmarTvelobis Tema sul ufro mniSvnelovani xdeba
qveynebSi, romlebic cdiloben rac SeiZleba meti instituciuri da
94
socialuri subიeქti CarTon marTvis politikaSi. marTvis politikis
ganviTarebas aqvs Zalian didi mniSvneloba ramdenime mizezis gamo. es
mizezebi damaxasiaTebeliა yvela evropuli da rigი industriulad
ganviTarebuli qveynebisTvisაც.
1. Tavdapirvelad instituciuri sistemebi sxva da sxva evropul qveynebSi
midian decentralizaciis gziT.
2. Zlierdeba zeerovnuli institutebi (magaliTad, evropuli komisia),
romlebic ayalibeben saerTo wesebs monawile qveynebisTvis.
3. adgilobrivi TviTmmarTveloba gavlenas axdens zemdgom uwyebebze,
afarToebs gavlenas politikis Camoyalibebaსა da danergvaSi. es exeba
ara mxolod municipalitetebs, ekonomikur da SromiT organizaciebs,
aramed sxva da sxva sazogado da koleქtiur organizaciebs, romlis
gaCena ganpirobebulia iseთi faქტorebiT, rogoricაა Rirebulebebis
gaufasureba, ekonomikis globalizacia, garemos mkveTrad gauareseba da
ase Semdeg.
4. CarTulobis aucilebloba gamowveulia marTvis politikis
transformaciiT. Cndeba da viTardeba kooperaciis sxvadasxva formebi
adgilobriv subieqtebs Soris, raTa daaCqaron adgilobrivi
sazogadoebis CarTuloba politikaSi, monitoringSi da garkveulwilad
kontrolSic ki.
kooperaciis es formebi Seexo ara marto qveynebs tradiciulad Zlieri
regionuli mmarTvelobiT, aramed iseT qveynebsac, sadac is saerTod ar
arsebobda. es cvlilebebi 1996 wels korkis konferenciaze gaxda ganxilvis
sagani da „dRis wesrigi 2000“-Si cvlilebebi momzadda, Semdeg 2003 wels
zalcburgis konferenciaze dasaxuli iqna ganviTarebis strategiis ZiriTadi
mimarTuleba 2007-2013 wlebisTvis. Sedegad Seicvala saxelmwifos soflis
meurneobis ganviTarebis da regionuli politika. TamaSSi CaerTo:
• meti rgoli (erovnuli, regionuli, Sualeduri, adgilobrivi);
95
• meti subieqti (ara marto saxelmwifo marTvisa da agraruli seqtoris
warmomadgenlebi);
• axali instrumentebi da midgomebi, romlebic metia vidre wertilovani
daxmareba, ganpirobebulia SerCevis detaluri kriteriumebiT da
scildeba warmoebis erT seqtors.
marTvis politikis Tema gaxda aqtualuri saxelmwifo politikisa da
funqcionirebis warmatebis gaazrebisTvis.
am TvalsazrisiT marTva asaxavs ekonomikuri politikis ZiriTad
funqcias, romelic mdgomareobs imaSi, rom “daexmaros ekonomikas gadalaxos
koordinaciis Cavardna, misces biZgi gadavides ukeTes mdgomareobaSi
efeqtianobis TvalsazrisiT“. koordinaciis Temaze msjeloba iwyeba im
momentidan, rodesac ekonomikuri sistemebi ganixileba rogorc rთuli da
dinamiuri sistemebi romelSic ekonomikuri agentebi rTulad aRweven
koleქtiur/saxelmwifo interesebis saerTo Sedegs. ibadeba kiTxva: ra
meqanizmebi uzrunveyofs agentebis Soris koordinacias?
ganixilaven koordinaciis sam meqanizms, romlebic ar arseboben
damoukideblad magram erTmaneTs avseben:
• sabazro meqanizmi dafuZnebulia ekonomikuri agentebis individualur
reagirebaze fasebis cvlaze;
• ierarqiuli meqanizmi dafuZnebulia nebismieri Zalauflebis formaze,
romelic gansaRvravs wesebs ekonomikuri agentebisaTvis;
• qseluri meqanizmis pirobebSi ekonomikuri institutebi aregulireben
urTierTobas agentebs Soris, vinaidan SeuZliaT SemoiRon sanqciebi da
daaweson premiebi. anu SeimuSaon TamaSis saerTo wesebi, romlis dacvac
mouwevT ekonomikur agentebs. isini SeiZleba gaagivo
formaluri/araformaluri SeTanxmebis sistemasTan, romelic miRebulia
yvela agentis mier.
„dRis wesrigi- 2000“ xazs usvamda solidarobis da decentralizaciis
principebs regionuli ganviTarebis da daaxlovebis politikaSi. es
vrceldeba soflis ganviTarebazec. gamomuSavebuli modeli ganicdis
96
cvlilebebs raTa movides SesabamisobaSi iuridiul aspeqtTan, es gamoiwvia
evrokavSiris gafarToebam. modeli romelsac ganixilavs „dRis wesrigi-2000“
exeba ZiriTadi instituciuri da socialur-ekonomikuri subieqtebis
CarTulobis dones politikis formulirebaSi da mis ganxorcielebaSi.
modeli Seicavs Semdeg principebs:
• evrokomisia, erovnuli, regionuli da adgilobrivi uwyebebi
erToblivad adgenen ganviTarebis prioritetebs, miznebs da amowmeben
Sesrulebas;
• marTva srulad gadaecema monawile qveynebs da regionebs, maTve akisrebs
valdebulebas angariSi warmoadginon evrokavSiridan miRebuli
resursis xarjvaze;
• kavSiris resursebis marTvis procesis gamWirvaleobisaTvis da saerTo
wesebis velSi moqcevisaTvis aucilebelia yvela qveyana aRWurvili iyos
efeqtiani marTvis, monitoringis da kontrolis sistemebiT.
“dRis wesrigi 2000“-Si warmodgenili kavSiris decentalizaciis
principi, romelsac unda gaeadvilebina procesi, sinamdvileSi waawyda did
sirTules mTel evropaSi da iyo nawilobrivi, amavdroulad gaZlierda
centralizaciis tendencia.
marTvis centralizebuli sistema jer kidev Zalian gavrcelebulia
soflis meurneobis ganviTarebis politikaSi. regionuli ganviTareba piriqiT
decentralizaciis gziT midis.
CrdiloeT evropis iseT qveynebSi, rogorcaa SvedeTi, irlandia,
avstria, luqsemburgi, holandia da yvelaze Zlieri centralizebuli marTvis
mqone-safrangeTi, agreTve samxreT evropis qveynebidan erTad erTi -
saberZneTi, soflis ganviTareba finansdeba/imarTeba centridan. odnav
gansxvavdeba holandia, sadac provinciebs eZleva saSualeba Tavad dasaxon
daxmarebis mimarTuleba. es SeiZleba gamarTlebuli iyos iseT patara
qveynebSi, rogoricaa dania, luqsemburgi, avstria, magram ara safrangeTSi.
italia da germania is qveynebia sadac regionebi sargebloben farTo
uflebebiT. adgilobrivi xelisuflebebi adgenen ganviTarebis gegmebs
97
centralur xelisuflebasTan koordinirebulad. calke unda gamoiyos didi
britaneTi, sadac ar arsebobs ganviTarebis saerTo gegma, aq centralizebul
marTvaze laparaki zedmetia, decentralizacia exeba sam provincias-CrdiloeT
irlandia, Sotlandia, uelsi. es provinciebi wyobiT da zomiT uaxlovdeba
italiis msxvil regionebs. inglisi ki evropis msxvil qveynebs. Sereuli
modelis jgufs warmoadgens espaneTi, portugalia, fineTi da belgia.
evropaSi ikveTeba ori tendencia:
erT mxriv Zlieri erovnuli marTva, meore mxriv adgilobrivi marTvis
gavrceleba. es ori tendencia yovelTvis ar ewinaaRmdegeba erTmaneTs,
rogorc, vTqvaT did britaneTSi, sadac erovnul programebs emateba mTeli
rigi adgilobrivi programebi.
am or tendenciasTan erTad arsebobs kide erTi, metad SezRuduli-
Sualeduri done. zogierT qveyanaSi es tendenciebi iCens Tavs marTvis
modelebis arerTgvarovan sivrceSi. kerZod es xdeba qveynebSi Zlieri
decentralizaciiT, sadac regioni absoluturad damoukideblad gansazRvravs
marTvis gansxvavebul modelebs, istoriidan, tradiciebidan, politikuri
umravlesobidan gamomdinare. amitom evropaSi da kerZod italiaSi Cndeba
araerTgvari marTvis sistema romelic SeiZleba SevadaroT patara naWrebisgan
Sekeril sabans (patchwork). es amtkicebs mosazrebas rom administraciuli
marTva sul ufro da ufro rTuldeba.
evrokavSiris agraruli safaso politika: bevr qveyanaSi soflis
meurneobis produqciis bazrebi saxelmwifos safaso politikis samiznes
warmoadgens. uamrav ganviTarebad qveyanaSi ZiriTad sakveb produqtze
arsebobs maqsimaluri fasis dawesebis standarti, romelic sazogadoebis
farTo fenebis iafi sakvebi produqtebiT uzrunvelyofas isaxavs miznad.
soflis meurneobis produqtebis miwodebis Semcireba, xSirad, deficits da
saxelwifos mxridan agraruli produqtebis normirebas iwvevs. rac Seexeba
ganviTarebul qveynebs, aq piriqiT, soflis meurneobis produqtebze wesdeba
minimaluri fasis standarti, rac samrewvelo seqtorSi dasaqmebulebTan
SedarebiT, soflis meurneobis seqtorSi dasaqmebulTa Semosavlis Semcirebas
98
unda uSlides xels. evrokavSiris agraruli politika iZleva aRniSnuli
RonisZiebebis gavlenis TvalsaCino magaliTs.
jer kidev 1958 wels evropis ekonomikuri kavSiris daarsebisas, eqvsma
damfuZnebelma qveyanam (safrangeTi, italia, belgia, luqsemburgi,
niderlandebi da germania) kavSiris farglebSi samrewvelo produqtiT
vaWrobisas sabaJo mosakreblis gauqmebasTan erTad, calsaxad dasaxes erTiani
agraruli politikis gatarebac. evropis ekonomikuri kavSiris xelSekrulebis
39–e muxlis Tanaxmad, erTiani agraruli politikis miznebi Semdegnairad
ganisazRvreba:
• soflis meurneobis produqtiulobis zrda;
• soflis meurneobis seqtorSi dasaqmebuli pirebis cxovrebis
donis saTanado uzrunvelyofa erT sulze Semosavlis
raodenobis gazrdis saSualebiT;
• bazrebis stabilizeba;
• momaragebis uzrunvelyofa.
aRniSnul CamonaTvalSi Tavs iCens, rogorc evropis agraruli
politikis SemosavlebTan dakavSirebuli miznebi, aseve ekonomikuri
politikis RonisZiebebis saSualebiT araerT agrarul bazarze arsebuli
fasebis cikluri meryeobis Sesusteba.
1958 wels strezis soflis meuneobis konferenciaze daisaxa erTiani
agraruli politikis ZiriTadi mimarTulebebi. sxva danaCenTan erTad,
konferenciis rekomendaciebi iTvaliswinebda evropis ekonomikuri kavSiris
farglebSi yvela wevri qveynisaTvis soflis meurneobis produqciaze erTiani
fasebis dawesebas. fermerTa produqciisa da Semosavlebis dasacavad, soflis
meurneobis produqciaze ekonomikuri kavSiris es erTiani fasebi imavdroulad
msoflio bazarze Sesabamis produqciaze arsebul fasebze maRali unda
yofiliyo. ganviTarebadi qveynebidan agraruli produqciis iafi importis
fassa da ekonomikur kavSirSi dadgenil fass Soris gansxvavebis gaTanabrebis
mizniT, saWiro gaxda importze Sesabamisad gazrdili sabaJo ganakveTis
SemoReba. amrigad, e.w. sabazro wesrigis SemoRebiT, 60–iani wlebis bolomde,
99
ganxorcielda soflis meurneobis produqtebis umetesobis ekonomikuri
kavSiris agrarul bazarze mozidva. 1976 wlis bolosTvis, agraruli bazris
regulirebisaTvis SemuSavebuli 23 wesi moicavda ekonomikuri kavSiris wevri
qveynebis soflis meurneobis produqtebis 90%–ze mets. 70%–ze meti
produqtisaTvis, romlebsac agraruli bazris regulireba Sexeboda,
arsebobda saxelmwifos mxridan fasis gansazRvrul doneze SenarCunebis
sabazro regulirebis forma.
saxelmwifos mxridan fasis gansazRvrul doneze SenarCunebis gziT
sabazro wesrigis centralur elements warmoadgens evrokavSiris soflis
meurneobis ministrTa sabWos yovelwliuri gadawyvetileba soflis
meurneobis calkeul produqtze saorientacio fasis dawesebis Sesaxeb.
saorientacio faSigan gamoiyvaneba ganviTarebadi qveynebidan Semosuli
importis zRvruli fasi maSin, rodesac saorientacio faSigan xdeba
evrokavSiris calkeul regionebsa da evrokavSiris mTavar navsadgurs –
roterdams Soris satransporto xarjebis daqviTva. agraruli produqtebis
msoflio sabazro fasebsa da evrokavSiris zRvrul fasebs Soris sxvaobidan
gamoiTvleba e.w. sakompensacio mosakrebeli. aRniSnulma mosakrebelma,
rogorc evrokavSiris qveynebSi agraruli produqtis importis cvladi sabaJo
mosakreblis ganakveTma, unda uzrunvelyos is, rom ar moxdes evrokavSiris
bazarze msoflio bazris produqtebis saorientacio fasze dabal fasad
miwodeba.
saorientacio da zRvruli fasebisa da sakompensacio mosakreblebis
garda, soflis meurneobis ministrTa sabWo yovelwliurad aseve adgens e.w.
sainvesticio an sagarantio fasebs. rogorc tipuri minimaluri fasebis
standartebi, isini gansazRvraven evrokavSiris bazrebze misaReb agrarul
produqtze fasis minimalur zRvars. amasTan, saorientacio fassa da
sainvesticio fass Soris gansxvaveba produqtis saxis mixedviT ganisazRvreba.
Saqris SemTxvevaSi igi aRwevs 5%–s, xolo xilisa da bostneulis sxvadasxva
saxeobis SemTxvevaSi 50%–s. Tu miwodeba saorientacio fasad ar
xorcieldeba, sabazro regulireba zogierT produqtTan mimarTebaSi,
100
rogoricaa, mag., Saqari, rZe, saqonlis xorci an marcvleuli, iTvaliswinebs
saxelmwifos mxridan investirebis aucileblobas, romlis drosac, Warbi
miwodebis SemTxvevaSi, xorcieldeba evrokavSiris biujetiT produqciis
Sesyidva. sxva produqtebis SemTxvevaSi, rogoricaa, Roris xorci, sufris
Rvino, xili da bostneuli, gaTvaliswinebulia nebayoflobiTi investiciebi,
romlebic aseve, saWiroebis SemTxvevaSi, saxelmwifos mxridan iqneba
Sesyiduli.
evropis agraruli politikis Sedegebi TvalsaCinod adastureben
minimaluri fasis Sesaxeb diskusiebis Sedegad miRebul hipoTezebs. agrarul
produqtebze erTiani, stabiluri da msoflio sabazro fasze maRali fasebis
arsebobis garantia, erTi mxriv, evropis ekonomikuri kavSiris agrarul
bazrebze fasis Camoyalibebis process, xolo, meore mxriv, Warbi miwodebis
ganviTarebas uwyobda xels. Tu evrogaerTianebis qveynebis TviTmomaragebis
xarisxi 70–ian wlebSi karaqis SemTxvevaSi 95%–s, xolo xorcis SemTxvevaSi
98%–s Seadgenda, 80–iani wlebis bolomde man, agraruli produqtebis
umetesobis SemTxvevaSi, calsaxad gadaaWarba 100%–s (cxrili 2.1).
cxrili 2.1. evrokavSiris TviTmomaragebis maCvenebeli zogierTi produqtisaTvis ((წლიური საშუალო მაჩვენებელი %–ებში) aRwerilia urTierToba evrokavSiris soflis meurneobis produqtebis warmoebasa da sasoflo–sameurneo produqtebis moxmarebas Soris. 100%–ze meti miuTiTebs Warb produqtze)
1974-1975 (EU- 9)
1987–1988 (EU -12)
1999–2000 (EU -15)
2009–2010 (EU -27)
მარცვლეული (ბრინჯისგარდა)
95 111 116 107
შაქარი 87 127 128 100 ღვინო 95 107 109 100 უცხიმო რძის ფხვნილი 153 110 247 141 ხორცპროდუქტები (სრულად)
98 107 107 108
EAGFL*–ის დანახარჯები , განყოფილება“გარანტია“, მლრდ. ECU / €
4,5 (1975)
29,0 (1989)
40,5 (2000)
58,3 (2010)
ევროკავშირის ბიუჯეტის საერთო წილი %–ებში
69 60 49 47
*ევროპის სოფლის მეურნეობის განვითარების და უზრუნვეყოფის ფონდი ; 01.01 2007 წლიდან ევროპის სოფლის მეურნეობის უზრუნველყოფის ფონდი (EGFL) წყაროები: გერმანიის ფინანსთა სამინისტრო, ევროკავშირის სტატისტიკის სამსახური
101
im produqtebis bazrebze, sadac arsebobs nebayoflobiTi intervenciis
valdebuleba, magaliTisaTvis, xilisa da bostneulis saxeobebis SemTxvevaSi,
mewarmeebi kvlavindeburad iZulebuli iyvnen, gaenadgurebinaT Warbi
produqcia. Saqris bazarze ukve 1968 wlidan moqmedebs miwodebis ganawilebis
sistema, romlis drosac, yvela mwarmoebel qveyanas gansazRvruli sawarmoo
qvota eniSneba. 1981 wlamde soflis meurneobis yvela mwarmoebels mieca
garantia imis Taobaze, rom moxdeboda kontingentis raodenobis dadgenil
sainvesticio fasad Sesyidva. 1981 wlidan saxelmwifos mxridan sainvesticio
Sesyidvis SemTxvevaSi, gaTvaliswinebul unda iqnes ganawilebuli raodenobis
raRac nawilze fasdakleba. vinaidan dadgenili qvotebi aranairi formiT ar
Seesabameboda Saqarze arsebul realur moTxovnas, maT ar SeeZloT win
aRdgomodnen Warbi produqciis zrdas. rZis bazarze, sadac ekonomikuri
kavSiris TviTmomaragebis xarisxma ukve didi xania 100%–s gadaaWarba, 1984
wels fasdaklebis nacvlad, miRebul iqna gadawyvetileba miwodebis
ganawilebis Taobaze. 1988 wlidan marcvleulis bazarzec arsebobs qvotebi,
romelTa Warbi raodenobis SemTxvevaSic, saxelmwifos mxridan
garantirebulad xorcieldeba fasebis Semcireba.
gasayidi fasebis subsidireba, ramac xeli unda Seuwyos ekonomikuri
kavSiris wevr qveynebSi soflis meurneobis Warbi produqciis Semcirebas,
sabolood eqsportis xelSewyobis gansakuTrebuli politikis farglebSi
xorcieldeba. sakompensacio mosakreblebis sarkiseburi efeqtisTvis,
evrokavSiri soflis meurneobis produqtebis eqsportisTvis iZleva e.w.
eqsportis subsidias. subsidirebis raodenoba utoldeba intervenciis fassa
da msoflio sabazro fass Soris gansxvavebas konkretuli produqtisTvis.
maTi saSualebiT, soflis meurneobis mwarmoeblebs eZlevaT SesaZlebloba,
TavianTi produqcia ganviTarebad qveynebSi evrozonaSi arsebul fasze iafad
gayidon ise, rom ar mouwioT produqciis erTeulze sagarantio fasis
odenobiT misaReb mogebaze uaris Tqma. Siga sabazro intervenciebis
xarjebTan erTad, eqsportis subsidirebisTvis gamoyofili xarjebi
evrokavSiris agraruli biujetis ZiriTad nawils Seadgens, romelic Tavis
102
mxriv, ekonomikuri kavSiris saerTo biujetis calke arsebul, dominant
mimarTulebad Camoyalibda. mxolod soflis meurneobis sagarantio fondis
danaxarjebi, 80–ian wlebSi evrokavSiris saerTo biujetis 60%–s Seadgenda.
evrokavSiris biujetis mzardi safinanso valdebulebebi da masobrivi
saerTaSoriso wnexi evrokavSiris agraruli politikis safuZvliani reformis
stimuls iZleva.
aRniSnul reformas safuZveli Caeyara 1992 wels, fermerebisaTvis
marcvleulsa da saqonlis xorcze 30%–iani subsidirebisa da pirdapiri
saSemosavlo dotaciebis SemoRebis erToblivi RonisZiebebiT. 1995 wels
miRebuli gadawyvetilebiT, saeqsporto anazRaureba 2000 wlamde 36%–iT
Semcirda. 1999 wels saWiro gaxda mniSvnelovani subsidiebis Semdgomi
Semcireba, msoflio sabazro fasTan misi miaxloebis mizniT. paralelurad
gaizarda pirdapiri saSemosavlo dotaciebi. 2003 wels evrokavSiris soflis
meurneobis ministrTa sabWo SeTanxmda 2005 wlidan agraruli politikis
sferoSi erToblivi mravlismomcveli reformis gatarebis Taobaze, romlis
moqmedebis vada 2013 wlamde ganisazRvreboda. reforma, erTi mxriv,
iTvaliswinebda evrokavSiris soflis meurneobis xarjebis SezRudvas, meore
mxriv, gadawyda evrokavSiris agraruli politikis „meore svetis“ gafarToeba
soflis ganviTarebis xelSewyobis gziT, romlis dafinanseba unda moxdes
„pirveli sveditan“ – warmoebis tradiciuli waxalisebidan – gadanawilebis
gziT. amasobaSi marcvleulis fasebi imdenad miuaxlovda msoflio sabazro
fass, rom ganviTarebad qveynebSi marcvleulis eqsportirebisaTvis eqsportis
subsidireba saWiro aRar iyo. agrarul seqtorSi gatarebuli reformis
Sedegebi evrokavSiris biujets aSkarad daetyo. orive svetSi soflis
meurneobisaTvis mTlianad gaRebuli danaxarjebi – cxadia, aseve evrokavSiris
gafarToebis xarjzec – calsaxad gaizarda. Tumca, misi xvedriTi wili
evrokavSiris biujetSi mniSvnelovnad Semcirda da evrokavSiris gafarToebis
miuxedavad, 50%–ze naklebi Seadgina. [31]
103
2.3. saqarTvelo da evropis samezoblo politika
gasuli oci wlis ganmavlobaSi Cveni qveynis mTavrobebis politikaSi
soflis meurneobis seqtors umniSvnelo adgili ekava, gansakuTrebiT, 2003
wlis vardebis revoluciis Semdeg. prioriteti eniWeboda seqtorebs,
romlebic saswrafo reformebs moiTxovda, kerZod, efeqtian mmrTvelobas da
Tavisufali vaWrobis xelSewyobas. saqarTveloSi soflis meurneoba
ganviTarebis prioriteti 2010-2011 wlebSi gaxda. 2010 wels, mas Semdeg rac
sursaTze fasebis mkveTrad zrdam agro-inflacia gamoiwvia, soflis
meurneobis seqtorze gadatanili axali aqcentebis Sesaxeb mravaljer aRniSna
maSindelma prezidentma. Sedegad Seiqmna 2011-2015 wlebSi ganviTarebis 10-
punqtiani gegma, romelic biznesze orientirebuli soflis meurneobis
ganviTarebas iTvaliswinebda, tradiciul Sinameurneobaze dafuZnebul
soflis meurneobasTan erTad. am midgomas mxari dauWires biznesis seqtorma,
arasamTavrobo organizaciebma da donorebma.
2012 wlis bolodan, mas Semdeg rac axali xelisufleba movida qveynis
saTaveSi, agrarulma seqtorma pirvelad miiRo realurad aqcentirebuli
roli da daiwyo sxvadasxva tipis daxmarebis programebi.
sanam dRevandeli situaciis ganxilvaze gadavalT, mokled mimovixilav
saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobis istorias.
evrokavSiri saqarTvelos erT-erT umsxviles partniors warmoadgens.
ukanaskneli ramdenime wlis ganmavlobaSi (diagrama 2.1), savaWro tvirTbrunva
evrokavSiris qveynebTan gaizarda;
saqarTvelos aqvs yvelaze dabali tarifi evrokavSiris produqciaze
(sasoflo-sameurneo produqciaze - 5.57%, samrewveloze - 0.45. 2013 wels
sxvaoba eqsportsa da imports Soris Semcirda importis Semcirebisa da
eqsportis zrdis Sedegad. 2012 wels sasoflo-sameurneo produqciis
eqsportis mTliani moculobidan 20% evrokavSiris qveynebiskenaa mimarTuli;
es maCvenebeli 2013 wels 23%-mde gaizarda. mTlianad, sasoflo-sameurneo
104
produqcia saqarTvelodan eqsportirebuli produqciis 26%-s Seadgens, rac
evrokavSirTan savaWro tvirTbrunvis 30%-ia.
diagrama. 2.1. saqarTvelosa da evrokavSirs Soris arsebuli savaWro
tendenciebi (aSS dolarSi).
wyaro: saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri
.http://www.geostat.ge/?action=page&p_id=136&lang=geo
saqarTvelos CarTvam evropis samezoblo politikaSi (ENP) saTave
daudo qveynis evrokavSirTan integraciis axal etaps. 2006 wels noemberSi
damtkicebuli evropis samezoblo politikis samoqmedo gegmiT (ENP AP)
TanamSromlobis erT-erT prioritetul mimarTulebad savaWro
urTierToebebis ganviTareba daisaxa.
samoqmedo gegmaSi gaiwera mTeli rigi RonisZiebebisa, romlebic miznad
isaxavda aRniSnul sferoSi qveynis maregulirebeli CarCos evrokavSiris
standartebTan daaxloebas. saqarTvelos mTavroba ENP AP-is moTxovnaTa
105
Sesrulebas 5 wliani vadis nacvlad 3 weliwadSi gegmavda. miuxedavad amisa,
evrokavSiris kanonmdeblobasTan harmonizacia da Sesabamisi praqtikis
saqarTveloSi damkvidrebis procesi gaWianurda.
vaWrobasTan dakavSirebul reformebs axali impulsi misca
evrokavSirsa da saqarTvelos Soris Rrma da yovlismomcveli Tavisufali
vaWrobis SeTanxmebis (DCFTA) dadebis perspeqtivam, romelic 2008 wlis
seqtemberSi gamoikveTa.
2009 wlis martSi evrokomisiam daasrula da qarTul mxares gadasca
DCFTA-is Sesaxeb molaparakebebisaTvis saqarTvelos mzadyofnis Sefasebis
dokumenti da prioritetul sferoebSi rekomendaciebis paketi, romelic
srul SesabamisobaSi iyo ENP AP-is moTxovnebTan.
aRniSnuli rekomendaciebis evrokomisiisaTvis damakmayofilebel
doneze Sesrulebas TiTqmis sami weli dasWirda. am periodSi qarTulma
mxarem, evrokomisiis Sesabamis samsaxurebTan sakmaod cxare diskusiebis
Semdeg, sam prioritetul sferoSi:
• vaWrobaSi teqnikuri barierebi (TBT),
• sanitaruli da fitosanitaruli RonisZiebebi (SPS) da
• konkurenciis politika
SeimuSava ”yovlismomcveli strategiebi” da daiwyo maTi
ganxorcieleba. garkveuli RonisZiebebi gatarda kidev erT prioritetul
sferoSi "inteleqtualuri sakuTrebis uflebaTa dacva" (IPR).
prioritetul sferoebSi dasaxuli miznebis miRwevis procesSi
saqarTvelos mTavrobis mier gadadgmuli calkeuli nabijebis mimarT
kritikuli damokidebulebis miuxedavad, evrokavSirma 2011 wlis dekemberSi
miiRo gadawyvetileba DCFTA-is molaparakebebis dawyebis Sesaxeb. amave
periodSi vada gauvida evropis samezoblo politikis samoqmedo gegmas, Tumca,
evrokavSiri da saqarTvelo SeTanxmdnen vadis gagrZelebaze manamde, sanam
mniSvnelovani progresi ar iqneba miRweuli evrokavSirTan asocirebis Sesaxeb
SeTanxmebaze molaparakebebSi, romlis integrirebul nawilsac warmoadgens
DCFTA.
106
soflis meurneobis strategia mniSvnelovani xarisxiTaa harmonizebuli
ENPARD -is amocanebTan, romlis miznebia:
• soflad cxovrebis pirobebis gaumjobeseba inkluziuri ekonomikuri
zrdisaTvis da soflis mdgradi ganviTarebisaTvis xelSewyobiT;
• sursaTis usafrTxoebisaTvis xelSewyoba xelmisawvdomi sursaTis ufro
mdgradi miwodebis meSveobiT da imavdroulad sursaTis uvneblobisa da
xarisxis standartebis amaRlebiT, raTa uzrunvelyofili iqnes meti
sargeblis miReba eqsportis bazridan;
• soflis meurneobis da soflis administrirebis gaumjobeseba
instituciuri da dainteresebuli mxareebis SesaZleblobebis
ganviTarebiT, agraruli strategiis Seqmnisa da marTvis CaTvliT.
2012 wlis 28 agvistos evropis komisiam gancxadeba gaakeTa
saqarTveloSi soflis meurneobisaTvis da sursaTis uvneblobisaTvis
mxardaWeris Taobaze. aRmosavleTi partniorobis farglebSi gamoyofili
iqneba axali fondebi saqarTvelos soflis meurneobis modernizebis mizniT,
Seiqmneba institutebi, romlebic saqarTvelos moamzadebs evrokavSirTan
politikuri asocirebisa da ekonomikuri integrirebisaTvis.
programis pirveli nawilis safuZvelze daxmarebas miiRebs
saqarTvelos agraruli seqtori, sadac gansakuTrebuli yuradReba mieqceva
fermerTa asociaciebs (mwarmoebelTa organizaciebs). igi samTavrobo
institutebs daxmarebas gauwevs ufro efeqtianad upasuxon soflis
ekonomikis moTxovnebs. igi aseve daxmarebas gauwevs fermerTa asociaciebs,
ganamtkicebs TanamSromlobas fermerTa Soris da gazrdis sursaTis
uvneblobis xarisxs treningebisa da teqnikuri konsultaciebis meSveobiT.
programis meore nawili xels Seuwyobs saqarTveloSi instituciur
reformebs da ganamtkicebs saxelmwifo institutebs, romlebmac unda
moamzadon da ganaxorcielon evrokavSiri-saqarTvelos asocirebis
xelSekrulebis Rrma da yovlismomcveli Tavisufali savaWro sivrcis
(partnioroba mocemul sivrceSi vaWrobis liberalizaciisa da evrokavSiris
bazarze arsebiTad gaumjobesebuli xelmisawvdomobis mizniT, aseve,
107
gaumjobesebuli sainvesticio SesaZleblobebisTvis) SeTanxmebis momzadeba da
ganxorcieleba. es moicavs konsultaciebs da molaparakebebSi CarTuli
institutebisTvis daxmarebis gawevas, aseve institutebis aRWurvas -
magaliTad, sursaTis erovnuli saagentos aRwurvas specializebuli
laboratoriebiT, raTa uzrunvelyofili iqnes momavalSi am xelSekrulebebiT
nakisri valdebulebebis Sesruleba, gansakuTrebiT, evropuli normebisa da
standartebis dacviT.
evrokavSiris 2012 wlis samoqmedo gegmiT evropis samezoblo da
partniorobis instrumentis (ENPI) farglebSi 60 milioniani ormxrivi
dabandeba iyo gaTvaliswinebuli saqarTvelosTvis.
aRniSnuli yovelwliuri samoqmedo programa or komponents moicavs:
1) ENPARD saqarTvelo (40 milioni evro): programis mizania soflis
meurneobis produqciis gazrda da soflis ganviTareba. igi xels uwyobs
soflis meurneobis erovnuli strategiis ganxorcielebas da mcire fermerTa
asociaciebis ganmtkicebas. igi aseve xels uwyobs qveyanaSi sursaTis
uvneblobis sistemis gaumjobesebas, gansakuTrebiT Rrma da yovlismomcveli
savaWro sivrcis TvalsazrisiT.
2) evrokavSiri-saqarTvelos xelSekrulebebis mxardaWera (20 milioni
evro): teqnikuri da sakoordinacio SesaZleblobaTa ganmtkiceba ramdenime
ZiriTad institutSi, romlebic moamzadeben, xolo Semdeg ganaxorcieleben
asocirebis xelSekrulebas da Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis
sivrcis Sesaxeb xelSekrulebas. es aris aRmosavleTi partniorobis
yovlismomcveli instituciuri mSeneblobis nawili.
programa ganamtkicebs arsebul aqtiobebs (anu, dawyvileba, TAIEX -
teqnikuri daxmarebis da informaciis gacvlis instrumenti, SIGMA -
mmarTvelobisa da marTvis gaumjobesebis mxardaWera, aseve, teqnikuri
daxmareba). [50]
amJamad mimdinare programebi da donorebi: saqarTvelos mTavroba da
sursaTisa da soflis meurneobis organizacia Svid prioritetul sferoSi
TanamSromlobs (CPF 2010–2015):
108
1. politika da instrumentebi soflis ganviTarebisa da regionuli
ekonomikuri integraciis mxardasaWerad;
2. cxovelTa janmrTeloba da produqtiuloba;
3. sasoflo-sameurneo kulturebis warmoeba da mcenareTa dacva;
4. sursaTis uvnebloba da momxmarebelTa dacva;
5. miwis resursebis menejmenti da miwaTsargebloba;
6. metyeveoba;
7. TevzWerisa da akvakulturis ganviTareba.
evrokomisiis/sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis
sainformacio sistemebis programa miznad isaxavs sursaTis uvneblobis
sferoSi gadawyvetilebebis miRebis procesis gaumjobesebas evropis
samezoblo politikis aRmosavleT sivrceSi - DCI FOOD 2009/233-068. soflis
meurneobis saministro aRiarebs xarisxiani informaciis mniSvnelobas
sursaTis usafrTxoebis sferoSi gadawyvetilebis miRebis procesisTvis.
programa xels uwyobs da exmareba mudmivi diskusiis warmoebas informaciis
mwarmoebel institutebTan, gansakuTrebiT jeostatTan da bazris kvlevisa da
strategiuli ganviTarebis departamentTan, raTa soflis meurneobis
saministros gadawyvetilebis mimRebi pirebi saimedo analiziT iyvnen
uzrunvelyofilni.
gaeros ganviTarebis daxmarebis sqema (UNDAF) (2011-2015) sakonsultacio
procesis Sedegad Seiqmna da igi aRwers gaerTianebuli erebis organizaciis
saqarTvelos mTavrobasTan TanamSomlobis sferoebs 2011-2015 ww. igi
SesabamisobaSia saqarTvelos mTavrobis mier gansazRvruli erovnuli
ganviTarebis prioritetebTan, romlebic dadginda programisTvis „erTiani
saqarTvelo siRaribis gareSe“, aseve aTaswleulis ganviTarebis erovnul
miznebTan (MDGs) da sxva ZiriTad dokumentebTan.
rogorc aRvniSneTT, evrokavSiri saqarTvelos erT-erTi umsxvilesi
savaWro partnioria da misi wili importis saerTo moculobaSi 30%-s, xolo
eqsportisa - 20%-s Seadgens, rac mudmivad uaryofiT savaWro balanss
ganapirobebs.
109
sxva (ZiriTadad, damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis wevri)
qveynebisgan gansxvavebiT, vaWrobis, gansakuTrebiT ki, sasoflo-sameurneo
produqtebiT vaWrobis xelisSemSleli faqtorebia, erTi mxriv, maRali
tarifebi, xolo, meore mxriv, arasatarifo RonisZiebebiT gamowveuli
dabrkolebebi. am konteqstSi, asocirebis SeTanxmebis parafireba, rogorc
saqarTvelosa da evrokavSirs Soris SeTanxmebis ratificirebis pirveli
nabiji, xolo meore mxriv, SeTanxmeba Rrma da yovlismomcveli Tavisufali
savaWro sivrcis Sesaxeb, rogorc asocirebis SeTanxmebis nawili, savaraudod,
mniSvnelovnad Seamcirebs savaWro barierebs qarTuli produqciis gatanisas
da Seqmnis axal SesaZleblobebs, rogorc sagareo vaWrobis momdevno
diversificirebisa da ganviTarebis, aseve vaWrobis Sedegad motanili
sargeblis zrdis TvalsazrisiT. winaswari gamoTvlebiT, DCFTA-s amoqmedebis
Sedegad generirebuli ekonomikuri sargebeli mTliani Siga produqtis 6,5%-
mde gazrdas gamoiwvevs.
momdevno xuTi wlis ganmavlobaSi saqarTvelodan eqsportis moculoba
saSualod 13.5%-iT gaizrdeba. yvelaze maRali - 55%-iT - navaraudevia
safeiqro mrewvelobis (teqstilis warmoebis) zrda, xolo xilis, bostneulis,
kvebis produqtebisa da ualkoholo sasmelebis warmoebis zrda navaraudevia
4%-iT. [12]
unda aRiniSnos, rom 2014 wlis zafxulSi asocirebis SeTanxmebis
xelmoweris Semdgom aucilebelia SeTanxmebis ratificireba evropis yvela
wevri qveynis mier, rac sakmao dros moiTxovs. aRniSnul ratificirebamde
amoqmeddeba SeTanxmebis gardamavali debulebebi. DCFTA sabolood
Caanacvlebs GSP + preferenciaTa sistemas, Tumca, gardamaval periodSi,
pirveli ori wlis ganmavlobaSi, es ori reJimi erTdroulad iqneba ZalaSi.
rogorc mso-s wevrebi, saqarTvelo da evrokavSiri iyeneben upiratesi
xelSewyobis reJimiT dadgenil satarifo ganakveTs. metic, GSP+ reJimi
vrceldeba evrokavSiris sabaJo satarifo kodiT aRniSnuli produqtebis
daaxloebiT 66%-ze; Sesabamisad, aRniSnuli reJimi uzrunvelyofs
gaumjobesebul wvdomas, ZiriTadad, sabaJo gadasaxadisgan gaTavisuflebas
110
qarTuli warmoSobis daaxloebiT 7.200-ze meti saxeobis produqtisTvis.
aRniSnuli upiratesi xelSewyobis savaWro reJimis ZiriTadi mizania
ganviTarebadi qveynebis daxmareba maTi mdgradi ganviTarebis xelSewyobis
mizniT, saerTaSoriso vaWrobaSi Cabmis Sedegad generirebuli damatebiTi
Semosavlebis gziT. Tumca, unda aRiniSnos, rom is produqtebi, romelTa
moZraoba sazRvarze mxolod sabaJo gadasaxadis gamo ferxdeba, ZiriTadad
ara sasoflo-sameurneo produqtebia. ramdenime mniSvnelovani produqti,
romlebmac saqarTvelos sasoflo- sameurneo produqciis saeqsporto
maCveneblebis zrda ganapiroba, esaa - kakali, axali an xmeli, naWuWgaclili
an naWuWgaucleli, kaniT an kanis gareSe (0802 90 85), gamxmari xili (0813 40
95)8. evrokavSiris savaWro preferenciebis gamoyenebis Sefasebis mixedviT 2010
wlis mdgomarebiT, saqarTvelos preferenciebis gamoyenebis Zalian maRali
maCvenebeli hqonda (92.52%); rac niSnavs, rom evrokavSirTan savaWro
tvirTbrunvis 90%-ze meti nulovani tarifiT ganxorcielda[77]. yvela
danarCeni produqtisTvis ki ad volarem (Rirebulebis Sesabamisad) dadgenili
gadasaxadebi Semcirda 3.5%-iT.
rac Seexeba evrokavSiris qeynebSi eqsportirebul sasoflo-sameurneo
produqcias, aq erTpirovnuli lideria axali da xmeli Txili; es kategoria
Seadgens evrokavSirSi eqsportirebuli mTliani sasoflo-sameurneo
produqciis 64%-s da Tavad am konkretul kategoriaSi mTliani saeqsporto
moculobis 65%-s. 2013 wels eqsportirebuli sasoflo- sameurneo produqciis
wamyvan kategoriebs Seadgenda Txili, naturaluri yurZnis wveni da
mineraluri wylebi. (diagrama 2.2)
miuxedavad imisa, rom eqsportirebuli sasoflo-sameurneo produqciis
wamyvani kategoriebi qveynebis mixedviT didad ar icvleba, produqtebi
naklebad diversificirebulia evrokavSiris qveynebis mixedviT. es ukanaskneli
gamowveulia im faqtiT, rom evrokavSiris qveynebisken mimarTuli TiTqmis
yvela saeqsporto produqti sargeblobs prefenerciebis sistemiT GSP+.
rogorc zemoT aRvniSneT, saqarTvelo intensiurad iyenebs GSP+ reJims, aqve
unda aRiniSnos, rom am reJimiT mosargeble saeqsporto saqonlis 60% 2013
111
wels swored sasoflo-sameurneo saqonels warmoadgenda, rac 10%-iT
gazrdili maCvenebelia 2012 welTan SedarebiT.
diagrama 2.2 sasoflo-sameurneo produqciis eqsporti sul
(monetaruli maCveneblebi), 2013 w
wyaro: saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri. http://www.geostat.ge/?action=page&p_id=136&lang=geo
evrokavSirTan Rrma da yovlismomcveli Tavisufali savaWro sivrcis
Sesaxeb SeTanxmebis ratificirebis Semdgom GSP+ reJimi gauqmdeba da
Canacvldeba DCFTA-iT, romelic uzrunvelyofs bazris xelmisawvdomobis
xelisSemSleli barierebis ormxriv da etapobriv gauqmebas. saqarTvelos
Tavisufali wvdoma bazarze iqneba „yovlismomcveli“, vinaidan igi moicavs
vaWrobasTan dakavSirebul mTel rig sakiTxebs da „Rrma“, vinaidan gamiznulia
yvela savaWro barieris mosaxsnelad „sazRvris miRma“ barierebis CaTvliT.
SeTanxmeba iTvaliswinebs 95%- mde tarifis moxsnas, navaraudevia
samrewvelo saqonliT vaWrobis sruli liberalizacia. rac Seexeba sasoflo-
sameurneo produqtebiT vaWrobas, am sferos aseve Seexeba mniSvnelovani
liberalizacia, rigi gamonaklisis garda.
112
DCFTA-s mixedviT, saqarTvelodan importirebul saqonelze gauqmdeba
yvela saxis sabaJo gadasaxadi, garda SeTanxmebis meore danarTSi CamoTvlili
saqonlisa, rac SezRudavs tarifis ganakveTis kvotebs. Tumca, upiratesi
xelSewyobis reJimiT gaTvaliswinebul sabaJo gadasaxads daeqvemdebareba
yvela importirebuli saqoneli, romlebic tarifis ganakveTis zRvars
aRemateba.
gamonakliss warmoadgens importirebul saqonelze ad valorem
(Rirebulebis Sesabamisad) gadasaxadis komponenti. dokumentSi CamoTvlil
saqonelze aseve vrceldeba gayalbebis sawinaaRmdego (anti-circumvention)
meqanizmi; rac niSnavs, rom rogorc ki Sesabamisi saqonlis erTi an meti
kategoriis importi miaRwevs miTiTebuli mTliani raodenobis 70%-s,
evrokavSiri saqarTvelos gaugzavnis Setyobinebas am konkretuli produqciis
importis raodenobis Sesaxeb. aRniSnuli Setyobinebis miRebisa da produqciis
moculobis 80%-mde gazrdis Semdgom saqarTvelo valdebulia, evrokavSirs
miawodos sarwmuno dasabuTeba imisa, rom qveyanas SeuZlia daamzados
aRniSnuli saqoneli damatebiTi moculobebiT evrokavSiris qveynebSi
saeqsportod. im SemTxvevaSi, Tu saqarTvelo ver waradgens aRniSnul
dasabuTebas, evrokavSiri sargeblobs uflebiT, droebiT SeaCeros upiratesi
xelSewyobis reJimi. aRniSnuli SezRudva moqmedebs 6 Tvis ganmavlobaSi da
moixsneba im SemTxvevaSi, Tu saqarTvelo sakmaris mtkicebulebebs moiyvans
imis dasadastureblad, rom aRniSnuli produqtis moculoba gaizarda
warmoebis procesSi Setanili cvlilebebis gamo, ramac gazarda qveynis
saeqsporto SesaZleblobebi. aRniSnuli mtkicebulebis wardgenasTan erTad
SeTanxmebaS SesaZloa, Setanil iqnes Sesabamisi cvlileba.
amdenad, SeTanxmeba iTvaliswinebs Tavisufali vaWrobis sami tipis
gamonakliss:
1) Tavisufali vaWroba satarifo ganakveTebis kvotebis farglebSi. am
kategoriaSi Sedis erTaderTi produqti
- niori, axali an gacivebuli.
113
cxrili 2.2 produqtebi satarifo ganakveTebis kvotebis farglebSi
კოდი
პროდუქტის აღწერილობა
რაოდენობა
2013 წ. საქართველოს ექსპორტი ყველა ქვეყანაში (ტონა)
2013 წ. საქართველოს ექსპორტი ევროკავშირში
(ტონა)
07032000 ნიორი, ახალი ან გაცივებული
220 ტონა
400
0
2013 wels saqarTvelos zemoT aRniSnuli kategoriis arc erTi
produqti ar Seutania evrokavSirSi. Tumca, gasul wels somxeTSi
importirebul iqna 400 tona niori, rac niSnavs, rom 220 tona warmoadgens
zRvrul niSnuls, romlis SenarCuneba garTuldeba. mizezi, Tu ratom aris
dawesebuli SezRudva produqtis am kategoriaze, aris is rom CineTi
awarmoebs nioris msoflio warmoebis 80 procents. [43]
2) produqtebi, romlebzec jerac vrceldeba Setanis fasi, magram
romelTa importis gasaxadis ad valorem (Rirebulebis Sesabamisi) komponenti
gauqmebulia. es niSnavs, rom aRniSnuli gadasaxadis odenoba ar iqneba
damokidebuli eqsportirebuli saqonlis moculobaze, aramed dadgindeba
Setanis fasi. qarTveli eqsportiorebisTvis saintereso ramdenime
agrosasursaTo produqti CamoTvlilia cxrilSi qvemoT. arc erTi qvemoT
CamoTvlili produqtebisgan amJamad ar Sedis evrokavSirSi (yurZnis durdos
garda), am konkretuli kategoriis produqtis kategoriebis wili mTlian
sasoflo-sameurneo produqciaSi mniSvnelovania da saerTo eqsportis 20%-s
Seadgens.
aRsaniSnavia, rom CamonaTvalSi aseve Sesulia garkveuli dasaxelebis
produqtebi, romlebzec amJamad vrceldeba GSP +0 satarifo SeRavaTebi da
Sesabamisad, maT mimarT aseve ZalaSia Setanis fasi:
114
cxrili 2.3 produqtebi, romlebzec jerac vrceldeba Setanis fasi, magram
romelTa importis gasaxadis ad valorem (Rirebulebis Sesabamisi) komponenti
gauqmebulia.
კოდი პროდუქტი შეტანის ფასი მოცემულ მომენტში
07020000 პომიდორი, ახალი ან გაცივებული იმპორტზე გადასახადის 8.8% მაგრამ არა ნაკლებ საშუალოდ 74 ევრო 100 კგ-ზე (სეზონურობაზე დამოკიდებულებით)
07070005 კიტრი, ახალი ან გაცივებული იმპორტზე გადასახადის 12.8% მაგრამ არა ნაკლებ 67 ევრო 100 კგ-ზე (სეზონურობაზე დამოკიდებულებით)
08051020 ტკბილი ფორთოხალი, ახალი იმპორტზე გადასახადის 16.00% მაგრამ არა ნაკლებ 35.4 ევრო 100 კგ-ზე (სეზონურობაზე დამოკიდებულებით)
0808108 ვაშლი, მსხალი, ახალი იმპორტზე გადასახადის 4.00 % მაგრამ არა ნაკლებ 56.80 ევრო 100 კგ-ზე
22043092, 22043094, 22043096, 22043098
ყურძნის დურდო იმპორტზე გადასახადის 22.4% მაგრამ არა ნაკლებ დაახლოებით 126.7 ევრო ლიტრზე (სისქეზე, ალკოჰოლის შემცველობაზე დამოკიდებულებით)
cxrili 2.4 produqtebi, romlebzec amJamad vrceldeba ASA +0 satarifo
SeRavaTebi
კოდი
პროდუქტი
ევროკავშირის გადასახადის ჩვეულებრვი განაკვეთი (%)1
08061010 სუფრის ყურძენი 20
08092100 მჟავე ალუბალი, ახალი 12
08093010 ნექტარინი 17.6
08094005 ქლიავი 6.4
08091000 გარგარი, ახალი 20
2009 სხვადასხვა სახეობის ხილის წვენი 22.4
115
cxrili 2.5 produqtebi, romlebzec vrceldeba gayalbebis
sawinaaRmdego (anti-circum vention ) meqanizmi:
პროდუქტი სამიზნე მოცულობა
(ტონა)
2012 წ. საქართველოს ექსპორტი ყველა
ქვეყანაში (ტონა)
2012 წ. საქართველოს ექსპორტი
ევროკავშირში (ტონა)
2013 წ. საქართველოს ექსპორტი ყველა
ქვეყანაში (ტონა)
2013 წ. საქართველოს ექსპორტი
ევროკავშირში (ტონა)
საქონლის, ღორის და ცხვრის ხორცი
4400 366 0 273 0
ფრინველის ხორცი 550 402 0 107.3 0
რძის პროდუქტები 1650 266 0 849 0
კვერცხი ნაჭუჭში 6600 3727 (კვერცხი) 0 1190 (კვერცხი) 0
კვერცხი და ალბუმინი
330 0.2 0 0 0
სოკო 220 6.3 0 6.6 0
ბურღულეული 200,000 198,149 6.8 198,138 8.7
ალაო და ხორბლის წებოვანა
330 420 0 210 0
სახამებელი 550 10 0 0 0
შაქარი 8000 2.6 0 9.1 1.8
ქატო, წვრილი გამონაცერი და სხვა ნარჩენები
2200 1247 0 1082 0
ტკბილი სიმინდი 1500 63 1.3 92.7 13.9
გადამუშავებული შაქარი
6000 1327 4 1457 137.2
გადამუშავებული ბურღულეული
3300 7.3; 3050 ჰლ 1546 ჰლ 8.7; 4068 ჰლ 1652 ჰლ
სიგარეტი 500 1975 კოლოფი 987 კოლოფი 50435 კოლოფი2 1504 კოლოფი
zemoT moyvanili cxrili uCvenebs, rom zeda zRvari warmoebuli
produqciis moculobisa, romlis gadaWarbebis Semdeg qveyanam unda
daasabuTos aRniSnuli Warbi moculobis ganmapirobebeli warmoebis procesis
cvlilebebi, sakmaod maRalia. yvela qveyanaSi saqonlis eqsportis 2013 wels
gamovlenili tendenciebis mixedviT, zogi produqtis raodenoba axloa
samizne maCvenebelTan - es Seexeba burRuleuls, qatos, wvril gamonacers da
116
sxva narCenebs. Tumca, SeTanxmebis mixedviT, es zRvrebi SesaZloa Seicvalos,
im SemTxvevaSi, Tu qveyana daasabuTebs, rom mis saeqsporto SesaZleblobebsa
da produqciis warmoebis procesSi moxda mtkicebulebebze dafuZnebuli
cvlileba. [12]
cxrilidanac Cans, rom miuxedavad Semcirebuli tarifebisa,
saqarTvelodan evrokavSiris qveynebSi eqsportis mkveTri zrda ar
dafiqsirebula. amas aqvs 2 mizezi:
1. ZiriTadi agraruli produqciisaTvis amJamad Riaa rusuli bazari da
biznesmenebs da fermerebs urCevniaT martivad, yovelgvari zedmeti teqnikuri
regulciebis gareSe moaxdinon maTi produqciis eqsportireba mezobel
qveyanaSi
2. evropuli arasatarifo barierebi-anu is teqnikuri da xarisxis
moTxovnebi, romelic gaaCnia momxmarebelTa dacvaze orientirebul evropas,
jer-jerobiT sakmaod rTuladaa Sesasrulebeli qarTveli
eqsportiorebisaTvis.
Tumca, Tu gaviTvaliswinebT, imas, rom rusuli bazari sakmaod myifea
da ukrainaSic Zalian daiZaba situacia, vfiqrobT, rom is fermerebi mainc,
romelTac aqvT amis teqnikuri SesaZlebloba, ecdebian aiTvison rTuli
magram stabiluri evropuli bazari.
saqarTvelosTvis SemuSavda ENPARD programa; pirvelad igi
aRmosavleTis partniorobis farglebSi Seiqmna. soflis meurneobis
strategiuli samoqmedo gegmis dasrulebis Semdeg gaformdeba finansuri
xelSekruleba. xelSekrulebis ganxorcielebis periodi 84 Tvea. es aris
seqtoruli politikis mxardaWeris programa, soflis meurneobis
ganviTarebisaTvis, romlis saerTo Rirebuleba 40 milioni evroa da igi ori
elementisagan Sedgeba:
• saerTo biujetis mxardaWera (centralizebuli menejmenti): Г18
milioni
• proeqtis warmarTvis meTodika (centralizebuli/erToblivi
menejmenti): Г 22 milioni
117
mTavroba damatebiT gamoyofs biujetidan 54 milion evros soflis
meurneobis strategiis samoqmedo gegmis implementaciisTvis.
gaTvaliswinebulia sxva investiciebi 3 milioni evros odenobiT.
seqtoruli politikis mxardaWeris programis konkretuli mizania
saqarTveloSi soflis meurneobis seqtoris gaumjobeseba erovnuli
strategiuli gegmis ganxorcielebis mxardaWeriT da mcire fermeruli
organizaciebis ganmtkicebiT. mTavrobis mier SemuSavebul strategiaSi
Camoyalibebulia xuTi ZiriTadi Sedegi/prioriteti. vinaidan sxva donorebi
ukve uzrunvelyofen an gegmaven mxardaWeras strategiis prioritetul
sferoebSi (mag., aSS saerTaSoriso ganviTarebis saagento - Rirebulebis
qselis sferoSi), seqtoruli politikis mxardaWeris programa fokusirebuli
iqneba strategiis konkretul aspeqtebze, sadac
• donorebi ar arian aqtiuri da
• sadac evrokavSirs aqvs codna/gamocdileba.
zemoTqmulidan gamomdinare, seqtoruli politikis mxardaWeris
programa fokusirebuli iqneba oTx ZiriTad Sedegze, romlebic saqarTvelos
2012-2022 ww soflis meurneobis strategiis ganuyofeli nawilia:
Sedegi 1. mcire fermerTa Soris mtkice TanamSromloba;
Sedegi 2. mcire fermerebisTvis SesaZleblobaTa ganmtkicebaze
gaumjobesebuli xelmisawvdomoba;
Sedegi 3. regulirebuli da ganviTarebuli geografiuli miTiTebebi;
Sedegi 4. soflis meurneobaSi CarTuli institutebis
gaumjobesebuli efeqtianoba.
saqarTvelos ENPARD-is programis farglebSi gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs teqnikuri daxmarebis elements, vinaidan igi xels Seuwyobs
sakanonmdeblo da instituciuri CarCos Seqmnas, romelic qveyanas ENPARD-is
tipis midgomebis ganxorcielebisTvis sWirdeba. [11]
amavdroulad, sxva donorebma, SesabamisobaSi unda moiyvanon TavianTi
aqtiobebi, raTa kidev ufro ganamtkicon es pozitiuri SesaZlebloba da
Sesabamisi signalebi gaugzavnon axal mTavrobas. am mizniT evropis kavSiris
118
delegaciaSi (saqarTveloSi) Seiqmna donorTa koordinaciis jgufi. am jgufs
daexmareba sursaTis da soflis meurneobis organizacia, evrokavSiris mier
dafinansebuli proeqtiT „saqarTvelos soflis meurneobis saministros
SesaZleblobaTa ganmtkiceba da mxardaWera“. am koordinacias regionuli
ganzomilebac aqvs, rameTu saqarTvelo samxreT kavkasiaSi iniciativaTa
damakavSireblis rols asrulebs.
mwarmoebeli organizaciebis formirebas xels Seuwyobs saqarTvelo-
ENPARD -is sabiujeto daxmarebis programa, rac yvelaze mniSvnelovani Sedegi
iqneba, fiskalur da sakanonmdeblo cvlilebebTan da gaZlierebul soflis
meurneobis saministrosTan erTad. es aris sagulisxmo moculobisa da
Rirebulebis pirveli ENPARD-i. unda Seiqmnas 50 mwarmoebeli organizacia.
saqarTvelo-ENPARD-is farglebSi saWiroa mwarmoebel organizaciaTa
paketis gaTvaliswineba, romelmac unda moicvas mTavari Rirebulebis qseli
(romelic esoden did rols TamaSobs Sinameurneobebis SemosavlebisTvis) da
samuSao adgilebis Seqmna damatebiTi aqtiobebis meSveobiT. saqarTvelo-
ENPARD aseve kargi saSualeba iqneba informaciis gavrcelebisTvis da
ukukavSirisTvis, rac moemsaxureba mwarmoebelis organizaciebis formirebas
aRmosavleTi partniorobis farglebSi. igi unda Seesabamebodes aRmosavleTi
partniorobis egidiT Catarebuli Sefasebis Sedegad dadgenil sam
prioritets:
• soflis politikis ganviTareba;
• mwarmoebeli organizaciebis formireba;
• sawarmoebis modernizeba, maT Soris, rZisa da rZis warmoebaSi;
samomxmareblo kulturebis warmoebaSi; maRali Rirebulebis
soflis meurneobaSi (HVA) da momsaxurebis miwodebis qselSi.
daskvnebi da rekomendaciebi, romlebic programis farglebSi
SemuSavda, ase gamoiyureba:
1. saTanado politikisa da fondebis uqonlobis gamo soflis
meurneobisa da sasoflo ganviTarebis mxardaWeras umniSvnelo
yuRadReba eqceoda. garda amisa, fermerTa organizaciebis
119
stimulirebis naklebobam soflis mosaxleobis/TviTdasaqmebuli
fermerebis gadawyvetilebis miRebis proceSigan gamoricxva
gamoiwvia. aqedan gamomdinare, seqtoris mxardaWera unda moicavdes
soflis meurneobis produqciis warmoebisa da modernizaciis
RonisZiebebs, aseve, soflis ganviTarebas.
2. saWiroa mTavrobis politikis gaumjobeseba da finansebis
uzrunvelyofasoflis meurneobisa da sasoflo ganviTarebisTvis.
3. gansakuTrebiT sayuradReboa teqnikuri daxmarebis elementi, radgan
igi xels Seuwyobs ENPARD-is tipis RonisZiebebis
ganxorcielebisaTvis saWiro kanonmdeblobisa da instituciuri
CarCos Seqmnas. amis paralelurad donorebma TavianTi saqmianoba am
pozitiuri ganviTarebis Sesabamisad unda warmarTon.
4. ENPARD-is RonisZiebebisa da midgomebis testireba unda moxdes
ganmaxorcielebeli struqturebis mier, centralur da adgilobriv
organoebTan mWidro TanamSromlobiT, rac instituciuri
SesaZleblobebis gaZlierebis saSualebaa. es institutebs
saSualebas miscems ufro aqtiuri roli Seasrulon programis
Semdegi ciklis ganxorcielebaSi. [11]
dReisaTvis saqarTvelos garSemo sakmaod rTuli politikuri
situaciaa: qveyana, sadac saqarTvelo axorcielebda yvelaze met agrarul
eqsports, ruseTia, რომელიც sakmaod seriozul finansur krizis ganicdis- igi
politikuradac da ekonomikurada arasando da sarisko bazars warmoadgens.
meore umsxvilesi partniori-ukrainac omSia CarTuli da es sakmaod amcirebs
am qveyanaSi eqsportis moculobas. yvelaze stabilur da Zlier bazrebad
mTels msoflioSi gvevlinebian evrokavSiri da amerika, magram Tavad am
qveynebSi saqonlis eqsportirebaa Zalian rTulad misaRwevi realoba. garda
amisa, Tavad es qveynebi ewevian aqtiur proteqcionistul politikas agrarul
seqtorSi, Sesabamisad, Tu Cven gvsurs maT bazarze Sesvla, mogviwevs
analogiuri qmedebebis ganxorcieleba.
120
magram arsebobs rigi xelisSemSleli faqtorebi: Cven ver CavketavT
erovnul bazars da ver avwevT fasebs sursaTze. es mosaxleobis umetesi
nawilis SimSilobas niSnavs. garda amisa, Cven gaformebuli gvaqvs
Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebi msoflio savaWro organizaciis
farglebSi, ramdenadac wina xelisuflebebisaTvis liberaluri ekonomika iyo
mTavari sazrunavi.
Sedegad gvrCeba mxolod erTi alternativa - davabandoT fuli dargis
ganviTarebaSi da SevuwyoT xeli maRalxarisxiani produqciis warmoebas da
maT eqsportirebas, ramdenadac qarTuli bazari gajerebulia iaffasiani
SxamqimikatebiTa da genuri inJineriiT miRebuli produqtebiT, romlebsac
qarTveli momxmareblebis dabali msyidvelobiTunarianobis gamo, ver uwevs
konkurncias maRalfasiani, Tundac ukeTesi xarisxis analogebi.
realurad dRes qarTulma saxelmwifom unda isargeblos asocirebis
xelSekrulebiTa da Rrma da yovlismomcveli vaWrobis Sesaxeb
xelSekrulebebis farglebSi arsebuli finansuri daxmarebebiT da moaxdinos
dargis reabilitacia.
saqarTvelo vaWrobis liberalur politikas axorcielebs, ufro
maRali konkurentunarianobis xelSewyobis mizniT. soflis meurneobis
seqtori Zalze umniSnvნelodaa daculi importis dabali tarifebiT,
saSualod ufro naklebad, vidre saqarTvelos mravali savaWro partniori. es
zegavlenas axdens ganviTarebaze. am mxriv did rols TamaSobs rZis
Cambarebeli centrebis Seqmna, rac mcire mwarmoeblebs (umravlesobas)
saSualebas aZlevs moaxdinon saRi rZis miwodebis konsolidacia da
miwodebis kontraqtebi gaaformon rZis produqtebis mwarmoeblebTan.
dReisaTvis 104 aseTi centri arsebobs (Seiqmna SvedeTis saerTaSoriso
ganviTarebis saagentos proeqtis farglebSi), maTgan mxolod 20
funqcionirebs. es ZiriTadad gamowveulia mSrali rZis fxvnilis fasis
cvalebadobiT da misi pirdapiri zemoqmedebiT rZis produqtebis Siga
bazarze. rodesac mSrali rZis fxvnilis fasi dabalia, qveynis SigniT
gadaumuSavebel rZeze moTxovna klebulobs, rodesac maRalia - piriqiT.
121
aramdgradi fasebis garemoSi da rZis produqtebis mwarmoebelTa mxridan
gadaxdis aradamakmayofilebeli praqtikis gamo, rZis Cambarebelma yvela
centrma faqtobrivad funqcionireba Sewyvita. Tuki komerciuli
mesaqonleobis fermebidan gadaumuSavebeli rZe miewodeba rZis produqtebis
mwarmoeblebs, urbanul dasaxlebebsa da saeqsporto bazars, maSin menaxireebi
dakavSirebuli iqnebian sursaTis uvneblobasTan da cxovelTa
janmrTelobasTan (midevnebis unari da daavadebaTa kontroli ufro met
profesionalizms moiTxovs).
aucilebelia Seicvalos qveynis Siga dabegvris kanonebi. gadasaxadebi
da maregulirebeli sistema miwis gamoyenebisa da mciremasStabiani warmoebis
arsebuli maxasiaTeblebis SecvlisTvis raime stimulebs ar qmnis. qonebis
gadasaxadi mxolod miwis nakveTebzea dawesebuli (qonebis gadasaxadi:
regionis, miwis tipisa da xarisxis mixedviT: saZovari 2-dan 5 laramde;
sasoflo-sameurneo miwa 8-dan 57 laramde), romelTa farTobi xuT heqtars
aRemateba, miuxedavad imisa, miwas iyeneben Tu ara. garda amisa, miwis
individualuri mflobelebi, romlebic soflis meurneobaSi
TviTdasaqmebulTa kategorias miekuTvnebian, arc saSemosavlos ixdian da arc
Semosavalze deklaraciis wardgena moeTxovebaT, Tuki Semosavali weliwadSi
100 000 lars ar aRemateba (daaxloebiT 42 000 evros). aseve ar ixdian dRg-s,
Tuki brunva 200 000 larze (84000 evro) naklebia. Tu individualuri piris an
pirTa jgufis Semosavlebi am farglebs scdeba, maSin maT moeTxovebaT
fiskaluri identificireba, finansuri organoebis winaSe angariSis wardgena
da gadasaxadebis gadaxda. isini aseve eqvemdebarebian oficialur kontrolsa
da zedamxedvelobas. aseTi mdgomareoba Zalze Semaferxebeli faqtoria
sxvadasxva saxis mwarmoebelTa jgufebis CamoyalibebisTvis.
kooperativebis Sesaxeb kanoni sakmaod didi win gadadgmuli nabijia,
Tumca saWiroa kidev ufro meti popularizacia da fermerebisaTvis
sakonsultacio momsaxurebebis gaweva marketingisa da gayidvis sakiTxebSi.
sursaTis usafrTxoebis strategiis safuZvelze saqarTvelom unda
ganagrZos reformebis ganxorcieleba sanitaruli da fitosanitarul
122
sferoSi. - dReisaTvis evrokavSirSi sakmaod popularulia da gansakuTrebiT
maRali fasiT gamoirCeva bio-warmoeba, romelic aucileblad unda gaxdes
qarTuli agraruli seqtoris ganviTarebis qvakuTxedi, radgan swored esaa
sfero, sadac Cven SegviZlia movipovoT SedarebiTi upiratesoba, ramdenime
mizezis gamo:
1. mciremiwianobisa da fragmentuli fermebis gamo SeuZlebelia
raodenobaze orientirebuli da iaffasiani produqciis
warmoebaSi SevejibroT TurqeTs.
2. rodesac moxdeba miwis "dabinZureba" genmodificirebuli
produqciiT, masze bio produqciis moyvana wlebis ganmavlobaSi
SeuZlebelia. dReisaTvis es sakmaod seriozul problemad iqca
bevr qveyanaSi.
3. bio-warmoeba iZleva saSualebas, mcire fermebis farglebSic
moxdes Semosavlebis diversificireba da mudmivi Semosavlis
Seqmna agrarul seqtorSic.
4. saqarTvelos teritoriul-klimaturi pirobebi saukeTesoa
maRalxarisxiani da gamosavliani bio-produqtebis
warmoebisaTvis.
sasicocxlod aucilebelia, rom moxdes investorebis mxardaWeris
programis Seqmna, raTa ganxorcieldes sairigacio nagebobebisa da zogadad
regionebis ganviTarebis xelSewyoba.
agraruli turizmis ganviTarebisaTvis Sesabamisi sakanonmdeblo da
sagadasaxado sistemis uzrunvelyofa.
gzebis reabilitacia da regionebSi internetis uzrunvelyofa, es is
saSualebebia, romlebic waaxalisebs axalgazrdebs darCnen regionSi da iq
moipovon Semosavali. dReisaTvis ki gvaqvs suraTi, rodesac miwas amuSaveben
moxucebi. arada siaxleebis danergva da moZieba, dinamikur sabazro maraTonSi
aucileblad saWiroa Tanamedroved moazrovne, aqtiuri biznesmenebi.
123
saWiroa sapensio reformis gatareba, raTa moxdes garkveuli asakis
adamianebis uzrunvelyofa da dasaqmebis SesaZleblobas Seqmna
axalgazrdebisaTvis.
Cven ar gvaqvs saSualeba, rom satarifo gziT SevuwyoT xeli eqsportis
stimulirebas, magram gadamamuSavebeli mrewvelobis xelSewyoba mTavrobas
SeuZlia subsidirebuli fasis saSualebiT, rac ukve ganaxorciela am
xelisuflebam yurZnisa da citrusebis SemTxvevaSi. saWiroa, rom am
daxmarebas ar hqondes perioduli xasiaTi da gagrZeldes sistematurad. es
iqneba erTgvari berketic da mimaniSnebelic biznesisaTvis, Tu romel
gadamamuSavebel mrewvelobaSi Rirs fulis Cadeba. cxadia gadawyvetilebebi
subsidirebis Sesaxeb unda iqnes miRebuli seriozuli marketinguli kvlevebis
safuZvelze, saerTaSoriso bazrebidan miRebuli informaciidan gamomdinare.
124
Tavi 3. eqsportze orientirebuli agraruli politika
saqarTveloSi
3.1 agraruli politikis miznebi dRevandel qarTul realobaSi
agraruli politikis miznebi gamomdinareobs im faqtiuri realobidan,
romelSic dRes qveyana imyofeba da mWirdodaa dakavSirebuli ara mxolod
sasoflo-sameurneo warmoebasTan, aramed regionul ekonomikasa da socialur
sferosTan. socialurad daucvelTa da umweoTa bazaSi registrirebuli 141
000 ojaxidan, 120 000 regionebSi cxovroben da savaraudod maT umetesobas
gaaCnia miwis nakveTi, romelic an daumuSavebelia, an imdenad mcire mosavals
iZleva, rom ojaxis siRatakis zRvaris daZlevisTvisac ki ar aris sakmarisi.
[138]
kidev ufro mwvaved dgas sakiTxi mTiani regionebis SemTxvevaSi.
saqarTvelos sasazRvro zolis naxevarze meti mTiani da maRalmTiani
regionebia, romlebis didi nawilic daclis safrTxis winaSe dgas. meore
nawili ki eTnikurad araqarTvelebiTaa dasaxlebuli, rac aseve erTgvar
safrTxes qmnis sasazRvro zolSi.
amdenad, mniSvnelovania, rom agraruli politika moicavdes ara mxolod
sasoflo-sameurneo, fermeruli meurneobebis ganviTarebis starategias,
aramed iyos regionuli politikis ganuyofeli nawili.
Catarebuli kvlevebisa da evropuli gamocdilebis safuZvelze
movaxdineT oTxi ZiriTadi strategiuli miznis Camoyalibeba, romlebic Tavis
TavSi moicaven taqtikur miznebs.
1. miwaTmoqmedebis xelSewyoba;
2. regionuli ganviTarebis xelSewyoba;
3. agro-mrewvelobis ganviTarebis xelSewyoba;
4. eqsportis stimulireba.
Cveni azriT uaxloesi periodis ganmavlobaSi, agraruli politikis
ganxorcielebis miznebi, ise unda Camoyalibdes, rogorc es 3.1 cxrilSia
mocemuli:
125
cxrili 3.1. saqarTvelos agraruli politikis miznebi
miwaTmoqmedebis xelSewyoba
mosaxleobis cnobierebis da CarTulobis amaRleba reformis
ganxorcielebaSi
miwis resursis gamsxvileba
bio-warmoebis ganviTareba
soflad axalgazrdebis
dabruneba
fasebis stabilurobis xelSewyoba
(subsidirebuli fasi)
konkurentuli jiSebis
gamovlena/gamoyvana
seqtoris mdgradi
ganviTarebis uzrunvelyofa
agraruli infrastruqtur
is reabilitacia
agro-dazRvevis ganviTareba
regionuli ganviTarebis xelSewyoba
instituciuri mowyobis daxvewa,
ganviTareba
saganmanaTleblo da
kulturuli centebis
Camoyalibeba
turizmis ganviTareba
infrastruqturis
reabilitacia da ganviTareba
kompleqsuri meurneobebis ganviTarba
Semosavlebis diversifikacii
s uzrunvelyofa
agro-mrewvelobis ganviTareba
konkurenciis zrdis
xelSewyoba
finansebze xelmisawvdomobi
s gazrda
dargobrivi sistemis
reorganizacia-srulyofa
mewarmeTa gamsxvilebis (kooperativis
an TanamSromlobis sxva formebis) xelSewyoba
safaso xelSewyoba
sasursaTo uzrunvelyofisa da sursaTis uvneblobis
dacva
eqsportis stimulireba
biznessa da mTavrobas
Soris komunikaciis
formalizebuli sistemis Seqmna
saeqsporto produqciisaTvi
s xarisxis kontrolis meqanizmebis
Seqmna
eqsportTan dakavSirebuli sirTuleebis da
barierebis kvleva da maTi
gadaWra.
saeqsporto potencialis
kvleva
bio-standartebis danergva da
dacvis xelSewyoba
saqarTvelos pozicionireba axal bazrebze
126
mosaxleobis cnobierebis da CarTulobis amaRleba reformebis
ganxorcielebaSi. - rac ar unda bevri kanoni daiweros mTavrobaSi, rac ar
unda efeqtiani modelebi Seiqmnas ganviTarebisTvis, aucilebelia rom
arsebobdes Zala, romelsac surs am gegmaSi monawileoba da misi
ganxorcieleba. samwuxarod dRes msgavsi mzaoba ar SeiniSneba. amas
adasturebs is faqtic, rom yvela dRemde arsebuli mxardamWeri proeqtiT
sargebloben, ukve arsebuli fermerebi. anu isini, visac qonda garkveuli
beznes-saqmianoba da maTi gafarToeba surdaT. Teoriulad, es sulac araa
cudi da SesaZloa erTi mxriv kargic iyos, magram realuri Sedegis miRweva,
mxolod masStabis efeqtiT miiRweva da amisaTvis saWiroa isedac mcire
sasoflo-sameurneo miwebi srulad CaerTos warmoebaSi.
miwis resursis gamsxvileba. qarTuli agraruli seqtoris yvelaze didi
problemaa Zalian fragmentirebuli miwebi, romelzec faqtiurad SeuZlebelia
mogebis momtani ekonomikuri saqmianobis ganxorcieleba. Sesabamisad
agraruli politikis aucilebeli komponenti unda iyos fermerebis
kooperaciis sxvadasxva formebis Camoyalibeba da ganviTareba.
bio-warmoebis ganviTareba. warmoebis stimulirebisaTvis metad did rols
TamaSobs gasaRebis bazris arseboba. dReisaTvis saqarTvelos eqsportis
struqturaSi qveynebis mixedviT azerbaijani da somxeTi "lideroben",
avtomobilebis reeqsportis xarjze, romelsac samwuxarod ukve wlebia
"sapatio" pirveli adgili uWiravs qarTuli eqsportis struqturaSi. (ix.
diagrama 3.2 da 3.3) informacia realurad saqarTveloSi warmoebuli
agraruli produqciis eqsportis moculobis Sesaxeb, qveynebis mixedviT,
samwuxarod ver movipoveT. Tumca faqtia, rom dsT-s qveynebSi modis qveynis
eqsportis 50% da es bazari yvelaze metad aramyari da cvalebadia regionSi
mimdinare politikuri da konfliqturi situaciebidan gamomdinare.
Sesabamisad dgeba saWiroeba, rom moxdes stabiluri bazrebis kidev ufro
ganviTareba da gazrda. evrokavSirTan asocirebis xelSekruleba da DCFTA
reJimze gadasvla SesaZloa erT-erTi aseTi SesaZleblobaa.
127
diagrama 3.2 saqarTvelos eqsportis struqtura qveynebis mixedviT
diagrama 3.3 saqarTvelos eqsportis struqtura (damoukidebel saxelmwifoTa
Tanamgobrobis (dsT) qveynebis mixedviT
ევროკავშირის ქვეყნები
22%
დანარჩენი ქვეყნები
12%
აშშ 7%
თურქეთი 8%
დსთ-ს ქვეყნები 51%
eqsporti sul
აზერბაიჯანი 37%
ბელარუსი 2%
თურქმენეთი 1% მოლდოვა
0% რუსეთი 19%
სომხეთი 20%
ტაჯიკეთი 1%
უზბეკეთი 4%
უკრაინა 9%
ყაზახეთი 6% ყირგიზეთი
1%
dsT-s qveynebi
128
ra Tqma unda, Cven ar SegviZlia evrokavSirSi produqciis dResve
eqsportireba, amis dasturia is statistika, romelic wina TavebSi moviyvaneT
da swored amitomaa aucilebeli evropuli standartebis Sesabamisi,
momxmarebelze orientirebuli warmoebis ganviTareba. evropeli momxmarebeli
garkveulia produqciis xarisxis standartebSi da cxovrebis donis zrdasTan
erTad, sul ufro metad izrdeba ekologiurad sufTa kvebis produqtebze
moTxovna. es ki arc Tu ise swrafad aTvisebadi bazaria, radgan sufTa
produqciis moyvanis resursi SezRudulia. rac SesaZloa konkurentul
upiratesobad iqces saqarTvelosaTvis.
soflad axalgazrdebis dabruneba regionebSi cxovrebis donis gazrdiTa
da infrastruqturis mowyobis saSualebiT, is aucilebeli pirobaa, romlis
gareSec yvela sxva reforma azrs dakargavs, ramdenadac mas ubralod ar
eqneba miznobrivi segmenti. dReisaTvis SeimCneva soflebis mkveTrad
"daberebis" procesi. axalgazrdoba ver Cerdeba regionSi, sadac ar aris
sayofacxovrebo da ganviTarebisa Tu garTobisaTvis saWiro elementaruli
pirobebi da gadadis raionul centrebSi an dedaqalaqSi. Sedagad viRebT
Tbiliss, rogorc gigantur megapoliss, sadac cxovrobs saqarTvelos
mosaxleobis TiTqmis 40% da daclil regionebs.
fasebis stabilurobis xelSewyoba (subsidirebuli fasi). xilis,
bostneulisa Tu sxva nedleulis warmoeba, TavisTavad qmnis noyier niadags
agraruli mrewvelobis ganviTarebisaTvis, magram aq warmoiSoba interesTa
konfliqti nedleulis mimwodebelsa da gadamamuSavebel sawarmos Soris:
glexis interesia rac SeiZleba maRal fasad Caabaros mosavali, raTa mis
mier gaweuli Sroma dafasdes da SeZlos Rirseuli cxovreba, mis mier
gamomuSavebuli fuliT, xolo mwarmoebels surs rac SeiZleba nakleb fasad
moipovos maRalxarisxiani nedleuli, raTa saboloo produqtis fasi
konkurentunariani iyos bazarze da misces mogeba.
konkurentuli jiSebis gamovlena/gamoyvana. agraruli seqtoris analizi
mosavlianobis da regionuli specializaciebis mixedviT periodulad tardeba
agraruli universitetis bazaze. maT Soris, profesori omar qeSelaSvili
129
ganixilavs saqarTvelos soflis meurneobis sawarmoo specializaciis sqemebs
da moicavs agraruli seqtoris analizs mosavlianobis da regionuli
specializaciebis formiT. (ix. danarTi 6)
Tumca arc am da arc sxva naSromebSi araa ganxiluli Tanamedrove
bazris moTxovnebis Sesabamisi produqtebisa da jiSebis ganviTarebis
potenciuri resursebi da SesaZlo zonalobebi. maTi moyvanis maqsimaluri
SesaZlo moculoba da sxva parametrebi. swored am tipis kvlevis Catareba
unda uzrunvelyos xelisuflebam, raTa moxdes iseTi tipis moTxovnadi da
saqarTvelos klimatTan kargad adaptirebadi kulturebis gamovlena,
romelTac maRali saeqsporto potenciali gaaCniaT.
seqtoris mdgradi ganviTarebis uzrunvelyofa. miwa da bunebrivi
resursebi moiTxovs sakmaod faqiz midgomas, radgan SesaZloa maTTvis
gamousworebeli zianis miyeneba, romelic wlebis Semdeg gamousadegars
gaxdis mas.
gadaWarbebuli Zoveba, tyis safaris kargva da teritoriebis daugegmavi
aTviseba urbanuli ganviTarebis mizniT - miwis degradaciis gamomwvevi
mTavari faqtorebia. niadagis erozia, romelic rig SemTxvevebSi bunebrivi
movlenaa, mwvavdeba adamianis mier niadagis aramdgradi gamoyenebiT.
niadagis nayofiereba damokidebulia aseve damlaSebis xarisxze.
aRniSnuli procesebi gamowveulia qanebis gamofitviT, romelic yalibdeba
naklebad mineralizebuli gruntis wylis gavleniT da sxv. niadagis
nayofiereba mcirdeba niadagis Warbi mJavianobiTac, romlis gamomwvevi
mizezebia hidrolizebad da qimiurad mJave marilebis Semcveli sasuqebis
aramdgradi gamoyeneba, mJave naleqebi da sxv. garda amisa, adgili aqvs
niadagis dabinZurebas soflis meurneobaSi sasuqebis (organuli da
mineraluri) da Sxamqimikatebis aramdgradi gamoyenebiT, niadagSi mZime
metalebis moxvedriT, aseve niadagebis sayofacxovrebo da samrewvelo
narCenebiT dabinZurebisas. gansakuTrebiT, aRmosavleT saqarTvelos
landSaftebi mgrZnobiareni arian Tanamedrove klimatis cvlilebis mimarT.
130
amitom saWiroa ZiriTadi yuradReba gamaxvildes aRmosavleT saqarTveloSi
mimdinare gaudabnoebis procesebze. [73]
amasTan, sazogadoebam unda icodes da esmodes raoden mniSvnelovania im
garemos dacva, sadac cxovrobs da ra safrTxeebis winaSe SeiZleba dadges
garemos ararentabeluri gamoyenebiT.
aucilebelia kontrolis meqanizmebis-monitoringis, inspeqtirebisa da
kanonaRsrulebis sistemebis gaumjobeseba da maTTvis realuri Zalauflebis
miniWeba;
agraruli infrastruqturis reabilitacia. sawarmoo infrastruqtura
gvevlineba rogorc ekonomikuri kategoria, sawarmoo Zalebis ganuyreli
nawili, romlis gamarTul muSaobaze arsebiTadaa damokidebuli sasoflo-
sameurneo sawarmos (miuxedavad sawarmoo mimarTulebisa da sakuTrebis
formisa) normaluri funqcionireba.
soflis meurneobis sawarmoo infrastruqtura moicavs transportis
yvela saxes (saavtomobilo, sarkinigzo, sazRvao, sahaero), materialur-
teqnikur uzrunvelyofas, sasawyobo da samacivro meurneobas, samelioracio,
sagzao, agroqimiur, mcenareTa daavadebebisagan dacvis, zooveterinarul da
sxva samsaxurebs, romelTa roli produqciis danakargebis minimumamde
Semcirebasa da momxmareblamde produqciis droul mitanaSi gamoixateba.
orive faqtori arsebiTad zrdis sasoflo-sameurneo warmoebis ekonomikur
efeqtianobas.
funqcionaluri datvirTvis mixedviT soflis meurneobis sawarmoo
infrastruqtura iyofa or mTavar sferod. pirveli sfero sasoflo-sameurneo
warmoebis momsaxurebaa, xolo meore ki – soflis meurneobis
produqciisaTvis saboloo saxis micemas da momxmareblamde mitanas
emsaxureba. pirveli sfero moicavs saremonto da teqnikuri momsaxurebis
dargebsa da sawarmoebs, agreTve satransporto, samelioracio, agro,
zooveterinarul da sxva saxis samsaxurebs, xolo meoreSi gaerTianebulia
soflis meurneobis produqciis gadamuSavebis, transportirebis, Senaxvis
organizaciebi da sawarmoebi. maTve miekuTneba sasawyobo da samacivro
131
meurneobebi, marcvleulis elevatorebi, SemfuTavi, damxarisxebeli da sxva
saxis sawarmoebi da organizaciebi.
soflis meurneobis sawarmoo infrastruqturaSi erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani roli satransporto saSualebebs ganekuTvneba. sasoflo-
sameurneo warmoebis did teritoriebze gaadgileba da produqciis gasaRebis
bazrebis daSoreba warmoebis adgilebidan ganapirobebs transportis
ganviTarebis obieqtur aucileblobas da satransporto danaxarjebis
mniSvnelovan wils warmoebis danaxarjebSi. [76]
irigacia warmoadgens niadagebis gaumjobesebis –melioraciis erT-erT
umniSvnelovanes mimarTulebas. saTanado wylis reJimis Seqmna, mowesrigeba
did gavlenas axdens niadagSi organuli nivTierebebis dagrovebisa da
daSlis procesebze. igi niadagis haeraciis, siTbur da kvebis reJimebze
aqtiuri zemoqmedebiT xels uwyobs miwis nayofierebis zrdas. wylis reJimis
regulireba xorcieldeba morwyviTi, gamwylovanebeli da daSrobiTi
reJimebiT. irigaciis mizania niadagSi mcenareTa ganviTarebisaTvis saWiro
tenianobis Seqmna, tenis aorTqlebis Semcireba, niadagis mineralizaciis
daqveiTeba. morwyvis Sedegad sasoflo-sameurneo kulturebis mosavlianoba
20-50% da metad izrdeba. mravalwliani dakvirvebebi gviCvenebs gansxvavebebs
sxvadasxva kulturebis mosavlianobaSi sarwyav da urwyav farTobebze. ase
magaliTad, gasuli saukunis 70-ian wlebSi goris raionis sof. mejvrisxevis
da gardabnis raionis sof. sarTiWalis meurneobebSi morwvis gareSe heqtarze
iRebdnen 15-20 centner simindis mosavals, morwyvis Sedegad ki maT miiRes 47-
60 centneri, anu 1,9-2,0 - jer meti; goris raionis sof. xelTubnisa da
siRnaRis raionis sof. maCxaanis meurneobebma saSemodgomo xorblis naTesis
erTi ha-dan morwyvis Sedegad miiRes 30-35 centneri, mourwyvelad unda
aRebuliyo 15-20 centneri. gardabnis raionis muxrovanis meurneobaSi
saSualod 1 ha sarwyavi farTobidan „avrora“-s jiSis xorblis mosavali 45-63
centneri miiRes. gurjaanis raionis sof. kardanaxSi, didi gvalvebis
miuxedavad, morwyvis Sedegad 74 centneri niori aiRes, rodesac mourwyvelad
gaTvaliswinebuli iyo 40 centneris miReba. dasavleT saqarTveloSi zemo
132
imereTis teritoriaze, sadac ZiriTadad simindis naTesebs rwyavdnen,
morwuli farTobidan 2-jer met mosavals iRebdnen. aranakleb mniSvnelovani
iyo Cais (dawvimebiTi xerxiT) da citrusebis rwyva, dakvirvebebi cxadyofda,
rom morwyvis Sedegad 50-75%-T izrdeboda mosavlianoba[33]. AaRsaniSnavia, rom
saqarTvelos aRmosavleT nawilSi sasoflo-sameurneo miwebis morwyva mwvave
aucileblobas warmoadgens, xolo dasavleT nawilSi, teniani klimatis
miuxedavad, garkveuli kulturebis morwyva aseve aucilebelia cxeli
zafxulis pirobebSi. irigaciaSi, mkvebavi wyaros xasiaTis mixedviT,
ganasxvaveben morwyvis saxeebs:
a) mdinareebis an mdinariseul wyalsacavebSi dagrovili wyliT rwyva;
b) mcire moculobis wyalsacavebSi dagrovili adgilobrivi Camonadeni
wyliT rwyva;
g) gazafxulis periodSi Segrovili adgilobrivi CamonadeniT, sarwyav
farTobze dabali zvinulebis an dambebis mowyobiT (limanuri morwyva);
d) miwisqveSa wylebiT, romelTa mopoveba warmoebs Webisa da
wyalSemkrebi galereebis saSualebiT. wyali mkvebavi wyarodan mihyavT
mosarwyav farTobamde da masze nawildeba sarwyavi sistemebis saSualebiT.
sarwyavi sistema warmoadgens saWiro nagebobiT, arxebiTa da
milsadenebiT aRWurvil erTobliobas. mkvebavi wyarodan ama Tu im wesiT
miRebuli wylis gasanawileblad keTdeba sarwyavi qseli _ magistraluri,
gamanawilebeli da Sigasameurneo arxebi. adgilis gawylovaneba warmoadgens
RonisZiebas, romlis mizania wyliT sasoflo-sameurneo savargulebis
uzrunvelyofa.
Tanamedrove etapze, irigaciis sainJinro-teqnikuri da ekonomikuri
TvalsazrisiT ganxilvisas, ganasxvaveben wylis miwodebas TviTdinebiT da
meqanikuri danadgarebis meSveobiT. am ukanasknelze saubrisas ganixilaven
wylis satumbi sadguris simZlavres, wylis awevis simaRles, eleqtroenergiis
danaxarjs da sxv. aRsaniSnavia, rom meqanikuri (satumbi) saSualebebiT wylis
miwodeba, TviTdinebiT wylis miwodebasTan SedarebiT, ufro maRali
saoperacio danaxarjebiT xasiaTdeba.
133
garda zemoaRniSnuli, cnobili meTodebisa, dReisaTvis msoflio praqtika
icnobs dawvimebiT morwyvis specialur danadgarebs, romlebic minimum 3-jer
amcireben saWiro wylis raodenobas da amcireben niadagebis damlaSebis
albaTobas, rac sakmaod maRalia wylis TviTdinebiT miwodebisas, radganac
xdeba niadagis araTanabrad gajereba wyliT.
sarwyavi sistemis marTva gulisxmobs niadagis tenianobis dinamikis
safuZvelze, mosarwyav farTobze arsebul mcenareTa wylis saWiroebis
reJimis dadgenas, mkvebavi wyaros resursis (debetis) gansazRvras da sarwyavi
sistemis ZiriTadi sqemis SemuSavebas, romelmac wylis miwodeba unda
uzrunvelyos gansazRvrul vadebSi, saTanado normebiT. sairigacio seqtoris
ganviTarebis dagegmvas, prioritetebis gansazRvras, efeqtianobis gadidebis
gzebis Ziebas gansakuTrebuli adgili ukavia agrarul politikaSi.
qveynis sairigacio politika, irigaciis ganviTareba, obieqturi Tu
subieqturi mizezebis gamo, SeiZleba garkveuli xniT Seferxdes an SeCerdes,
magram agraruli ganviTarebis aucilebloba ganapirobebs irigaciis
aRorZinebisa Tu daCqarebuli ganviTarebis saWiroebas.
irigaciis politikaze saubrisas upirvelesad gamoyofen sam mizans:
efeqtianobas, samarTlianobas da mdgradobas [72].
irigaciis efeqtianobaze saubrisas, farTo gagebiT, aqcenti keTdeba
wylis resursebis maqsimalurad ekonomiurad gamoyenebaze soflis
meurneobaSi da misi miwodebis gadidebaze sxva seqtorebisaTvis, sadac igi
monawileobs ufro maRali (meti) Rirebulebis SeqmnaSi. uSualod irigaciis
seqtoris efeqtianobis gadideba damokidebulia wylis resursebis saTanado
marTvaze, mis optimalur dagrovebas, ganawilebasa da droul miwodebaze,
aseve danakargebis Semcirebaze da a.S.
soflis meurneobis irigaciis efeqtianobis gadidebis farTo mizani unda
daiyos irigaciis seqtoris operaciul qvemiznebad, sadac gaTvaliswinebuli
iqneba rogorc irigaciis momxmarebelTa interesebi, ise finansuri da
instituciuri xasiaTis sakiTxebi. aRniSnulma qvemiznebma unda moicvas:
• irigaciis gansazRvruli gegmis efeqtianobis amaRleba;
134
• irigaciiT meti produqtiulobis (nayofierebis) miRweva, e.i.
gamoyenebuli wylis erTeulidan miRebuli ekonomikuri Sedegebis
gaumjobeseba;
• Raribi SinameurneebisaTvis, gansakuTrebiT qalebisaTvis, irigaciis
xelmisawvdomobis gaumjobeseba;
• warmoebuli produqciis erTeulze faqtobrivi wylis moxmarebis
Semcireba;
• irigaciis mTliani danaxarjebis Semcirebis uzrunvelyofa;
• erovnul biujetSi irigaciis fiskaluri xarjebis Semcireba;
• garemosdacviTi mdgradobis gaumjobeseba;
• sairigacio sistemebis mdgradobis instituciuri gaumjobeseba;
sarwyavi wylis samarTliani ganawileba irigaciis sistemis farglebSi,
mcire meurneobebsa da Rarib fermerebze (glexebze) wylis Tanabrad
(samarTlianad) miwodeba aris irigaciis ganviTarebisa da marTvis
mniSvnelovani prioriteti. sarwyavi wylis ganawilebis samarTlianobis
moTxovna saWiroebs sagangebo aRniSvnas, radgan praqtikaSi xSirad amaze ar
keTdeba aqcenti. glexebi Tu mcire da saSualo zomis saojaxo meurneobebi
ar unda iyvnen moklebulni am aucilebel, sasicocxlo resurss.
irigaciis mdgrad funqcionirebaSi igulisxmeba misi fiskaluri,
instituciuri da garemosdacviTi mniSvnelobebi. qveynebis mraval sairigacio
gamocdilebebSi instituciuri aspeqtebis monacemebi ar aris warmodgenili
saTanadod, es exeba rogorc wylis mimwodebelTa saxelmwifo dawesebulebebs,
ise wylis momxmarebelTa gaerTianebebs Tu organizaciebs. irigaciis
garemosdacviTi mdgradi mniSvneloba moixsenieba upirvelesad, wylis
resursebis swori balansis misaRwevad da marilis saTanado SemcvelobiT
uzrunvelsayofad[15].
1988 wlis monacemebiT, saqarTveloSi meliorirebuli farTobi mTlianad
Seadgenda 989,5 aTas ha-s. maT Soris sawryavi farTobi Seadgenda 469,3 AaTas
ha-s, aqedan 328,6 aTasi ha(70%) irwyveboda TviTdinebiT, xolo 14,7 aTasi ha
meqanikuri morwyviT (satumbi sadgurebis meSveobiT). 357,9 aTasi ha Seadgenda
135
gawylovanebuli saZovrebi; aqedan 240 aTasi ha(67%) iyo meqanikuri
gawylovanebiT. 162 aTasi ha daSrobili farTobidan 31,1 aTasi ha(20%) Sreboda
meqanikuri wesiT (gadatumbviT).
1992 wlis monacemebiT saqarTveloSi irwyveboda 422 aTasi ha, xolo
daSroba xorcieldeboda 130 aTas ha-ze. am miwebze modioda bostneulis 75%,
kartofilis 70%, marcvlis 45%, yurZnis 65%, xilis 85%, da a.S. aRniSnuli
farTobebis morwyvas emsaxureboda 153 didi Tu mcire sarwyavi sistema, maT
Soris 19 magistraluri arxi, 35 satumbi sadguri, 134 lokaluri arxi da
irigaciuli daniSnulebis 34 wyalsacavi. kolxeTis dablobze funqcionirebda
10-mde magistraluri damSrobi arxi da mravali satumbi sadguri [33].
2001 wels saqarTvelos mTavrobam TxovniT mimarTa msoflio bankis
saerTaSoriso ganviTarebis asocicias (IDA) irigaciisa da drenaJis sistemebis
reabilitaciis programis ganxorcielebis Taobaze. Pprogramis ganxorcieleba
ganisazRvra sam fazad 12 wliani periodiT, romlis gansaxorcieleblad
gamoiyo daaxloebiT 110 mln aSS dolari. aqedan, IDA-s adaptirebadi
saprogramo kreditis, 90 mln aSS dolaris odenobis gamoyofa moxdeboda sam
tranSad(fazebis Sesabamisad). programis ZiriTad mizans Seadgenda irigaciisa
da drenaJis infrastruqturis reabiltacia da soflis meurneobis
grZelvadiani ganviTarebisaTvis instituciuri safuZvlis momzadeba. proeqti
mTlianad iTvaliswinebda Tanamedrove tipis samelioracio organizaciebis
Camoyalibebas 255 aTas haze, aqedan 125 aTas ha-ze gaTvaliswinebuli iyo
samelioracio sistemaTa sruli, xolo 130 aTas ha-ze mxolod Sigasameurneo
qselis reabilitacia.Pamave wels saqarTvelos mTavrobisa da IDA-s mier
gaformda „irigaciisa da drenaJis momxmarebelTa organizaciebis
ganviTarebis proeqti“ (programis I faza) da xeli moewera sakredito
xelSekrulebas. IDA-s mier gamoiyo 27 mln aSS dolari SeRavaTiani krediti
(gadaxdis vada 40 weli, 0,75 saprocento ganakveTiT, kreditis grant elementia
75,7%; saqarTvelos Tanamonawileoba Seadgenda 5,5 mln aSS dolaris
ekvivalents (mTliani Rirebulebis 17%-s). xelSekrulebis Tanaxmad,
samelioracio asociaciebisaTvis uzurfruqtis wesiT gadacemuli
136
samelioracio infrastruqturis qoneba unda gaTavisuflebuliyo qonebis
gadasaxadisagan, aseve unda Setaniliyo cvlilebebi da damatebebi „wylis
Sesaxeb“ saqarTvelos kanonSi. aRniSnuli programis I faza, romelic
iTvaliswinebda fasiani wyalmomsaxurebis danergvas da saxelmwifo biujetis
TandaTanobiT gaTavisuflebas saeqspluatacio xarjebisagan, ganxorcielda
2002-2006 wlebSi.
programis I faziT gaTvaliswinebuli iyo wyalmomxmarebelTa
asociaciebis Camoyalibeba da sairigacio sistemebis ZiriTadi da
Sigasameurneo qselebis reabiltacia 16 aTas ha-ze, drenaJis momxmarebelTa
Camoyalibeba, sadrenaJo sistemebis ZiriTadi da Sigasameurneo qselebis
reabilitacia 4 aTas ha-ze, samelioracio asociaciebis Camoyalibeba da Siga
sameurneo qselis reabiltacia 40 aTas ha-ze da samelioracio asociaciebis
Camoyalibeba 50 aTas ha-ze.
aRsaniSnavia, rom samelioracio asociaciebi valdebulni iyvnen
sammarTvelosTvis gadaexadaT miRebuli wylis raodenobis Sesabamisi Tanxa
da amdenad TviT asociaciebi iqnebodnen dainteresebulni miRebuli wylis
raodenobis sworad dadgenaSi. aRniSnuli programis I fazis dasrulebis
Semdgom, saqarTvelos imdroindelma mTavrobam, yovelgvari argumentaciis
gareSe, SeaCera programis ganxorcieleba da igi mxolod 2013 wlidan
ganaxlda. 2013 wlidan dRemde gawmendili da SekeTebulia sarwyavi sistemebis
1291.5 km magistraluri arxi da pirveli rigis gamanawilebeli. samuSaoebi ra
Tqma unda gagrZeldes. [96]
agro-dazRvevis sistemis Camoyalibeba. sadazRvevo sistema metad
mniSvnelovania agrarul seqtorSi, ramdenadac Zalian didia arasasurveli
klimatis an sxva bunebrivi pirobebis gamo mosavlis dakargvisa da dazianebis
saSiSroeba. es ki aferxebs sferos dakreditebas, agreTve uqrobs motivacias
mcire fermerebs, romelTaTvisac erTi setyva SesaZloa mTeli wlis Sromis
fasad daujdeT. Sesabamisad dazRvevis ganviTareba SesaZloa seqtoris
dakreditebis, franCaizuli xelSekrulebebisa da dargSi resursebis
mozidvis motivatori gaxdes.
137
instituciuri mowyobis daxvewa, ganviTareba. - dReisaTvis agrarul
politikas axorcielebs saqarTvelos soflis meurneobis saministro da masSi
Semavali ssip-ebi:
• sursaTis erovnuli saagento;
• Rvinis erovnuli saagento;
• sasoflo-sameurneo kooperativebis ganviTarebis saagento;
• soflis meurneobis proeqtebis marTvis saagento;
• saqarTvelos gaerTianebuli samelioracio sistemebis kompania;
• Sps "meqanizatori";
romlebic axdenen saministros an saerTaSoriso organizaciebis mier
inicirebuli proeqtebis ganxorcielebis uzrunvelyofasa da monitorings.
infrastruqturul proeqtebs ki axorcieleben regionuli TviTmmarTvelobebi.
aucilebelia am organizaciebis efeqtianobis gazrda. proeqtis
ganxorcielebis kontrolis meqanizmebis gaumjobeseba da TanamSromelTa
kvalifikaciis amaRleba.
garda amisa, saWiroa makoordinirebel doneze kerZo seqtoris
(arasamTavrobo, arakomerciuli an komerciuli organizaciebi) ganviTarebis
xelSewyoba. es saSualebas miscems saministros, naklebi resursiT moaxdinos
individualuri fermerebis saWiroebebis gansazRvra da miznobrivi
ganviTarebis xelSewyoba.
saganmanaTleblo da kulturuli centebis Camoyalibeba.
gamokiTxvisas miRebuli monacemebiT, yvela dargis fermerebi aRniSnaven,
rom maT ar gaaCniaT misawvdomoba Tanamedrove teqnologiebze, axal codnasa
da warmoebis meTodebze, rac mkveTrad amcirebs maTi Semosavlis odenobas da
uzrdis xarjebs. amitom aucilebelia regionebSi teqnikuri saswavleblebis
da gadamzadebis centrebis ganviTareba.
turizmis ganviTareba gamoiwvevs regionebSi Semosavlebis
diversifikacias da momsaxurebis sferos gafarToebas. es ukanaskneli ki,
Tavis mxriv astimulirebs mcire biznesisa da saojaxo meurneobebis
138
ganiTarebas. Sedegad miiReba axali samuSao adgilebi da damatebiTi
Semosavali soflad mcxovrebTaTvis.
akademikosi lado papava miiCnevs, rom turizmis adgilobriv warmoebasTan
SedarebiT swrafi tempiT ganviTareba, qmnis safrTxes, rom gaRrmavdes
disbalansi eqsport-imports Soris da qvveynis momxmarebluri ekonomikis
uaryofiTi marJa kidev ufro gaizardos. swored amitom aucilebelia
paralelur reJimSi moxdes regionuli ganviTarebisa da turizmis waxaliseba.
winaaRmdeg SemTxvevaSi uaryofiT efeqts miviRebT.
infrastruqturis reabilitacia da kompleqsuri meurneobebis
ganviTareba.
rogorc ukve aRvniSneTT, evropaSi Zalian popularulia regionis
kompleqsurad ganviTarebis modelebi, romlebic gulisxmobs ara mxolod
agraruli warmoebis ganviTarebas, aramed moicavs soflad cxovrebis donis
amaRlebas, agro-turizmis ganviTarebis xelSewyobas da saojaxo
meurneobebisaTvis Semosavlebis diversificirebis SesaZleblobas gazrdas.
vfiqrobT Cvens SemTxvevaSi pirdapir aucilebelia msgavsi modelis
gamoyeneba, ramdenime mizezis gamo:
1. dRes soflad ubralod aRar darCa adamiani, romelic minimum
ganaviTarebs soflis meurneobas. axalgazrdobis udidesi nawili
cdilobs qalaqSi cxovrebas. gansakuTrebiT es exeba maRalmTian da
"cxovrebisaTvis nakleb saxarbielo teritoriebis" (gaeros sursaTisa
da soflis meurneobis organizaciis termini) mcxovreblebs.
Sesabamisad saWiroa aseTi regionebis gansakuTrebuli mxardaWera,
kerZod, alternatiuli Semosavlis, cxovrebis donis gazrdis da
infrastruqturis ganviTarebisaTvis damatebiTi xarjebis gamoyofa.
2. dabalzonian da SedarebiT ganviTarebuli infrastruqturis mqone
soflebSic sakmaod seriozuli problemebia gazificirebisa da wylis
miwodebis kuTxiT. aRarafers vambobT internetze da soflis iseTi
tipis infrastruqturaze, rogoricaa gzebi, samedicino momsaxureba,
gasarTobi saSualebebi(kino, Teatri) da sxva. (ix. danarTi 5)
139
am sakiTxebis mogvareba erTi SexedviT scdeba viwrod agraruli
politikis farglebs da ufro regionuli politikis WrilSi moiTxovs
ganxilvas, Tumca am problemebis gverdis avlis gareSe agraruli politikis
realuri ganmaxorcieleblebis problema dadgeba.
Semosavlebis diversifikaciis uzrunvelyofa. agrarul seqtorSi
dasaqmebulTa Semosavlebi dReisaTvis Zalian mcirea da sezonurobiT
xasiaTdeba, imis miuxedavad, agraruli seqtoris romel dargSia piri
dasaqmebuli, Tavad amuSavebs miwas, Tu kerZo kompaniaSia rogorc
daqiravebuli muSaxeli.
met-naklebi stabilurobiT gamoirCeva Rvinis da wvenebis
gadamamuSavebeli qarxnebis TanamSromlebis Semosavlebi, Tumca SekveTebis
raodenobis mixedviT SesaZloa isic mkveTrad Seicvalos. magaliTad,
gamokiTxvisas iyo SemTxvevebi, rodesac glexebi ambobdnen, rom xSirad maT
mier gamomuSavebuli Tviuri xelfasi 50-60 lars ar scdeba.
SedarebiT meti aqvT Semosavali mexileobis seqtorSi dasaqmebul
fermerebs, romelTa baRebis farTobi 1ha an metia, Tumca Tu
gaviTvaliswinebT, rom es maTi erTaderTi Semosavalia mTeli wlis
ganmavlobaSi, moyvanis xarjebis gamoklebiT, mTel welze gadanawilebisas,
Tviuri Semosavali saSualod 500-800 lars gautoldeba. esec im SemTxvevaSi,
Tu maT srulad moaxdines TavianTi mosavlis realizacia da es ki yovelTvis
ar xerxdeba.
SedarebiT ukeTesi situaciaa dasavleT saqarTveloSi, sadac citrusebis
da Txilis SedarebiT ganviTarebuli bazaria da miuxedavad rusuli
embargosi, legaluri Tu aralegaluri gzebiT(afxazeTis gavliT), qarTuli
mandarini mainc xvdeba ruseTis bazarze. Tumca 2006 wels iyo precendenti,
rodesac, fermerebs tonobiT mandarinis gadayra mouwiaT.
problemas amwvavebs isic, rom saqarTveloSi TiTqmis araa samacivre da
gadamamuSavebeli meurneobebi, Sesabamisad fermerma drois mcire monakveTSi
unda moaswros xilis realizeba, winaaRmdeg SemTxvevaSi misi Rirebuleba
Zalian mcirdeba da xSirad mosavali ufuWdebaT kidec mis realizebamde.
140
aq Tavs iCens meore problema-aRebul Tanxas fermerebi ar abruneben
kvlavwarmoebis procesSi Sromis mwarmoeblurobis an Semosavlis
gazrdisaTvis Tanamedrove teqnikisa da teqnologiebis ganviTarebisaTvis.
Tanxa mTlianad ixarjeba ojaxis saWiroebebisaTvis.
warmoebis intensifikaciisa da fermeruli meurneobebis gamsxvilebis
xelSewyoba iseTi mniSvnelovani aqtivis, rogoric miwaa, mcire fragmentaciis
uaryofiT Sedegebs Seamcirebs da daexmareba fermerebs investiciebis
mozidvasa Tu maTi Sromis komercializaciaSi. fermerebs aRar unda qondeT
gancda, rom isini ar arian dasaqmebulebi. maTi Sromis Sedegi unda
uzrunvelyofdes maT Rirseul cxovrebas.
gadamamuSavebeli mrewvelobis ganviTareba xels Seuwyobs regionebSi
mcxovrebTa dasaqmebas da mudmiv Semosavals, agreTve uzrunvelyofs moweuli
produqciis realizacias. Tumca Tavis mxriv mxolod da mxolod Sesabamisi
raodenobis mosavlis moyvana da Warbwarmoeba SeiZleba gaxdes
gadamamuSavebeli warmoebis Camoyalibebis stimuli. dReisaTvis ramdenime
gadamamuSavebel sawarmoSi (mag. unigreini) axdenen nedleulis TiTqmis 80%
importirebas, radgan qarTveli glexebisagan Cabarebuli produqtis
moculoba ver uzrunvelyofs warmoebis 20%-sac ki.
did rols TamaSobs agreTve mTiani da gansakuTrebuli saWiroebebis
mqone regionebis xelSewyoba da specialuri subsidireba, romelsac SesaZloa
wminda socialuri mniSvneloba hqondes, magram winaaRmdeg SemTxvevaSi
miviRebT daclil sasazRvro zols da gaudaburebul teriotoriebs.
da bolos, arasasoflo mimarTulebebis xelSewyoba regionebSi. es
SesaZloa erTi SexedviT scildeba kidec agraruli politikis sferos, magram
es mxolod im SemTxvevaSi, Tu regionebs ganvixilavT, rogorc resursebis
nakrebs (maT Soris adamianuri resursebis) agrarul seqtorSi. magram Tu
realurad gaviTvaliswinebT, rom es filosofia ukve aRar sargeblobs
popularobiT ganviTarebul qveynebSi, gamoCndeba, rom umjobesia
integrirebuli politikis warmoeba. risi naTeli dadasturebacaa proeqtebis
141
seria "lideri", romelic evrosabWos da erTiani agraruli politikis
farglebSi xorcieldeba.
evrokavSirSi 2006 wlidan moyolebuli, calkeuli iniciativebis
mxardaWerasTan erTad, sul ufro popularuli da gamoyenebadi xdeba
integrirebuli programebi, romlebic ukve Camoyalibda, rogorc
Tanamegobrobis politikis mniSvnelovani mimarTuleba. warmatebuli
integrirebuli RonisZiebebis magaliTebia "integreri", "lideri", "urban" da
sxva. es magaliTebi gviCveneben ganviTarebis politikis gamoyenebis axal
Tvisebas konkretul teritoriebze, romelic organizebulia monawileobis da
partniorobis formiT. [131]
integrirebuli politikis programebis Sedegebi regionisaTvis Sefasda 2
kategoriis mixedviT:
1. adgilobriv ekonomikaze zemoqmedeba. es cvladi moicavs efeqtebs
Semosavlebze, dasaqmebaze, kerZo investiciebis aqtivaciaze.
programebSi dasaqmebis efeqti gaTvlili iyo rogorc samuSao
adgilebis raodenobaze, aseve maT SenarCunebasa da mudmivobaze.
lideri dargTaSorisi programaa, Sesabamisad es samuSao adgilebi
ar Seqmnila mxolod agrarul an momijnave seqtorebSi. proeqtis
mizani iyo ZiriTadad axali, Tanamedrove, mikro da saSualo
sawarmoebis Seqmna iseT dargebSi, rogoricaa agro turizmi an
agrosamrewvelo produqtebis gadamuSaveba da gasaReba, agreTve
naklebtradiciuli socialuri momsaxurebis da kulturuli
memkvidreobisa Tu landSapturi teritoriebis movla-Senaxva-
ganviTareba.
rac Seexeba kerZo investiciebs, aq moxda iribi efeqtis
stimulireba da saxelmwifo seqtoris grantebma Seqmna dadebiTi
molodinebi da iTamaSa katalizatoris roli kerZo investiciebis
realizaciisaTvis.
142
2. Sedegebi, romlebic miiRes instituciuri inovaciebiTa da
socialuri daaxloebiT. magaliTad, italiaSi regionuli
politikis ganviTareba efuZneba Semdeg postulatebs:
• teritoriuli politikis azri ar mdgomareobs mxolod
resursebis ganawilebasa da sawarmoo simdidreSi, aramed
ufro xSirad, igi warmoadgens dafaruli adgilobrivi
ekonomikuri da kulturuli resursebis mobilizaciasa da
popularizacias. es xdeba instituciuri gadawyvetilebebisa
da decentralizebuli subieqtebis agregirebis meSveobiT.
• ganviTareba xorcieldeba saxelmwifo da kerZo proeqtebis
erToblivi koordinirebuli da koaliciuri proeqtebiT,
romlebic uzrunvelyofen dargSi siaxleebis
implementacias.[131]
vfiqrobT, es meTodi sakmaod sainterso da sayuradReboa da erTaderTi
realurad muSa modelia qarTuli realobisaTvis. rogorc zemoTac
aRvniSneTT, regionebSi sxvadasxva dargebis asimetriuli da araTanabari
ganviTareba ufro aRrmavebs problemas momijnave dargebSi da Sesabamisad
Tavad im konkretuli dargis ganviTarebasac amuxruWebs grZelvadian
perspeqtivaSi.
konkurenciis zrdis xelSewyoba. saxelmwifos winaSe mdgari
mniSvnelovani gamowvevaa, erTi mxriv, ar dauSvas bazarze konkurenciis
SemzRudveli praqtika da qmedebebi, meore mxriv, ki zedmeti regulaciebiTada
biurokratiiT xeli ar SeuSalos biznesis ganviTarebas, xelovnurad ar
Seaferxos kompaniebis zrda.
aRniSnul gamowvevasTan gasamklaveblad aucilebelia konkurenciis
xelSewyobis politikis imgvarad formireba, rom kanonis aRmasrulebels
saSualeba mieces, erTi mxriv, efeqturad ebrZolos konkurenciis SemzRudvel
iseT qmedebebs, rogoricaa, monopoliebi, da meore mxriv, ar SeuSalos xeli
bazridan susti konkurentebis gaqrobas an gandevnas, rodesac es procesi
mimdinareobs jansaRi konkurenciis pirobebSi. Tavad politikis realizaciis
143
farglebSic ar unda moxdes bazris Zlieri moTamaSeebis winaaRmdeg raime
tipis qmedebebis ganxorcieleba mxolod imis gamo, rom maT ukaviaT
dominirebuli mdgomareoba.
amasTanave, ekonomikuri da socialuri faqtorebis gaTvaliswinebiT,
konkurenciis maregulirebeli politikis CarCo sakanonmdeblo baza unda iyos
maqsimalurad moqnili, rac saSualebas miscems saxelmwifos, Tavidan
aicilos formaluri regulaciebis mizeziT mniSvnelovani efeqtis mqone
biznes iniciativebis blokireba.
finansebze xelmisawvdomobis gazrda. nebismieri seqtoris
ganviTarebisaTvis sasicocxlod aucilebelia finansebis uzrunvelyofa.
Sesabamisad, agraruli politikac unda moicavdes RonisZiebebs dargSi
investiciebis mozidvis, iafi kreditisa da saxelmwifo subsidiebis
ganxorcielebisaTvis. dargSi finansebis mozidvis uzrunvelyofisaTvis unda
SemuSavdes konkretuli, miznobrivi proeqtebi, romelSic saxelmwifo gamodis
garantis an sesxis procentis Tanagadamxdelis rolSi, raTa mcire da
saSualo biznesisaTvis xelmisawvdomi gaxados ganviTarebisaTvis aucilebeli
finansuri resursi.
dargobrivi sistemis reorganizacia-srulyofa. saWiroa saqarTvelos
soflis meurneobis dargobrivi struqturis analizi da misi Sesabamisobis
gansazRvra Tanamedrove miznebTan da strategiebTan. unda ganisazRvros
dargis efeqtianobis maCveneblebi TiToeuli am dargis mimarT unda
ganxorcieldes ganviTarebis Sesabamisi RonisZiebebi.
mewarmeTa gamsxvilebis (kooperativis an TanamSromlobis sxva formebis)
xelSewyoba. unda gagrZeldes kooperativebis efeqtianobis gazrda da maT
mier warmoebuli produqciis xarisxis kontrolis sitemaSi moxvedris
stimulireba, agreTve maTi saeqsporto potencialis gamovlena. am mizniT unda
moxdes "regionuli gaerTianebis" tipis urTierTanamSromlobis stimulireba,
mmarTveli da makoordinirebeli organizaciebis Seqmnis stimulireba. es
SesaZloa iyos grantis damtkiceba kvleviTi organizaciisaTvis bazrebis
144
mosaZieblad da sxva. agreTve gerTianebisaTvis standartizaciis da sxva tipis
grantebis mopovebis SesaZlebloba.
safaso xelSewyoba eqsportisaTvis prioritetul dargebSi da
gadasamuSavebel produqtebze fasis mxardaWeris strategiis ganxorcieleba,
iseve, rogorc es moxda wels yurZnis Cabarebis SemTxvevaSi, SesaZlebelia
zogierT strategiul saeqsporto produqtebze fasis subsidireba
ganxorcieldes mxolod im SemTxvevaSi, Tu maT mwarmoeblebi Caibareben. es
erTgvarad gazrdis gadamuSavebuli produqciis eqsports da xels Seuwyobs
qveynis Siga produqtis zrdas.
sasursaTo uzrunvelyofisa da sursaTis uvneblobis dacva. nebismier
adamians aqvs ufleba, uzrunvelyofili iyos da hqondes xelmisawvdomi,
jansaRi sakvebi. garda amisa, nebismieri qveynisaTvis aucilebelia.
evropeli momxmarebeli garkveulia produqciis xarisxis standartebSi
da cxovrebis donis zrdasTan erTad, sul ufro metad izrdeba ekologiurad
sufTa kvebis produqtebze moTxovna. es ki arc Tu ise swrafad aTvisebadi
bazaria, radgan sufTa produqciis moyvanis resursi SezRudulia. rac
SesaZloa konkurentul upiratesobad iqces saqarTvelosaTvis.
am miznis misaRwevad mniSvnelovania saqarTvelos kanonmdebloba
maqsimalurad miuaxlovdes evropuls da dainergos Sesabamisi xarisxis
marTvis sistema, raTa moxdes produqtebis sertificireba evropeli
momxmareblisaTvis misaReb doneze. sawyis etapze es unda iyos
arasavaldebulo. winaaRmdeg SemTxvevaSi, SesaZloa gamoiwvios qarTuli
warmoebis Semcireba. ramdenadac xarisxis miRweva rTulia, is SesaZloa
mxolod maTTvis iyos aucilebeli, visac surs saqonlis eqsportireba.
biznessa da mTavrobas Soris komunikaciis formalizebuli sistemis
Seqmna. biznessa da mTavrobas Soris aucilebelia, arsebobdes sistemaSi
moyvanili, formalizebuli komunikacia. meqanizmma unda uzrunvelyos
ekonomikur sakiTxebze binzes seqtorisgan ukukavSiris miReba da misi CarTva
ekonomikuri gadawyvetilebebis miRebaSi.
145
saeqsporto produqciisaTvis xarisxis kontrolis meqanizmebis Seqmna.
aucilebeli moTxovna, evropul bazarze gasasvlelad, esaa sursaTis
uvnebloba da garkveuli standartebis aucilebeli dakmayofileba. garda
xarisxis moTxovnebis Sesrulebisa, Tavad xarisxis niSnis mopovebac sakmaod
rTuli da metad Zviri proceduraa mcire fermerebisaTvis. amitom saWiroa
saxelmwifos mxridan garkveuli mxardaWeris ganxorcieleba aRniSnuli
mimarTulebiT.
dReisaTvis evropuli standartebidan saqarTveloSi cnobilia Global Gap
da HACCP, es ukanaskneli savaldebuloa im kompaniebisaTvis, romelTa wliuri
brunvac 200 000 lars aRemateba. TumcaRa am sertifikatebis gareSe
produqciis eqsportireba evropis qveynebSi, faqtiurad SeuZlebelia. maTi
mopoveba ki individualuri fermerisa da mcire kooperativebisaTvisac ki
sakmaod did finansur danaxarjebs moiTxovs. Cvens mier inicirebuli
gaerTianeba am SemTxvevaSic efeqtiani iqneba- gaerTianebis farglebSi
dainteresebuli fermerebi moaxdenen koordinacias, rac mkveTrad Seamcirebs
inspeqtirebisas gaweul danaxarjebs TiToeuli maTganisaTvis.
aucilebelia aseve, rom soflis meurneobis laboratoria aRiWurvos
sursaTis uvneblobis kvlevis Tanamedrove teqnologiebiT, eqsportisaTvis
prioritetul sferoebSi. mag: (Taflis uvnebloba, antibiotikebis Semcveloba
da sxva;)
aucilebelia sakarantino wesebis SemoReba mecxoveleobaSic, raTa ar
moxdes daavadebuli saqonlis gayvana qveynidan da misi keTilsaimedo imijis
Selaxva.
eqsportTan dakavSirebuli sirTuleebis da Siga barierebis kvleva da
maTi gadaWra. arasrulyofili sakanonmdeblo regulaciebi, xelovnuri
dabrkolebebi da sxvadasxva barierebi amcirebs kompaniebis saeqsporto
potencials. aucilebelia saxelmwifo organoebi mWirdod TanamSromlobdnen
biznesTan, raTa moxdes msgavsi dabrkolebebis aRmofxvra da Siga
saSualebebiT eqsportis stimulireba.
146
saeqsporto potencialis kvleva. eqsportis stimulirebisaTvis
aucilebelia axali bazrebis moZieba, an arsebuli bazris gafarToeba.
rogorc wina TavebSi aRvniSneTT, saqarTvelos yvelaze msxvili saeqsporto
bazrebia dsT-s qveynebi, Tumca dReisaTvis arsebuli politikuri situaciidan
gamomdinare, es bazrebi metad myife da sariskoa. miT ufro naklebia maTi
gazrdis da ganviTarebis SesaZlebloba.
evrokavSiris qveynebTan Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis
Sesaxeb SeTanxmeba is saSualebaa, romelic aucileblad unda gamoiyenos
saqarTvelom ekonomikis masStabis gasafarToeblad. miT ufro, rom
evrokavSirSi agraruli seqtori yvelaze metad regulirebuli da
finansirebadi seqtoria da asocirebis SeTanxmebis gaformebis Semdeg,
saqarTveloc moxvdeba eeap-is dafinansebis sferoSi. garda amisa, vfiqrobT
Rrma da yovlismomcveli vaWrobis Sesaxeb SeTanxmeba damatebiTi stimuli
iqneba dargSi investiciebis mozidvis kuTxiT.
aucielebelia rom, saxelmwifom moaxdinos kvleviTi saqmianobis
dafinanseba, bazarze moTxovnadi da efeqtiani produqtebis gamosavlenad da
qveyanaSi maTi warmoebis stimulirebisaTvis.
bio-standartebis danergva da dacvis xelSewyoba. warmoebis bio
standartebis danergva moiTxovs sakmaod seriozul investiciebs, romlis
ganxorcielebis SesaZlebloba qarTvel mcire fermerebs da kooperativebsac
ki, namdvilad ar aqvT. aq aucilebeli da saWiro gaxdeba saxelmwifos
mxridan mxardaWeris RonisZiebebis ganxorcieleba.
ramdenadac miwis efeqtiani marTvis sakiTxebi mWirdodaa dakavSirebuli
garemos marTvasTan da bunebrivi resursebis mdgrad gamoyenebasTan,
aucilebelia am fondebidan moxdes sainformacio seminarebis mowyoba,
fermerebis informireba da maTi cnobierebis amaRleba garemos dacviT
sakiTxebSi. agreTve mdgradi ganviTarebis msurveli fermerebisaTvis
proeqtebis dafinanseba da wamaxalisebeli subsidiebis gacemac ki, rogorc es
aprobirebuli praqtikaa evropis qveynebSi.
147
saqarTvelos pozicionireba axal bazrebze. qveynis saeqsporto
potencialis aTviseba saWiroebs Zlier marketingul mxardaWeras. kerZod,
saqarTvelos brendis Seqmnas da am brendis popularizebas qveynis farglebs
gareT. saxelmwifo aparatSi unda Seiqmnas am miznebze momuSave jgufi,
rogoricaa magaliTad Rvinis saagento.
148
3.2 agraruli seqtoris regulirebis Tanamedrove meqanizmebi da politikis
gamtareblebi.
rogorc wina TavebSi aRvniSneTT damoukideblobis periodSi agrarul
sferoSi zogadad Zalian bevrma problemam iCina Tavi. zogierTi maTganis
gadaWris mcdeloba aqvs xelisuflebas, Tumca am gegmebis efeqtianobis
Sefaseba garkveuli drois Semdeg gaxdeba SesaZlebeli. amjerad umTavresi
nabijebi gadadgmulia.
ukanasknel periodSi Cvens qveyanaSi ganxorcielda fermerTa
kooperirebisaTvis aucilebeli rigi RonisZiebebi: Seiqmna kanoni sasoflo-
sameurneo kooperativebis Sesaxeb da Camoyalibda kooperativebis marTvis da
ganviTarebis xelSemwyobi saagento- ssip "sasoflo-sameurneo kooperativebis
ganviTarebis saagento", romelic aregistrirebs da akontrolebs
kooperativebis saqmianobas. saagentos funqciebia:
a) sasoflo-sameurneo kooperativebis mimarT saxelmwifo xelSemwyobi
RonisZiebebis ganxorcieleba;
b) sasoflo-sameurneo kooperativebis xelSewyobisa da ganviTarebis
mizniT winadadebebisa da rekomendaciebis SemuSaveba;
g) sakuTari kompetenciis farglebSi sasoflo-sameurneo
kooperativebisaTvis konsultaciebis gaweva;
d) sasoflo-sameurneo kooperativebis saqmianobasTan dakavSirebuli
monacemebis bazis Seqmna, romelSic aisaxeba informacia sasoflo-sameurneo
kooperativebis mier ganxorcielebuli, mimdinare an/da gansaxorcielebeli
sasoflo-sameurneo saqmianobis, agreTve moyvanili da realizebuli mosavlis,
gaweuli momsaxurebis saxeobis, raodenobis Sesaxeb da sxva monacemebi;
e) sasoflo-sameurneo kooperativis statusis miniWeba da Sewyveta;
v) kooperativebis saerTaSoriso aliansTan, saerTaSoriso
organizaciebTan da sxva qveynebis kooperaciul gaerTianebebTan
TanamSromloba;
149
z) sasoflo-sameurneo kooperativebisaTvis kadrebis momzadebisa da
gadamzadebis, agreTve sasoflo-sameurneo kooperativebis xelmZRvaneli
pirebis kvalifikaciis amaRlebis xelSewyoba;
T) sasoflo-sameurneo kooperaciis sferoSi gamocdilebisa da
informaciis gacvlis mizniT samecniero-praqtikuli konferenciebis,
gamofenebis, seminarebisa da Sexvedrebis organizeba;
i) sasoflo-sameurneo kooperativebis saqmianobis monitoringis
ganxorcieleba. am mizniT saagento uflebamosilia:
i.a) sasoflo-sameurneo kooperativebisagan moiTxovos da miiRos saWiro
informacia maT mier ganxorcielebuli an/da gansaxorcielebeli sasoflo-
sameurneo saqmianobis Taobaze;
i.b) saWiroebis SemTxvevaSi sasoflo-sameurneo kooperativebis
saqmianobis monitoringis ganxorcielebis uzrunvelsayofad miavlinos
uflebamosili pirebi sasoflo-sameurneo kooperativebis saqmianobis adgilze
gasacnobad;
i.g) ganaxorcielos saqarTvelos kanonmdeblobiT da sakuTari debulebiT
gansazRvruli sxva uflebamosilebebi.[80]
sasoflo-sameurneo kooperativis wevrTa raodenoba im soflebSi, Temebsa
da dabebSi, romlebzedac vrceldeba „maRalmTiani regionebis socialur-
ekonomikuri da kulturuli ganviTarebis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis
moqmedeba, ar unda iyos 3-ze naklebi, xolo saqarTvelos danarCen
teritoriaze – 5-ze naklebi. 2015 wlis ianvris monacemebiT, ukve
daregistrirebulia 580 sasoflo-sameurneo kooperativi. [101]
sasoflo-sameurneo kooperativs aqvs ufleba miiRos granti da
saxelmwifos mier gansazRvruli xelSemwyobi programebiT isargeblos.
gansazRvrulia sasoflo-sameurneo kooperativebSi dasaqmebulebis ufaso
swavleba-gadamzadeba da kvalifikaciis asamaRlebeli programebi;
mogebis gadasaxadiT ar ibegreba sasoflo-sameurneo saqmianobiT
miRebuli Semosavali (pirveladi warmoeba) da granti;
150
qonebis gadasaxadiT ar ibegreba kooperativis qoneba, romelic
gamoiyeneba sasoflo-sameurneo saqmianobisTvis;
saSemosavlo gadasaxadiT ar ibegreba kooperativis saqmianobis
farglebSi, kooperativis wevrebis mier miRebuli dividendi;
sasoflo-sameurneo kooperativTan dakavSirebiT, ar aris dawesebuli
mogebis gadasaxadis zRvari wliuri brunvis mixedviT, romelic magaliTad
Sps-s SemTxvevaSi, 200 000 lars Seadgens;
sasoflo sameurneo saqmianobisTvis lizingiT gaicema moZravi qoneba;
sasoflo-sameurneo kooperativebi aseve sargebloben sxva sagadasaxado
SeRavaTebiT, romlebic soflis meurneobasTan mimarTebaSi moqmedebs. [100]
ra Tqma unda am proeqtsac, iseve rogorc yovelive axals, Tan axlavs
undobloba, eWvebi da ganxorcielebis xarvezebic, romlebic ZiriTadad
motivirebulia fermerebisa da monawile pirebis gadametebuli molodinebiT.
kvlevisas kooperativis erT-erTi wevri marwmunebda, rom kooperativis
daregistrirebisas TiTqos maT Sepirdnen, rom Seqmnil produqcias mTlianad
Seisyidida kooperativebis ganviTarebis saagento...
am da msgavsi problemebis Tavidan asacileblad, vfiqrobT
mniSvnelovania, rom moxdes ufro meti sainformacio kampaniis warmoeba da
adamianebis ufro metad informireba Tanamedrove bazris saWiroebebis da
moTxovnebis Sesaxeb.
masStabis efeqtis miRwevis kidev erTi regulirebis efeqtiani meqanizmia
regionuli gaerTianebebis Camoyalibebis stimulireba, romelic xels
Seuwyobs agraruli seqtoris konkurentunariani dargebis ganviTarebas.
vfiqrobT saxelmwifom unda Seuwyos xeli koorepatiuli da fermeruli
araformaluri gaerTianebebis Camoyalibebas, romlebic aiReben Tavis Tavze
regionuli klasteris funqciebs. [113]
qarTveli da evropeli mecnierebis naSromebis analizis, qarTuli
realobis ganxilvisa da logikuri analizis safuZvelze SevecadeT Segveqmna
"regionuli klasteris" modeli, romelTa ganviTarebac Seamcirebs
151
saxelmwifo xarjebis moculobas agrarul seqtorSi iseTi
RonisZiebebisaTvis, rogoricaa:
• axali saeqsporto bazrebis moZieba;
• evropul da msoflio bazris moTxovnilebebis mixedviT warmoebis
dagegmva;
• fermerTa codnis donis amaRleba;
• dargSi finansebis moZieba*;
• warmoebis inovaciuri teqnologiebis Semotana*.
* -niSniT aRniSnul punqtebis ufro efeqtianad ganxorcieleba
SesaZlebelia, Tu regionuli gaerTianebis centrSi asociaciis an
arasamTavrobo organizaciis nacvlad warmodgenili iqneba saerTaSoriso
organizacia, romelic ganaxorcielebs investicias konkretuli produqciis
warmoebaSi. (ix. diagrama 3.4.)
fermerTa asociaciebi unda Seiqmnas fermerTa da kooperativTa
nebayoflobiTi gaerTianebiT, sawevro Senatanebis safuZvelze, Tumca es
Sesatanebi ar unda iyos asociaciis ZiriTadi dafinansebis wyaro. es
Senatanebi gankuTvnili iqneba asociaciis ZiriTadi ramdenime TanamSromlis
xelfasis xarjebis dasafarad.
asociaciebis ZiriTadi miznebi unda iyos:
• wevrTa raodenobis zrda;
• gasaRebis potenciuri bazrebis moZieba;
• wevrebisaTvis rekomendaciebis gaweva bazris moTxovnilebaTa
cvlilebis Sesaxeb;
• dargSi siaxleebisa da Tanamedrove tendenciebis kvlevisaTvis
proeqtebis momzadeba da grantebis mozidva;
• asociaciaSi gawevrianebul fermerTa saerTo an/da individualuri
problemebis gadaWrisaTvis proeqtebis momzadeba da dafinansebis
moZieba;
• saerTaSoriso standartebis danergvisaTvis aucilebeli
RonisZiebebis ganxorcieleba;
152
• saerTaSoriso partniorebis da investorebis moZieba;
• produqciis msxvili saeqsporto partiebis konsolidireba, bazarze
stabiluri miwodebis uzrunvelyofisaTvis;
saxelmwifos mxridan aRniSnuli asociaciebis waxaliseba gamoxatuli
iqneba sagadasaxado SeRavaTebiT da maT mier warmodgenili proeqtebis
upiratesi xelSewyobis reJimiT. magaliTad, sxva Tanabar pirobebSi,
Cveulebriv sakonsultacio Sps-sa da biznes-asociacias Soris, upiratesoba
mieniWeba asociacias. agreTve regionuli xarjebis gegmaSi SesaZloa
prioritetad ganisazRvros is proeqti, romelsac waradgens konkretuli
asociacia.
rac Seexeba saerTaSoriso standartebTan urTierTkavSirs aq igulisxmeba
saxelmwifos mier zogierTi standartis erovnuli kanonis doneze ayvana, an
qveyanaSi Sesabamisi laboratoriis Seqmna, rac saSualebas miscems fermerebs,
naklebi danaxarjebiT moipovon eqsportirebisaTvis aucilebeli
dokumentacia.
asociaciaSi gawevrianebul fermerebs damatebiTi xelSekrulebis
gaformebis gareSe, raime urTierTvaldebuleba ar warmoeSobaT. Tumca
asociacia SesaZloa iqces fermerTa saerTo interesebis gamovlenis da
urTierTTanamSromlobis platformad iseT sferoebSi, rogoricaa
• produqciis msxvili saeqsporto partiebis formireba;
• xarisxis sertifikatis mopoveba;
• dargis eqspertebis mowveva;
• inovaciuri teqnologiebis Sesaxeb ucxoeli an adgilobrivi
trenerebis mowveva da sxva
Tumca xazgasmiT minda avRniSno, rom sawyis etapze saxelmwifo
mxardaWerisa da stimulirebis gareSe, aRniSnuli tipis asociaciebs efeqtiani
ganviTarebis naklebi SesaZlebloba aqvT.
153
diagrama 3.4. regionuli klasteris sqema
154
nebismieri ekonomikisaTvis agro-warmoebis ganviTareba udavod Zalian
mniSvnelovania, magram eqsportis stimulirebisaTvis da uaryofiTi
saerTaSoriso savaWro balansis daZlevisaTvis, vfiqrobT aucilebelia, rom
moxdes ara nedleulis, aramed ukve gadamuSavebuli produqciis eqsportireba.
xilis, bostneulisa Tu sxva nedleulis warmoeba, TavisTavad qmnis noyier
niadags agraruli mrewvelobis ganviTarebisaTvis, magram aq warmoiSoba
ramdenime problema:
1. produqciis miwodebis sezonuroba. saqarTveloSi jer kidev
arasakmarisadaa ganviTarebuli sasaTbure meurneoba, Sesabamisad
nedleulis miwodebasac mkacrad sezonuri xasiaTi eqneba. rac
mkveTarad zrdis warmoebis Senaxvis xarjebs da xSir SemTxvevaSi,
SesaZloa ararentabeluric gaxados is.
2. warmoiSoba interesTa konfliqti nedleulis mimwodebelsa da
gadamamuSavebel sawarmos Soris: glexis interesia rac SeiZleba
maRal fasad Caabaros Mmosavali, raTa mis mier gaweuli Sroma
dafasdes da SeZlos Rirseuli cxovreba, mis mier gamomuSavebuli
fuliT, xolo mwarmoebels surs rac SeiZleba nakleb fasad
moipovos maRalxarisxiani nedleuli, raTa saboloo produqtis
fasi konkurentunariani iyos bazarze da misces mogeba.
3. qveyanaSi Tanamedrove teqnologiebisa da kvalificiuri kadrebis
deficiti.
imisaTvis, rom es problemebi met-naklebad daiZlios da warmoeba
rentabeluri gaxdes, saWiroa saxelmwifos mxridan mxardaWeris RonisZiebebis
ganxorcieleba:
safaso mxardaWeris strategiis ganxorcieleba, eqsportisaTvis
prioritetul dargebSi da produqtebze, iseve, rogorc es gakeTda wels
yurZnis Cabarebis SemTxvevaSi. mxardaWeris farglebSi sabazro da
glexebisaTvis rentabelur fass Soris sxvaoba saxelmwifom dafara. am
RonisZiebam moaxdina warmoebis stimulireba, rogorc agrarul, ise
gadamamuSavebel doneze.
155
agraruli politika unda ganxorcieldes sabazro, ierarqiuli da
qseluri agentebis urTierTTanamSromlobis Sedegad: samTavrobo
regulaciebma unda waaxalisos biznesi, agrarul seqtorSi investirebisaTvis,
sakanonmdeblo, dabegvrisa da subsidirebis politikiT mianiSnos eqsportis
moculobis zrdisken. sabazro koordinaciis xelSewyoba da ucxoel
investorebTan Tu partniorebTan urTierTobis uzrunvelsayofad ki unda
Camoyalibdes "qseluri ekonomikuri agentebi"-sasaqonlo birJebi,
sakonsultacio da marketinguli organziaciebi, romlebic moaxdenen biznes-
reestrebis warmoebas, erTgvarovani da Semavsebeli produqtebis
mwarmoebelTa saxelSekrulebo gaerTianebas da moculobis efeqtis Seqmnas
eqsportis xelSewyobisaTvis. mag: sofelSi, sadac yvelas yavs rqosani
pirutyvi, SesaZloa Camoyalibdes saTburi, romelic ibarebs mosaxleobisgan
nakels, iyenebs mas bio-gaziT gaTbobisa da ekologiurad sufTa sasuqis
damzadebisaTvis, anu awarmoebs bio-produqts. es mniSvnelovnad amcirebs
warmoebis danaxarjebs da zrdis soflis mosaxleobis Semosavlebis wyaros.
Tanamedrove msoflios realobaSi sul ufro izrdeba saerTaSoriso
organizaciebze damokidebulebis xarisxi da xSir SemTxvevaSi, zogierT
saxelmwifo kanonze maRla dgeba saerTaSoriso kanonebi.
Sesabamisad qarTul agrarul seqtorSic, samarTliani iqneba Tu vityviT,
rom moqmedeben rogorc saerTaSoriso, ise erovnuli ekonomikuri politikis
gamtareblebi. (ix. danarTi 7)
saerTaSoriso organizaciebidan, qarTuli agraruli politikis
formirebis Taviseburebebze gavlenas axdens evrosabWo, romelTanac
asocirebis xelSekrulebis farglebSi saqarTvelom aiRo sakanonmdeblo
bazis daaxloebis valdebuleba. saxelmwifosTan erTad gasatarebeli
RonisZiebebis Tanadafinansebas axorcieleben sxvadasxva donori
organizaciebi.
dReisaTvis agrarul politikas axorcielebs saqarTvelos soflis
meurneobis saministro da masSi Semavali ssip-ebi: sursaTis erovnuli
saagento; Rvinis erovnuli saagento; sasoflo-sameurneo kooperativebis
156
ganviTarebis saagento; soflis meurneobis proeqtebis marTvis saagento;
saqarTvelos gaerTianebuli samelioracio sistemebis kompania; Sps
"meqanizatori";
romlebic axdenen saministros an saerTaSoriso organizaciebis mier
inicirebuli proeqtebis ganxorcielebis uzrunvelyofasa da monitorings.
infrastruqturul proeqtebs ki axorcieleben regionuli TviTmmarTvelobebi.
kerZo seqtori araefeqtianadaa CarTuli agraruli seqtoris da
agraruli politikis formirebis etapebSi. maTi azris gaTvaliswineba da maTi
SeniSvnebisa Tu winadadebebis ganxilva mxolod da mxolod Cinovnikebis
keTil nebazea damokidebuli.
vfiqrobT, ganviTarebis swored am modelis "damsaxurebaa" is
Seusabamobebi da araTanmimdevruli aqtivobebi, romlebic amcirebs
ganxorcielebuli proeqtebis efeqtianobas. magaliTad, maSin rodesac
glexebs vauCerebi daurigdaT sasoflo-sameurneo aqtivobebisaTvis, aRmoCnda,
rom arasakmarisi iyo meqanizacia, ramac gamoiwvia rigebi, fasis zrda miwis
farTobis damuSavebaze da sxva. kidev erTi Seusabamoba gamoiwvia miwis
gayidvaze moratoriumis gamocxadebam (politikuri gadawyvetileba). maSin,
roca qveyanaSi prioritetad deklarirebuli iyo agraruli seqtori da
ekonomikis saministro muSaobda dargSi investiciebis mosazidad, qveyanaSi
agraruli miwis yidva da xangrZlivi ijariT aReba SeuZlebeli iyo. es faqti
ra Tqma unda mkveTrad amcirebda investiciebis ganxorcielebis motivacias.
zemoTqmulidan gamomdinare, vfiqrobT aucilebelia moxdes sxvadasxva
samTavrobo da regionul struqturebs Soris koordinacia da erToblivi
proeqebis ganxorcielebis moculoba gaizardos. garda amisa, aucilebelia
moxdes mewarmeTa da mTavrobas Soris TanamSromlobis koordinirebuli
sistemis Seqmna. es erTi mxriv, xels Seuwyobs samTavrobo proeqtebis da
biujetis SezRuduli resursebis fermerebisaTvis prioritetuli
mimarTulebebiT daxarjvas. moaxdens Tavad fermeruli da biznes
gaerTianebebis Camoyalibebis stimulirebas da gazrdis dargSi efeqtiani
gadawyvetilebebis miRebis albaTobas.
157
qarTveli biznesmenebTan konsultaciisa da evropuli gamocdilebis
Seswavlis safuZvelze CamovayalibeT regionuli politikis marTvis sqematuri
modeli. sadac vecadeT maqsimalurad mogvexdina dainteresebuli mxareebis
integrirebuli muSaobisaTvis saWiro sistemis Seqmna. (ix. diagrama 3.4)
amJamad ekonomikisa da soflis meurneobis saministroebSi cal-calke
funqcionirebs "eqsportis saagento" da "Rvinis erovnuli saagento".
realurad am ori organizaciis funqcia-movaleobebi urTierTgadamfarvelia
da sabolood arcerTi maTgani ar muSaobs eqsportisaTvis arsebuli Siga
barierebis gadalaxvaze, sakanonmdeblo da standartizaciis samuSaoebis
Sesrulebaze.
Cvens mier SemoTavazebul modelSi es ssip formalurad gamosulia
romelime konkretuli saministros daqvemdebarebidan, eqvemdebareba
saqarTvelos mTavrobis meTaurs da misi funqciaa eqsportis sakiTxebis
kvleva rogorc makroekonomikul, ise marketingul doneze.
saagentos egidiT garkveuli periodulobiT (weliwadSi ramdenjerme) da
riggareSed- specialuri saWiroebisas an biznes-asociaciis moTxovniT. unda
moewyos konferenciebi, Sexvedrebi da diskusiebi, raTa moxdes konkretuli
problemebis, SesaZleblobebis da safrTxeebis gamovlena, gaanalizeba. amave
saagentos funqcia iqneba biznes-asociaciebTan da samTavrobo uwyebebTan,
aseve parlamentis Sesabamis komitetebTan mWidro urTierTTanamSromloba
axali sakanonmdeblo iniciativebis SemuSaveba-wardgenisaTvis.
am organizaciaSi agraruli sferos warmomadgenlebi unda iyvnen
fermerTa gaerTianebebi da asociaciebi, rac kidev erTi damatebiTi stimuli
iqneba msgavsi gaerTianebebis Camoyalibeba, gamsxvileba da gaZlierebisaTvis.
saagentos dafinansebis wyaro iqneba saxelmwifo biujeti da donori
organizaciebisagan miRebuli grantebi.
158
ministrTa kabinetis
dakavSirebuli frTa
soflis meurneobis saministro
garemos dacvis da bunebrivi rsursebis saministro
regionuli ganviTarebisa da infrastruqturis
saministro
ekonomikis saministro
finansTa saministro
energetikis saministro
kulturisa da ZeglTa dacvis saministro
ganaTlebis saministro
jandacvisa da socialuri
uzrunvelyofis saministro
saqarTvelos
parlamenti
saerTaSoriso organizaciebi
biznes- seqtoris
warmomadgenelTa sabWo
samecniero sazogadoeba
strategiis ganxorcielebis departamenti
samTavrobo struqturebi
erovnuli banki
donori organizaciebi
eqsportis xelSewyobis erovnuli samsaxuri
regionuli
TviTmmarTvelo
bebi
diagrama 3.5. agraruli politikis marTvis sqematuri modeli
159
saagentos funqciebi Cveni azriT, unda moicavdes da SesaZloa ar
Semoifarglebodes SemdegiT:
1. arsebuli saeqsporto bazrebis ekonomikuri da politikuri
analizi, maTi gafarToebis SesaZleblobebis Seswavla;
2. arsebul bazrebze produqciis diversifikaciis SesaZleblobebis da
problemebis gamovlena;
3. biznesTan TanamSromlobiT axali, potenciuri bazrebis gamovlena
da Sesabamisi standartebis da sakanonmdeblo uzrunvelyofis CarCo
koncefciebis momzadeba;
4. qveynis imijis dacva arakeTilsindisieri eqsportiorebisagan,
romlebic Seusabamo produqciis eqsportirebiT, bazris dakargvis
safrTxes qmnian;
5. produqciis xarisxTan da xarisxis kontrolTan dakavSirebuli
gadawyvetilebebis miReba;
6. biznesis warmomadgenlebTan konsultaciebis safuZvelze,
saeqsporto produqtis Seqmnisa da mewarmeobis ganviTarebis
xelSemwyobi samarTlebrivi bazis Camoyalibebis mizniT
winadadebebis momzadeba;
7. sakonsultacio-sarekomendacio momsaxurebis gaweva
eqsportiorebisaTvis;
8. ganaTlebis saministrosTan koordinaciiT, moaxdinos Tanamedrove
teqnikisa da teqnoogiebis, agreTve msoflio bazris moTxovnis
struqturis Sesaxeb eqspertTa mowveva da treiningebis organizeba;
9. saerTaSoriso xarisxis Sesabamisi sertificirebis organizaciebis
Camoyalibebis stimulireba;
10. samecniero sazogadoebasTan da biznesTan aqtiuri TanamSromloba
qveynis saeqsporto potencialis gamovlenisa da gafarToebisaTvis;
11. specialuri proeqtebis momzadeba da inicireba, msoflio bazarze
moTxovnadi produqtebis warmoebis stimulirebisaTvis;
160
12. regionuli ganviTarebisa da infrastruqturis saministrosTan da
regionul TviTmmarTvelobebTan konsultaciebis gamarTva, raTa
SeZlebisdagvarad prioriteti mieniWos im tipis infrastruqturis
aRdgenas, romliTac dainteresebuli arian eqsportiorebi da
fermerTa asociaciebi;
13. regionuli klasterebisa da msxvili eqsportiorebis kontroli,
raTa maT ar isargeblon mTlianad an nawilobriv
monopolizirebuli mdgomareobiT da misaReb fasad moaxdinon
mosaxleobisagan nedleulis SeZena. (saWiroebis SemTxvevaSi
SesaZlebelia Suamdgomloba fasis nawilis saxelmwifos mier
anazRaurebisaTvis);
eqsportis erovnuli samsaxuris daqvemdebarebaSi calke departamentad
gamovyaviT proeqtebis Sesrulebis departamenti, ramdenadac proeqtebis
ganxorcieleba yvelaze xSirad xdeba korufciis wyaro. miT ufro, iseT
SemTxvevebSi, rodesac proeqts "mravali makontrolebeli" yavs. yvela
proeqti, romelic ganxorcieldeba eqsportis stimulirebis kuTxiT da
saministroebis iniciativiT, moxvdeba erTi struqturis xelSi da Sesabamisad
pasuxismgeblobis gadanawilebac ar moxdeba, rac gaamkacrebs da gamWvirvales
gaxdis proeqtis mimdinareobis kontrols. amave saagentos daeqvemdebareba
iseTi "Semsrulebeli" ssip-ebi, rogoricaa "meqanizatori"; "proeqtebis marTvis
saagento" da sxva.
garda amisa, agraruli politikis gamtareblebad SeiZleba CaiTvalon
regionuli klasterebi, romelTa modelic zemoT SemogTavazeT, ramdenadac
isinic iqnebian dargSi investiciebis, kvlevebis da saerTaSoriso
gamocdilebis importiorebi. swored maT mier miRweuli Sedegebis da
gamovlenili problemebis mTavrobamde mitana unda daevalos eqsportis
stimulirebis asociacias. garda amisa, saagentos saqmianoba mimarTuli unda
iyos regionuli klasterebis maqsimalurad gaZlierebisaken. Sedegad iseTi
kapital-tevadi funqciebi, rogoricaa: saeqsporto bazrebis kvleva,
inovaciebis moZieba, axali saeqsporto produqtebis gamovlena da sxva,
161
etapobrivad unda gadavides am regionuli gaerTianebebis funqciebSi. es
Seamcirebs saxelmwifos xarjebs da gamoanTavisuflebs damatebiT saxsrebs
depresiuli da arakomerciuli regionebis ganviTarebisaTvis, romelTa
SenarCunebac sasicocxlod aucilebelia qveynisaTvis. (mag: sasazRvro zolis
soflebi, maRalmTiani regionebi da sxva).
162
3.3 agraruli politikis strategia da insrumentebi
dargSi arsebuli problemebis, Cvens mier Camoyalibebuli miznebis da
sxvadasxva qveynebis magaliTebis Seswavlis safuZvelze CamovayalibeT
saqarTvelos agraruli politikis ganxorcielebis strategia da
instrumentebi.
pirveli da aucilebelia nabijia mosaxleobis cnobierebis da
reformebis ganxorcielebaSi CarTulobis amaRlebisaTvis specialuri
kampaniis warmoeba, romelic moicavs Semdeg RonisZiebebs:
• sazogadoebasTan urTierTobis aqtiuri kampaniis ganxorcieleba
mosalodneli reformebis rolis da misi gavlenis Sesaxeb, raTa moxdes
sainformacio treiningebsa da kvalifikaciis amaRlebis leqciebze
fermerTa maqsimaluri daswrebisa da CarTulobis uzrunvelyofa.
• treiningebis da seminarebis mowyoba reformis mosalodnel Sedegebze,
fermerebis rolze am procesSi da im mosalodnel sargebelze,
romelsac isini miiReben sxvadasxva proeqtebSi CarTulobiT. es
gansakuTrebiT gazrdis SemdgomSi gansaxorcielebli proeqtis
gamWvirvalobis xarisxs da sazogadoebriv kontrols.
• saswavlo kursebze mivlineba:
a) codnis miRebisaTvis Tanadafinansebisa da sruli dafinansebis
proeqtebis Sedgena.
b) dainteresebuli adamianebis SerCeva safuZvliani codnis miRebisa
da gadamzadebis kursebze Tu umaRles saswavlo dawesebulebaSi
mivlinebisaTvis. SesarCevi konkursis arseboba erTis mxriv gamoavlens
dainteresebuli adamianebis potnciur SesaZleblobebs, agreTve
gamoiwvevs proeqtisadmi metad seriozul midgomas da monawileTa
pasuxismgeblobis amaRlebas. realurad xom es adamianebi unda gaxdnen
is mamoZravebeli rgolebi, romlebic uzrunveyofen regionSi
saxelmwifo politikis Sesrulebas, iqneba es kooperatiuli
163
urTierTobebis stimulireba, gaerTianebebis Camoyalibeba Tu sursaTis
uvneblobisa da bio-standartebis danergvis xelSewyoba.
miwis resursebis gamsxvilebisaTvis da rentabeluri fermebis
CamoyalibebisaTvis pirveli nabijebi, rogorc aRvniSneTT, ukve gadadgmulia.
kooperativebi Camoyalibebulia da maTi Seqmna isev grZeldeba. meore nabiji
unda iyos kooperativebis efeqtianobis gazrda maTi
urTierTTanamSromlobis gaRrmavebis gziT.
aucilebelia agreTve dargobrivi an regionuli asociaciebisa da
"regionuli klasterebis" ganviTarebisaTvis Semdegi RonisZiebebis gatareba:
• unda Seiqmnas asociaciebis wesdebis nimuSi da daiwyos proeqtebis
dafinanseba sakonsultacio da treining centrebis Sesaqmnelad
iseT sferoebSi, rogoricaa- evrokavSiris bazris moTxovnebi;
standartebis danergvis da maTi miRebis wesi; saeqsporto
potencialis gamovlena da sxva.
• asociaciebze grantebi unda gaices agreTve mewarmeTa reestrebis
Sesaqmnelad da sabirJo sistemebis Camosayalibeblad. dResdReobiT
es funqcia davalebuli aqvs kooperativebis ganviTarebis saagentos.
Cveni azriT ki es komerciuli proeqti unda gaxdes da funqcia
gadaeces komerciul organizaciebs an gaerTianebebs. sworad
warmarTvis SemTxvevaSi, kargi baza Seiqmneba droTa ganmavlobaSi
sasaqonlo birJis CamoyalibebisaTvis.
• aucilebelia Sesabamisi droebiTi (mag. pirveli 3 an 5 weli)
sagadasaxado SeRavaTebis daweseba asociaciebisaTvis.
• kidev erTi- asociaciebis, iseve rogorc kooperativebis SemTxvevaSi
ar unda iyos dawesebuli mogebis gadasaxadis zRvari wliuri
brunvis mixedviT, romelic magaliTad Sps-s SemTxvevaSi, 200 000
lars Seadgens;
• regionuli klasterebis da fermerTa asociaciebis mier
inicirebuli proeqtebi unda sargeblobdnen garkveuli
164
upiratesobiT regionuli ganviTarebis gegmis Sedgenisas da
biujetis formirebisas.
agraruli beznesis gamsxvilebis xelSewyobisaTvis aucilebelia
Seicvalos qveynis Siga dabegvris kanonebi. gadasaxadebi da maregulirebeli
sistema miwis gamoyenebisa da mciremasStabiani warmoebis arsebuli
maxasiaTeblebis SecvlisaTvis raime stimulebs ar qmnis.
sursaTis usafrTxoebis strategiis safuZvelze saqarTvelom unda
ganagrZos reformebis ganxorcieleba sanitaruli da fitosanitarul
sferoSi. evrokavSirSi sakmaod popularulia da gansakuTrebiT maRali fasiT
gamoirCeva bio-warmoeba, romelic aucileblad unda gaxdes qarTuli
agraruli seqtoris ganviTarebis qvakuTxedi. am tipis warmoeba xels uwyobs
garemos mdgrad gamoyenebas da SesaZloa Tanxebi misi stimulirebisaTvis
moZiebul iqnes garemos dacvis saministros proeqtebis farglebSi.
bio-warmoebis ganviTarebis xelSewyoba unda ganxorcieldes garemos
dacvisa da mdgradi ganviTarebisaTvis ganxorcielebuli aqtivobebisaTvis
fermeris fuladi kompensaciiT, pesticidebisa da qimiuri sasuqebis
gamouyeneblobisaTvis premiebis dawesebiTa da rac mTavaria, moweul
nedleulze maRali subsidirebuli fasis dawesebiT. subsidirebuli fasi
unda dawesdes im produqtebze, romlebsac gaaqniaT saeqsporto potenciali.
gadawyvetileba fasis dawesebis Sesaxeb miRebul unda iqnes specialuri
kvlevebis da asociaciebis moTxovnis safuZvelze. garda amisa, fasis
anazRaureba unda moxdes mxolod da mxolod gadamamuSavebel sawarmoSi
nedleulis Cabarebisas. bazarze gasayidi fasis formireba unda moxdes
sabazro kanonebis Sesabamisad.
agraruli da regionuli infrastruqturis rebilitirebisas aucilebelia
prioritetebis sworad dasaxva. aucilebelia im regionebisa Tu soflebis
waxaliseba, sadac daregistrirebulia kooperativebi da sadac sWirdebaT
xelSewyoba asociaciebsa Tu kartelebs. proritetebis gamovlena bevrad
gamartivdeba Cvens mier zemoT SemoTavazebuli marTvis modelis
ganxorcielebis SemTxvevaSi.
165
dReisaTvis regionebSi mcxovrebi mosaxleobis 100% maragdeba eleqtro
energiiT, Tumca aucilebelia gagrZeldes gazificirebisa da wylis miwodebis
proeqtebi, sadac momaragebis maCvenebli daaxloebiT 50% farglebSi meryeobs.
gzebis reabilitacia da regionebSi internetis uzrunvelyofa is
saSualebebia, romlebic waaxalisebs axalgazrdebs darCnen regionSi da iq
miiRon Semosavali. dReisaTvis ki gvaqvs suraTi, rodesac miwas amuSaveben
moxucebi. arada siaxleebis danergva da moZieba, dinamikur sabazro maraTonSi
warmatebulad CabmisaTvis aucileblad saWiroa Tanamedroved moazrovne,
aqtiuri biznesmenebi.
misaRebia agreTve sakanonmdeblo regulaciebi cxovrebisaTvis naklebad
saxarbielo teritoriebis Sesaxeb, da maTi xelSewyobis strategia, rogorc
amas evrokavSirTan asocirebis xelSekruleba iTxovs.
sawarmoo infrastruqturis ganviTareba ukve dawyebulia qveyanaSi da
sakmaod kargi mdgomareobaa iseTi maCveneblebiT, rogoricaa transporti,
kavSirgabmuloba da komunikaciis saSualebebi.
sakmaod moculobiTi samuSaoebi Catarda, Tumca kvlav sirTuled rCeba
da ganviTarebas moiTxovs:
• samelioracio sistemebis dasruleba;
• morwyvis Tanamedrove sistemebis danergva. es gansakuTrebiT
mniSvnelovania 2 mimarTulebiT: jer erTi amcirebs wylis xarjvas
da meorec, amcirebs niadagis dazianebis, damlaSebisa da
gamofitvis risks. swored amitom, es RonisZieba SesaZloa
ganxorcieldes mdgradi ganviTarebis xelSewyobis programis
farglebSi.
• jer kidev problemad rCeba arasakmarisi agraruli teqnika da
manqana-danadgarebi. am problemis mosagvareblad, vfiqrobT
efeqtiani iqneba kooperativebisa da kartelebisaTvis specialuri
proeqtis ganxorcieleba, romelic daexmareba maT SeRavaTiani
pirobebiT an salizingo wesiT teqnikis SeZenaSi.
166
regionuli infrastruqturis ganviTarebisaTvis Tanxebis mozidvis,
agreTve soflad mcxovrebTa Semosavlis amaRlebis da dargTaSorisi
kavSirebis ganviTarebis Zalian did potencials moicavs agro-turizmis
ganviTarebis xelSewyoba.
msoflio turistuli organizaciis SefasebiT uaxloesi 10 wlis
manZilze turistebis mxridan moTxovna agroturistul produqtebze aTeulSi
me-7 pozicias ikavebs.[132]
saqarTveloSi agroturistuli produqtebis mdidari resursuli
potencialia da maT gonivrul gamoyenebas pozitiuri rolis Sesruleba
SeuZlia qveynis ekonomikur ganviTarebaSi. agroturizmi kulturul
turizmTan erTad turistuli produqtebis mravalferovnebis Seqmnisa da
efeqtiani gamoyenebis safuZvelia.
agroturizmis sferoSi saqarTvelos SedarebiTi upiratesobebia:
• uZvelesi civilizacia,
• arsebuli legendebi,
• tradiciebi,
• geografiuli mdebareoba,
• strategiuli savaWro gzebi,
• mdidari flora da fauna,
• gansakuTrebuli stumarTmoyvareoba da sxva.
biznesis aRniSnuli saxeoba tradiciuli qarTuli soflebisaTvis raime
gansakuTrebul danaxarjebTan ar aris dakavSirebuli, rac iafi produqtebisa
da momsaxurebis miwodebis saSualebas iZleva. agroturistul produqtebze
SedarebiT dabali fasebi xelmisawvdomi iqneba centraluri da aRmosavleT
evropis qveynebis turistebisaTvis.
Tu gaviTvaliswinebT, rom dRes saqarTveloSi soflad mosaxleobis 47.3%
cxovrobs, naTeli gaxdeba, rom iafi da soflis cxovrebis wes-Cveulebebis
mcodne SromiTi resursebis efeqtiani gamoyenebiT qveyanaSi agroturizmis
ganviTarebis mniSvnelovani rezervebi arsebobs.
167
mxedvelobaSia misaRebi erTi mniSvnelovani garemoebac; saqarTvelos
ტeritoriis 54.4% zRvis donidan 1000 metr simaRleze mdebareobs. am
teritoriebis umetes nawilze intensiuri agraruli produqtebis warmoebis
SesaZleblobebi SezRudulia. mTisa da maRalmTiani zonis ekonomikur
aRmavlobaSi adgilobrivi araintensiuri, ekologiurad sufTa produqtebis
warmoebas da tradiciebs, florasa da faunas, lamaz bunebriv sacxovrebel
garemos agroturizmis ganviTarebaSi gadamwyveti rolis Sesruleba SeuZlia.
saqarTvelos mTianeTis sam regions _ aRmosavleT, CrdiloeT da samxreT
mTianeTs gansxvavebuli tradiciebiT, resursuli potencialiT, socialur-
ekonomikuri pirobebiT, diferencirebuli agroturistuli produqtebis
SeTavazebac SeuZliaT momxmareblisaTvis. amasTan, mTis regionebisaTvis
damaxasiaTebeli saerTo niSan-Tvisebebis orientaciiT konkurentuli
agroturistuli produqtebis miwodeba ukve SesaZlebelia Tanamedrove
teqnikuri saSualebebis gamoyenebiT.
gaeros garemos dacvisa da ganviTarebis msoflio komisiis masalebis
mixedviT msoflios mosaxleobis 10% uSualod aris damokidebuli mTis
resursebze [133]. bolo 50 wlis manZilze teqnikurma progresma mniSvnelovnad
gazarda barsa da mTaSi cxovrebis pirobebs Soris gansxvaveba. mTis
mosaxleobis Semosavlebi mkveTrad CamorCeba baris mosaxleobis analogiur
maCvenebels. aRniSnulis gamo SeiniSneba barisaken mimarTuli migraciuli
procesebis mkveTrad gaZliereba. es tendencia saqarTvelosTvisac aris
damaxasiaTebeli. agroturizmis ganviTareba xels Seuwyobs Semdegi
problemebis mogvarebas:
• gamoiwvevs araefeqtiani migraciuli procesebis SeCerebas;
• uzrunvelyofs Semosavlebis SedarebiT Tanabarzomier
ganawilebas barisa da mTis mosaxleobas Soris;
• aamaRlebs agrarul seqtorSi momuSaveTa kvalifikacias;
• xels Seuwyobs mTian regionebSi arsebuli genderuli
problemebis mowesrigebas;
168
• uzrunvelyofs inovaciuri teqnologiebis SeRwevas maRalmTian
regionebSi da mis optimalur SeTanawyobas velur bunebasTan;
• ganaviTarebs infrastruqturas da sxva.
porteris almasis meTodiT faqtorebis pirobebis mixedviT dadginda, rom
saqarTvelos potenciuri upiratesoba gaaCnia agraruli produqtebis
warmoebis tradiciebis mixedviT, aseve, SenarCunebuli aqvs warmoebis
tradiciuli teqnologiebi da produqtebis Senaxvis uZvelesi wesebi;
muSaxelis tradiciuli gamocdilebidan gamomdinare, SesaZlebelia
turistuli marSrutebis SeTavazebac (gaseirneba axlomdebare bunebrivi da
kulturul-istoriuli Zeglebis mosanaxuleblad, Tevzaoba, nadiroba,
cxenebiT momsaxureba da sxva). aRniSnuls emateba iafi samuSao Zalis
gamoyenebis SesaZleblobebi, rac adgilobrivi SromiTi, bunebrivi,
kulturul-istoriuli da sxva saxis resursebis kompleqsuri gamoyenebis
gziT agroturistuli produqtebis miwodebis gazrdis saSualebas iZleva.
agroturistuli produqtebis konkurentunarianobas amcirebs komunaluri
momsaxurebis dabali done (nagvis gatana-gadamuSaveba, kanalizaciis sistemis
Seqmna), Tanamedrove komunikaciuri saSualebebis mimwodeblebis ararseboba
da sxva.
konkurentunariani agroturistuli produqtebis miwodebis
stimulirebaSi gadamwyvetia saxelmwifos roli. maRalmTiani regionebis
ekonomikuri ganviTarebis problemaTa Soris unda ganvixiloT ekonomikuri
garemos aramdgradoba da mkacri bunebriv-ekonomikuri pirobebi, rasac emateba
sasazRvro mTiani masivebis problemac. aqedan gamomdinare, regionebis
socialur-ekonomikuri ganviTarebis perspeqtiuli mimarTulebebis, kerZod
turizmis ganviTarebaSi, gadamwyveti mniSvneloba aqvs qveyanaSi moqmed
ekonomikur politikas, kerZod mTiani regionebis ganviTarebis xelSemwyobi
kanonebis pakets.
dasaxelebuli regionebis mdgradi ganviTarebis xelSemwyobi politikis
gatareba dafuZnebuli unda iyos garemos da landSaftebis SenarCunebaze.
xelSewyoba aseve unda gamoixatebodes miznobriv finansur daxmarebaSi, miwisa
169
da sxva saxis gadasaxadebisagan ganTavisuflebaSi, sesxebis procentis
SemcirebaSi, am regionebisaTvis damaxasiaTebeli maRalxarisxovani
produqtebisa da momsaxurebis gayidvebis xelSewyobaSi (svanuri qudebi,
xevsuruli tansacmeli, Teqis nawarmi, windebi, dazgur-samxatvro da Weduri
nawarmi, turistuli momsaxureba da sxva).
turistuli bilikebis mowyobisa da turistuli kempingebis
formirebisaTvis kreditebis an subsidiebis gacema erTi-orad gazrdis
turistul marSutebs da Sesabamisad turistebis raodenobasac. mag: kldekari-
rkonis 20 km bilikis mowyoba da masze miniSnebebis gakeTeba sul raRac 2500
aSS. dolari dajda, im fonze, rom es iyo sainiciativo jgufis mier Setanili
proeqti da igi ar moicavda monawileTa xelfasebs. es xarji faravs mxolod
teqnikuri samuSaoebisa da jgufis transportirebis xarjebs. vfiqrobT
msgavsi iniciativebis waxaliseba, Tundac mcire finansuri dainteresebiT,
mkveTrad gazrdis qveynis Siga turistul potencials.
aucileblad unda gagrZeldes finansebis xelmisawvdomobis kuTxiT
ganxorcielebuli saxelmwifo Tanadafinansebis programebi.
Cveni azriT, dargis ganviTarebis stimulirebisaTvis, efeqtiani iqneba
konkurenciis zrdis xelSemwyobi iseTi aqtivobebi, rogoricaa saxelmwifo
Sesyidvebis sistemis daxvewa da SeZlebisdagvarad erovnuli produqciis
Sesyidvis stimulireba; konkurenciis regulirebis efeqtiani politikis
Camoyalibeba, romelic xels Seuwyobs agraruli sawarmoebis gamsxvilebas,
magram ar dauSvebs dargSi monopoliebis ganviTarebas da moaxdens
momxmarebelTa interesebis maqsimalur lobirebas.
dargobrivi sistemis reorganizaciisa da agrarul seqtorSi
mwarmoeblurobis amaRlebisaTvis aucilebelia Catardes dargobrivi
struqturis analizi da misi Sesabamisobis gansazRvra Tanamedrove miznebTan
da strategiebTan. unda gamoiyos:
a) sabazro dargebi, romlebic adgilobrivi pirobebis
gaTvaliswinebiT da mcire xelSewyobiT TviTon Seqmnian sainvesticio
resursebs;
170
b) perspeqtiuli dargebi, romlebic sainvesticio resursebs
Seqmnian maTi restruqturizaciis Semdeg. aseTi dargebi bazrebTan
mimarTebaSi warmoqmnian aRwarmoebis aucilebel pirobebs;
g) struqturulad depresiuli dargebi, romlebic mTlianad an
nawilobriv daeqvemdebarebian likvidacias[68]. es gadawyvetileba
damokidebuli iqneba saxelmwifo strategiis iseT elementebze,
rogoricaa sasursaTo uzrunvelyofa da depresiuli regionebis
ganviTarebis programa.
Cveni TvalTaxedviT dReisaTvis qarTul agrarul seqtorSi sabazro
dargebia:
• Txilis warmoeba;
• meRvineoba da alkoholuri sasmelebis warmoeba;
• mefutkreoba;
• nawilobriv citrusebi;
• mecxoveleobidan- mecxvareoba;
qarTveli eqsportiorebis, evrokavSiris eqspertebis da faos monacemebis
analizis safuZvelze gavakeTeT ZiriTadi saeqsporto potencialis mqone
produqtebis SWOT analizi.
Txilis warmoeba:
qarTuli Txilis bazari erT-erTi yvelaze ganviTarebuli segmentia
qarTul agrarul seqtorSi. Txilis eqsportis wili mTlian qarTul
eqsportSi 6 procentia da misi moculoba yovelwliurad izrdeba.
Zlieri mxareebi:
1. warmoebisaTvis saxarbielo klimaturi pirobebi;
2. dargSi ucxouri investiciebis raodenoba da interesi maRalia;
3. msoflio Txilis bazari mzardia;
susti mxareebi:
1. moculobis simcire Turqul TxilTan SedarebiT;
2. wvril fermerebSi warmoebis, Senaxvis da gaSrobis teqnologiebis
arcodna;
171
3. bazrisaTvis saqonlis mcire partiebad miwodeba.
4. gadamamuSavebeli sawarmoebis da sertificirebis sistemebis ar
qona.
SesaZleblobebi:
1. gadamamuSavebeli mrewvelobis ganviTareba. dRes evropaSi sul
ufro izrdeba moTxovna gadamuSavebul produqtze da ara iseT
nedleulze, rogoricaa gatexili an mTliani Txili.
2. fermerTa gaerTianeba msxvili saeqsporto partiebis
formirebisaTvis.
3. warmoebis moculobis zrda, dargSi axali investiciebis da
fermerTa gaerTianebebis Camoyalibebis gziT.
safrTxeebi:
1. arasaxarbielo bunebriv-klimaturi pirobebi;
2. aramdgradi politikuri garemo;
dReisaTvis erTaderTi xelSewyoba, romelsac dargi saWiroebs, esaa
sakanonmdeblo da sasertifikacio bazis Seqmna, gadamuSavebuli Txilis
produqtebis eqsportis stimulirebisaTvis. Sesaswavlia agreTve msgavsi
produqtebis-nuSisa da kaklis konkurentunarianobis da warmoebis
rentabelobis sakiTxi.
meRvineoba da alkoholuri sasmelebis warmoeba.
qarTuli Rvino didi popularobiT sargeblobs rusul da dsT-s wevr
qveynebSi. Tumca misi yvelaze didi bazari 2006 wlis embargomde mainc
ruseTis federacia iyo. evropul bazarze qarTuli Rvino nel-nela
imkvidrebs Tavs. saxelmwifo aqtiurad exmareba mwarmoeblebs qarTuli
produqciis reklamirebaSi. specialurad am mizniT Seqmnilia Rvinis saagento.
magram statistikuri monacemebi adasturebs, rom embargomdel moculobas
jer kidev ver mivaRwieT, miuxedavad imisa, rom saeqsporto bazari mkveTrad
diversificirebulia da qarTuli Rvino 40-mde qveyanaSi iyideba.
172
es dargi jer kidev saWiroebs saxelmwifos mxridan aqtiur daxmarebas,
ramdenadac qarTuuli Rvinis cnobadoba msoflio bazarze jer kidev dabalia,
fasi ki konkurentebTan SedarebiT, 1-1,5$-iT meti.
Cven veTanxmebiT mosazrebas, rom gacilebiT ukeTesi potenciali da
sakuTari niSis mopovebis saSualeba msoflio bazarze aqvs tradiciul,
qarTul qvevris Rvinos, romelic moyvanili iqneba bio-standartebis dacviT
da daikavebs premium brendis niSas evropul bazrebze. msgavsi tipis
produqciis warmatebis magaliTebi ukve aqvT erTeul kompaniebs. vfiqrobT,
xelisuflebis amocanaa qarTuli saeqsporto Rvinis tradiciuli wesiT
dayenebis popularizacia-xelSewyoba.
Zlieri mxareebi:
1. Rvinis dayenebis da vazis movlis saukunovani istoria;
2. unikaluri qarTuli jiSebi, romlebic gansxvavebuli gemuri niSan-
TvisebebiT gamoirCevian;
3. qvevrSi Rvinis dayenebis tradicia;
4. Rvinis turizmis ganviTareba;
susti mxareebi:
1. arasaTanadod ganviTarebuli bio-warmoebis kultura;
2. evropuli wesiT dayenebuli Rvinis maRali TviTRirebuleba;
3. qarTuli Rvinis dabali cnobadoba msoflio bazrebze;
4. falsificirebis saSiSroeba;
SesaZleblobebi:
1. saqarTvelos, rogorc Rvinis mwarmoebeli qveynis pozicionireba
msoflio bazarze;
2. adgilwarmoSobis Rvinoebis dasaxelebebis dapatenteba da premium
niSis mopoveba msoflio bazarze;
3. Rvinis turizmis gafarToeba;
4. yurZnis sxva produqtebis popularizacia. (mag: CurCxela, TaTara,
badagi da sxva)
173
safrTxeebi:
1. politikuri da ekonomikuri ryevebis gamo tradiciul bazrebze
gayidvebis Semcireba;
2. arasaxarbielo klimaturi pirobebi;
3. falsificirebis maRali riski;
mefutkreoba:
mefutkreoba da Taflis warmoeba esaa is erT-erTi saeqsporto
potencialis mqone produqti, romelic Tavad evrokavSiris eqspertebma
gamoavlines saqarTveloSi.
marTalia qarTuli Taflis TviTRirebuleba maRalia, magram mas gaaCnia
unikaluri bio-qimiuri Semadgenloba, rac gamowveulia qarTuli nacrisferi
futkris fizikuri gansxvavebulobiT-mas msoflioSi yvelaze didi xorTumi
aqvs da neqtars yvavilis iseTi siRrmidan iRebs, romelsac sxva futkrebi ver
swvdebian.
evrokavSirTan asocirebis xelSekruleba da Rrma da yovlismomcveli
Tavisufali savaWro sivrcis Sesaxeb SeTanxmeba (DCFTA) saqarTvelos
evrokavSiris bazarze weliwadSi 1500 tona Taflis gatanis SesaZleblobas
aZlevs. [78] magram evrokavSiris bazarze moxvedramde Taflma garkveuli
standarti unda daakmayofilos: Tafli unda iyos monofloruli, garda amisa,
mkacrad aris gawerili TaflSi zogierTi nivTierebis dasaSvebi raodenobebi
da saerTod akrZaluli nivTierebebi. am etapze Taflis Semowmeba
antiobiotikebis da pesticidebis narCenebze saqarTveloSi arcerT
laboratorias ar SeuZlia.
Zlieri mxareebi:
1. sami oqros medlis mflobeli unikaluri jiSis futkari;
2. gansakuTrebuli bunebrivi garemo, romelic xels uwyobs Taflis
maRali gemuri Tvisebebis Camoyalibebas;
3. unikaluri qimiuri Semadgenlobis produqti;
174
susti mxareebi:
1. arasaTanadod ganviTarebuli bio-warmoebis kultura - qarTuli
warmoebis Taflis did nawilSi gamovlinda antibiotikebis
Semcveloba, rac araswori movlis Sedegia da kategoriuladaa
akrZaluli evrokavSirSi;
2. mcire fermeruli meurneobebi ver awarmoeben msxvili saeqsporto
moculobisaTvis saWiro raodenobis Tafls, rac aferxebs
saeqsporto potencialis gamovlenas;
3. arasaTanado infrastruqtura;
4. saqarTveloSi Taflis xarisxis Semowmebisa da sertificirebis
saSualebis ar qona;
SesaZleblobebi:
1. qarTuli Taflis unikalurobis Sesaxeb evropeli momxmareblebis
informireba;
2. fermerTa gaerTianebebis Seqmna saeqsporto potencialis
gazrdisaTvis;
3. futkris movlis Tanamedrove teqnologiebis danergva;
4. mefutkreobis sxva produqtebis: futkris rZis, Sxamis, yvavilis
mtveris, dindgelis, cvilisa da Weos eqsportireba, rac aseve
moTxovnadia evropul bazarze;
safrTxeebi:
1. miuxedavad imisa, rom saqarTvelo gamocxadebulia nakrZalad,
statistikis erovnuli monacemebis mixedviT, 2014 wels dafiqsirda
cocxali futkris importi, rac zrdis qarTuli futris genis
siwmindis darRvevis safrTxes;
2. daavadebebis gavrcelebis riski- sxvadasxva pesticidebiTa da
sasuqebiT, samrewvelo mtvriTa da gamonabolqviT garemos
dabinZureba mkveTrad zrdis yvavilebSi arasasurveli nivTierebebis
koncentracias, rac uaryofiTad moqmedebs futkris
sicocxlisunarianobasa da Taflis xarisxze;
175
3. falsificirebis maRali riski;
citrusebi:
citrusebis warmoeba dasavleT saqarTvelos mosaxleobisaTvis
tradiciuli dargia. dReisaTvis citrusebis bazars dsT-s qveynebi
warmoadgenen. evropul bazrebze gasvlis SesaZlebloba da potenciali
gamosakvlevia. arsebobs mosazreba, rom qarTuli citrusi ver gauwevs
konkurencias evropul analogebs. vfiqrobT gamosavalia gadamamuSavebeli
warmoebis ganviTareba, amisaTvis saxelmwifos mouwevs daexmaros glexebs
subsidirebuli fasiT.
mecxvareoba:
saqarTveloSi saerTaSoriso standartebTan Seusabamoba yvelaze maRalia
rZisa da cxoveluri produqtebis warmoebaSi. gamonaklisia mxolod qarTuli
cxvari da TuSuri matyli. aqve unda aRiniSnos, rom termini “qarTuli
cxvari”, romliTac arian dainterebuli saerTaSoriso bazrebi, gulisxmobs
dumian cxvars, rogoricaa e.w. “TuSuri cxvari”. romelic Zalian gavs siriaSi
da zogadad axlo aRmosavleTSi gavrcelebul metad popularul da
ZviradRirebul cxvris jiSs, avass (AWASSI).
qarTuli cxvris miznobrivi bazari ZiriTadad musulmanuri qveynebia:
libia, libani, siria, iordania, irani, saudis arbeTi, egvipte, azerbaijani, yatari,
kuveiTi, erayi, arabTa gaerTianebuli saemiroebi, omani da israeli. magram Tu
gaviTvaliswinebT, rom saqarTveloSi cxvris gamozrdisa da moSenebis
pirobebi, Zalian axlo aris ekologiurad sufTa/organuli produqtebis
warmoebasTan, sakmaod seriozuli SesaZleblobaa evropuli bazris aTvisebac.
miT ufro, rom aziis qveynebs produqtis xarisxis kontrolis mimarT
aranakleb mkacri moTxovnebi gaaCniaT.
Zlieri mxareebi:
1. cxvris unikaluri sajiSe maxasiaTeblebi;
2. unikaluri struqturis matyli;
3. kargi bunebrivi pirobebi dargis ganviTarebisaTvis;
susti mxareebi:
1. arasaTanadod mowyobili infrastruqtura;
176
2. erovnuli jiSebis gadaSenebis safrTxe (seleqciis ar arseboba)
3. matylis parsvis, gaSrobisa da SefuTvisaTvis saerTaSoriso
standartebisa da teqnologiebis ar qona; rac mkveTrad amcirebs
mis fass.
4. dargis arakomercializacia. mecxvare fermerebis umetesoba ar
axdens suladobis aRricxvas, ar gaaCniaT buRalteria da ar ixdian
gadasaxadebs.
SesaZleblobebi:
1. cxvris yvelis qarxnuli warmoebis ganviTareba; amJamad gudis yveli
imdenad arahigienur pirobebSi iwarmoeba, rom masze moTxovna
Zalian dabalia, maRali gemovnuri Tvisebebis miuxedavad.
2. warmoebis resursis gazrda;
3. matylis realizaciis gafarToeba da fasis zrda;
safrTxeebi:
1. qveyanaSi falsifikaciis maRali maCvenebeli. (mag. 2012 wels iranis
bazarze, qarTuli cxvris saxeliT Sevida somxeTidan Semoyvanili,
daavadebuli saqoneli, ramac gamoiwvia aRniSnuli bazris
saqarTvelosTvis daxurva);
2. arasaTanado sabaJo regulirebis gamo, maRalia qveyanaSi
daavadebuli saqonlis moxvedris da adgilobriv cxovelebSi
daavadebebis gavrcelebis safrTxe.
3. gadasareki trasebi amortizirebuli da dangreulia, ris gamoc,
zamTris da zafxulis saZovrebze gadaadgilebisas mecxvareebi
iZulebuli arian fara soflebze da magistralebze gaataron.
garda imisa, rom es Zalian usiamovno procesia adgilobrivi
mosaxleobisaTvis, Seicavs daavadebebis epidemiurad gavrcelebis
safrTxes, ramdenadac cxvari cxovelTa daavadebebis yvelaze
"kargi" gadamtania.
177
esaa is produqtebi, romlebmac ukve miaRwies met-nakleb warmatebas
evropul da aziur bazrebze, Tumca masStabis gafarToebisaTvis kvlav
saWiroeben mTavrobis daxmarebas iseT sakiTxebSi, rogoricaa:
• xarisxis standartebis danergva;
• adgilwarmoSobis saxelebis dacva-dapatenteba;
• sareklamo da marketingul saqmianobaSi mxardaWera;
• falsifikaciisagan dacva
rac Seexeba perspeqtiul dargebs, aseTi dargebis gamosavlenad saWiroa
kvlevebis Catareba, bazris Tanamedrove moTxovnebis gaTvaliswinebiT da
saqarTvelos SedarebiTi upiratesobis gamovlena Tanamedrove xilis Tu sxva
agraruli produqtebisaTvis, romlebzec dReisaTvis maRali da mzardi
moTxovna fiqsirdeba msoflioSi.
erT-erTi aseTi sacdeli proeqti, romelic warmatebiT daiwyo, aris
lurji mocvis warmoeba. amerikuli lurji mocvi, romelic guriisa da aWaris
maRalmTianeTis klimatur pirobebs kargad Seegua, unikaluri Tvisebebis gamo
msoflio bazarze didi moTxovniT sargeblobs. saqarTveloSi moyvanili 12
tona lurji mocvi didi britaneTis bazarze wels pirvelad Sevida. amJamad
misi eqsporti ruseTSic xorcieldeba. Tu ruseTSi 1 kg lurji mocvi 3,5 evro
Rirs, evrokavSiris bazarze misi fasi 4-dan 10 evromde meryeobs.
kompania "Vanrik Agro Group"-ma lurji mocvis gaSeneba ozurgeTis raionis
sofel laiTurSi 2012 wlis bolos daiwyo. proeqtSi 5 mln dolaris
investicia Caido. lurji mocvis plantacia amJamad 50 heqtarzea gaSenebuli.
kompaniis menejmenti uaxloes momavalSi meurneobis 400 ha-mde gafarToebas
apirebs.
evrokavSirs ruseTTan SedarebiT ufro mkacri moTxovnebi aqvs. evropis
bazari lurji mocvis romelime konkretuli jiSis, magaliTad "mistis" erTi
zomisa da kalibris mosavlis miwodebas iTxovs. momavalSi, roca Cveni
plantaciis mosavlianoba gaizrdeba, am moTxovnas uproblemod
davakmayofilebT. ruseTSi ki produqciis "miqsi" gavgzavneT: saeqsporto
partiaSi sxvadasxva jiSis da sxvadasxva zomis mocvi iyo Sereuli. aseT
178
partias evropis bazari ar miiRebs. lurj mocvs cudi fasi arc ruseTSi aqvs.
iq 1 kg mocvi 3,5 evro Rirs. Tumca, am kenkris gayidva evrokavSiris bazarze
ufro xelsayrelia: maisSi, roca evropaSi mocvi jer kidev ar aris Semosuli,
CvenTan ki mosavlis pirveli partia ikrifeba, 1kg lurji mocvi 10 evroc
Rirs. roca mosavali kargad Semodis, misi fasi 4-6 evromde Camodis".
"Cven didxans vswavlobdiT am sakiTxs. gvindoda mogveZebna soflis
meurneobis iseTi kultura, romelic tradiciul, magram dabalSemosavlian
kulturebTan SedarebiT mciremiwian fermerebs seriozul ekonomikur efeqts
moutanda. mocvi swored aseTi mcenarea", - ambobs gaeros ganviTarebis fondis
warmomadgeneli aWaraSi laSa komaxiZe, - "misi warmoebis Rirebulebis jaWvi,
moyvanidan dawyebuli produqciis realizaciiT damTavrebuli, amis
saSualebas iZleva. aWarel fermers SeuZlia, rom cudi geografiuli
mdebareobiT gamorCeul da mZime teqnikisTvis miudgomel 2000-2200 kv.m miwis
nakveTze (swored aseTi farTobis nakveTebi aqvs aWarel fermerTa 90%-s),
sagrZnobi ekonomikuri efeqti naxos da iq, sadac adre 200 laris
Rirebulebis simindis mosavals iRebda, minimum 7 000 laris Rirebulebis
lurji mocvis produqcia moiyvanos. bazarze mis realizacias problema ar
eqmneba. amJamad lurji mocvis miwodeba moTxovnas ver akmayofilebs. mocvze
maRali moTxovnaa adgilobriv bazarzec". [139]
am kenkris plantaciis gaSeneba iafi saqme ar aris. lurji mocvis 1ha–ze
gaSenebas daaxloebiT 17 000 lari sWirdeba. morwyvisTvis aucilebelia
wveTovani sistemis gakeTeba, rac damatebiTi finansuri investiciis
ganxorcielebas moiTxovs. samagierod, saqmianobis sworad dagegmvisa da kargi
menejmentis pirobebSi lurji mocvis plantacia Zalian momgebiania da mas
mciremiwiani fermerebisTvis seriozuli ekonomikuri efeqtis motanac
SeuZlia.
evropel myidvels sWirdeba produqciis msxvili raodenobebi. 2-3 fermers
ar aqvs mosavlis is raodenoba, romelsac evropuli marketebi iTxoven. Cvens
sademonstracio nakveTSi 5 tona mocvi modis. es Zalian mcire raodenobaa.
imisTvis, rom qarTulma lurjma mocvma evrokavSiris bazarze adgili
179
daimkvidros, fermerebma aucileblad unda gazardon mocvis plantaciebis
farTobi, am mosavlis gasayidi partiebis moculoba», [140]
swored aseTi kulturebis gamovlena-danergvisaTvisaa aucilebeli
saxelmwifos mxardaWeriT farTomaStabiani kvlevis Catareba, saqarTvelos
yvela regionSi.
depresiuli dargebis gamosavlenad ki saWiroa evropul standartebTan
Sesabamisi sakanonmdeblo bazis Seqmna mTiani da naklebmosavliani
regionebisaTvis, romlebic saWiroeben specialur daxmarebas. mxolod am
analizis da sakanonmdeblo bazis Semdeg iqneba SesaZlebeli maTi
ganviTarebis gegmis Sedgena.
yovelive zemoT CamoTvlilis ganxorcieleba uaxloesi ramdenime wlis
ganmavlobaSi, gamoiwvevs dargSi konkurentunariani produqciis warmoebis
mkveTr intensifikacias. eqsportis stimulirebisaTvis aucilebelia
saxelmwifo daexmaros kerZo seqtors wminda marketinguli kuTxiTac da mis
xelT arsebuli yvela arxis da resursis gamoyenebiT moaxdinos saqarTvelos,
rogorc maRalxarisxiani agraruli produqtis mwarmoebeli qveynis
pozicionireba msoflio bazarze. am miznis misaRwevad aucilebeli iqneba
saeqsporto produqciis xarisxis mkacri kontroli da adgilwarmoSobis
falsifikaciisagan kompaniebis dacva.
garda zemoaRniSnuli saerTo RonisZiebebisa, konkretul saeqsporto
dargebSi aucilebelia Semdegi RonisZiebebis gatareba:
Rvino da alkoholuri sasmelebi saWiroebs saxelmwifos mxridan
marketingul RonisZiebebSi mxardaWeras. aucielbelia saqarTvelos, rogorc
vazis uZvelesi da mravalferovani jiSebis mqone qveynis pozicionireba.
amisaTvis mxolod gamofenebSi monawileoba arasakmarisia. vfiqrob
eqsportiorebTan koordinaciiT, unda moxdes saqarTvelos Sesaxeb legendis
Seqmna da misi reklamireba.
aucilebelia agreTve adgilwarmoSobis dasaxelebebis dapatenteba, raTa
eqskluziuri produqti davicvaT gayalbebisagan.
180
Taflis eqsportirebisaTvis dReisaTvis umniSvnelovanesi problemaa
Sesabamisi, akreditebuli laboratoriis arseboba, xarisxis Sesafaseblad.
bazarze Sesvlis Semdeg ki aucilebeli iqneba agreTve marketinguli
daxmareba. unda warmoCindes qarTuli futkris unikaluroba da Taflis
gansxvavebuli xarisxi.
mecxvareobaSi: cxvris eqsportis gansaxorcieleblad erT-erTi yvelaze
mTavari dokumenti procedurebis dasawyebad, aris importior qveyanaSi
Seyvanis nebarTva. Zalian didi mniSvneloba eniWeba CamoTvlili moTxovnebis
zust da ganuxrel dacvas, raTa gacemuli dokumentis sandooba eWv-qveS ar
dadges. arakeTilsindisierad gacemuli sertifikatis Sedegad, rogorc
aRvniSneTT, iranis bazari droebiT daixura Cveni qveynisTvis. aRniSnuli
safrTxe dResac arsebobs. rogorc mecxvareTa asociaciis prezidentma,
batonma beqa gonaSvilis monacemebiT yovelgvari aucilebeli pirobebis
dacvis gareSe, amJamadac gadis saqarTvelodan qarTuli saxeliT,
Seumowmebeli somxuri cxvari. cnobisTvis, zemoT CamoTvlili qveynebis
absolitur umravlesobaSi somxuri cxvrisaTvis bazari didi xania daketilia
da qarTveli mecxvareebi SiSoben, rom Tu es problema ar moagvara
saxelmwifom, male qarTuli cxvaric dakargavs gasaRebis bazrebs.
181
daskvnebi da rekomendaciebi
Cvens mier Catarebulma kvlevam cxadhyo, rom dReisaTvis qarTuli
agraruli sivrce moiTxovs mTliani struqturis cvlilebas, raTa igi gaxdes
ufro efeqtiani da mogebaze orientirebuli fermerebis erToblioba.
vfiqrobT, qarTuli ekonomikisaTvis yvelaze misaRebi da optimaluri modelia
kvebis mrewvelobis produqtebis eqsportze orientirebuli soflis
meurneoba.
zogadad agraruli sferos problemebi met-nklebad Seswavlili sferoa,
magram qarTveli mecnierebis umetesoba aqcents TviTuzrunvelyofis miRwevis
saSualebebze akeTebda. Cven ki miviCenevT, rom saqarTvelos ar gaaCnia
resursi, konkurencia gauwios TurqeTs iafi da bevri bostneulis warmoebaSi.
kvlevebma daadastura, rom ucxoeli investorebisaTvis gansakuTrebiT
sainteresoa pesticidebiT naklebad dabinZurebuli da sufTa agraruli
garemo. Sesabamisad saqarTvelos Zlieri mxare unda gaxdes maRalxarisxiani,
ekologiurad sufTa agraruli produqciis warmoeba, premium segmentis
myidvelisaTvis, romelic garkveulia produqciis xarisxSi.
damoukideblobis dabrunebis dRidan agraruli seqtori ganicdida
recesias. Zvelis ganurCevlad ngrevis da axlis gauazreblad Senebis
tendenciam, iseve rogorc ekonomikis sxva dargebSi, agrarul seqtorSic
gamoiwvia warmoebis efeqtianobis Semcireba, dargis dekapitalizacia da
mosaxleobis gaRaribeba.
statistikuri monacemebi adasturebs, rom saqarTvelos mosaxleobis
naxevarze meti damokidebulia miwaTmoqmedebidan miRebul Semosavalze. amitom
es sfero xSirad xvdeboda politikosebis interesis sagani. saxelmwifo
mesveurni sxvadasxva dros sxvadasxva saxis daxmarebebs sTavazobdnen glexur
meurneobebs. magram ra Tqma unda, qaoturad da erTjeradad gaweuli
daxmarebebiT ar moxerxda qarTuli soflis meurneobis ganviTareba. swored
amitom, vfiqrobT rom mxolod kargad gaTvlili da efeqtiani agraruli
politikis SemuSaveba, romelic organulad iqneba integrirebuli erovnul
182
ekonomikur politikaSi, aris is erTaderTi gza, romliTac daclili
qarTuli soflebis aRdgenasa da naxevrad SimSilis zRvarze myofi
mosaxleobis problemis mogvarebas SeZlebs qveyana.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, disertaciis miznad davisaxeT eqsportze
orientirebuli agraruli politkis ZiriTadi principebis Camoyalibeba da
qarTuli agraruli politikis Cveneuli CarCos Sedgena.
eqsportze orientirebuli warmoebis ganviTarebisaTvis aucilebelia
gasaRebis bazris arseboba. saqarTvelos agrarul prduqts kargad icnoben da
Tavisi momxmarebeli yavs damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis wevr
qveynebSi. es is inerciuli bazrebia, romlebic sabWoTa kavSiris daSlis
Semdeg SevinarCuneT. Tumca amJamindeli politikuri situaciidan gamomdinare,
es bazrebi sakmaod arastabiluria. Sesabamisad dgeba ekonomikis gafarToebis
aucileblobis sakiTxi. vfiqrobT, aseTi SesaZleblobaa evrokavSirTan
gaformebuli asocirebis xelSekruleba da evropasTan Rrma da
yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebi, romelic ara
marto axali bazrebis aTvisebis SesaZleblobas aZlevs qveyanas, aramed
axdens dargis ganviTarebisaTvis finansuri daxmarebis uzrunvelyofasac.
aucilebelia, rom moxdes miRebuli Tanxebis swori mimarTulebiT da
koordinirebuli politikis CarCoebSi daxarjva, raTa Sedegad miviRoT
dargis realuri ganviTareba da ara droebiTi efeqtis miRweva.
ra Tqma unda, Sors varT im azrisgan, rom Cven dResve SegviZlia
produqciis eqsportireba evropaSi, magram swori agraruli da saeqsporto
politkis gatarebis SemTxvevaSi, es savsebiT realuri, stabiluri da
momgebiani niSa iqneba qarTuli produqtisaTvis.
Cvens mier Camoyalibebuli agraruli politikis miznebi gamomdinareobs
im faqtiuri realobidan, romelSic dRes qveyana imyofeba da mWirdodaa
dakavSirebuli ara mxolod sasoflo-sameurneo warmoebasTan, aramed
regionul ekonomikasa da socialur sferosTan. amdenad, mniSvnelovania, rom
agraruli politika moicavdes ara mxolod sasoflo-sameurneo, fermeruli
183
meurneobebis ganviTarebis starategias, aramed iyos regionuli politikis
ganuyofeli nawili.
Catarebuli kvlevebisa da evropuli gamocdilebis Seswavlis safuZvelze
movaxdineT oTxi ZiriTadi strategiuli miznis Camoyalibeba, romlebic Tavis
TavSi moicaven taqtikur miznebs.
5. miwaTmoqmedebis xelSewyoba;
6. regionuli ganviTarebis xelSewyoba;
7. agro-mrewvelobis ganviTarebis xelSewyoba;
8. eqsportis stimulireba.
dargSi arsebuli problemebis, Cvens mier Camoyalibebuli miznebis da
sxvadasxva qveynebis ganviTarebis magaliTebis Seswavlis Sedegad,
CamovayalibeT saqarTvelos agraruli politikis ganxorcielebis strategiisa
da instrumentebis CarCo koncefcia:
pirvel rigSi aucilebelia mosaxleobis cnobierebis da CarTulobis
amaRleba reformebis ganxorcielebis procesSi. XXI saukuneSi movlenebs
qmnis sazogadoeba, saxelisuflo struqturebs ki SeuZliaT mxolod
stimulebi Seqmnan adamianebis moqmedebisaTvis. samwuxarod dRes arsebuli
realoba cxadhyofs, rom saqarTveloSi mosaxleobis mzaoba CaerTon
saxelmwifos inicirebul proeqtebSi, Zalian dabalia. amas adasturebs is
faqtic, rom yvela dRemde arsebuli mxardamWeri proeqtiT sargebloben, ukve
arsebuli fermerebi. anu isini, visac qonda garkveuli beznes-saqmianoba da
maTi gafarToeba surdaT. Teoriulad, es sulac araa cudi da SesaZloa erTi
mxriv kargic iyos, magram realuri Sedegis miRweva, mxolod masStabis
efeqtiT miiRweva da amisaTvis saWiroa isedac mcire sasoflo-sameurneo
miwebi srulad CaerTos warmoebaSi. garda sainformacio Sexvedrebisa da
marketinguli kampaniisa, efeqtiani iqneba gadamzadebisaTvis kadrebis SerCeva.
SesarCevi konkursis arseboba erTis mxriv gamoavlens dainteresebuli
adamianebis potnciur SesaZleblobebs, agreTve gamoiwvevs proeqtisadmi metad
seriozul midgomas da monawileTa pasuxismgeblobis amaRlebas. realurad
xom es adamianebi unda gaxdnen is mamoZravebeli rgolebi, romlebic
184
uzrunveyofen regionSi saxelmwifo politikis Sesrulebas, iqneba es
kooperatiuli urTierTobebis stimulireba, gaerTianebebis Camoyalibeba Tu
sursaTis uvneblobisa da bio-standartebis danergvis xelSewyoba.
qarTuli agraruli seqtoris yvelaze cnobili da didi problemaa
Zlier fragmentirebuli miwebi, romlebzec faqtiurad SeuZlebelia
rentabeluri warmoebis ganviTareba. amitom agraruli politikis ZiriTadi
mizani unda iyos, fermerebis motivireba sawarmoo resursebis
gaerTianebisaTvis. amJamad saxelmwifo axorcielebs kooperativebis
stimulirebis strategias: Seiqmna sakanonmdeblo paketi sasoflo-sameurneo
kooperativebis Sesaxeb, romelic moicavs garkveul SeRavaTebs
kooperativebisaTvis da Camoyalibda kooperativebis marTvis da ganviTarebis
xelSemwyobi saagento, romelsac daevala ideis ganxorcieleba. jer-jerobiT
saboloo Sedegebze saubari naadrevia, magram proeqti met-naklebi warmatebiT
mimdinareobs. ra Tqma unda am ideasac, iseve rogorc yovelive axals, Tan
axlavs undobloba, eWvebi da ganxorcielebis xarvezebic, romlebic
ZiriTadad motivirebulia fermerebisa da monawile pirebis gadametebuli
molodinebiT. msgavsi problemebis Tavidan asacileblad, vfiqrobT
mniSvnelovania, rom moxdes ufro Rrma sainformacio kampaniis warmoeba da
adamianebis ufro metad informireba Tanamedrove bazris saWiroebebis da
moTxovnebis Sesaxeb.
magram garda miwis erToblivad damuSavebisa, aucilebelia miRebuli
produqciis pozicionireba bazarze, Sesabamisobis sertifikatebis mopoveba da
sxva. am yvelafris misaRwevad rigiT fermers ar yofnis codna da ganaTleba,
arc finansebi, rom profesionalebi daiqiravos msgavs SemTxvevebSi. garda
amisa, dargSi bevri problemaa, romelic kompleqsur gadawyvetas moiTxovs,
amas emateba is faqtic, rom eqsportis dagegmvisaTvis aucilebelia saqonlis
msxvili partiebis formireba, rac gacilebiT ufro meti Zalebis
konsolidirebas moiTxovs, vidre 10 an Tundac 20 fermeris SesaZleblobebia.
masStabis efeqtis miRwevisaTvis qarTveli da evropeli mecnierebis
naSromebis analizis, qarTuli realobis ganxilvisa da logikuri analizis
185
safuZvelze SevecadeT Segveqmna "regionuli klasteris" modeli, romelTa
ganviTarebac Seamcirebs saxelmwifo xarjebis moculobas agrarul seqtorSi
iseTi RonisZiebebisaTvis, rogoricaa: axali saeqsporto bazrebis moZieba;
evropul da msoflio bazris moTxovnilebebis mixedviT warmoebis dagegmva;
fermerTa codnis donis amaRleba; dargSi finansebis moZieba; warmoebis
inovaciuri teqnologiebis Semotana da sxva. (ix. diagrama 3.4.)
fermerTa asociaciebi unda Seiqmnas fermerTa da kooperativTa
nebayoflobiTi gaerTianebiT, sawevro Senatanebis safuZvelze, Tumca es
Sesatanebi ar unda iyos asociaciis ZiriTadi dafinansebis wyaro. es
Senatanebi gankuTvnili iqneba asociaciis ZiriTadi ramdenime TanamSromlis
xelfasis xarjebis dasafarad.
asociaciaSi gawevrianebul fermerebs damatebiTi xelSekrulebis
gaformebis gareSe, raime urTierTvaldebuleba ar warmoeSobaT. Tumca
asociacia SesaZloa iqces fermerTa saerTo interesebis gamovlenis da
urTierTTanamSromlobis platformad iseT sferoebSi, rogoricaa:
produqciis msxvili saeqsporto partiebis formireba; xarisxis sertifikatis
mopoveba; dargis eqspertebis mowveva; inovaciuri teqnologiebis Sesaxeb
ucxoeli an adgilobrivi trenerebis mowveva da sxva.
asociaciebis ZiriTadi miznebi unda iyos: wevrTa raodenobis zrda;
gasaRebis potenciuri bazrebis moZieba; wevrebisaTvis rekomendaciebis gaweva
bazris moTxovnilebaTa cvlilebis Sesaxeb; dargSi siaxleebisa da
Tanamedrove tendenciebis kvlevisaTvis proeqtebis momzadeba da grantebis
mozidva; asociaciaSi gawevrianebul fermerTa saerTo an/da individualuri
problemebis gadaWrisaTvis proeqtebis momzadeba da dafinansebis moZieba;
saerTaSoriso standartebis danergvisaTvis aucilebeli RonisZiebebis
ganxorcieleba; saerTaSoriso partniorebis da investorebis moZieba;
produqciis msxvili saeqsporto partiebis konsolidireba, bazarze
stabiluri miwodebis uzrunvelyofisaTvis;
saxelmwifos mxridan aRniSnuli asociaciebis waxaliseba gamoxatuli
iqneba sagadasaxado SeRavaTebiT da maT mier warmodgenili proeqtebis
186
upiratesi xelSewyobis reJimiT. magaliTad, sxva Tanabar pirobebSi,
Cveulebriv sakonsultacio Sps-sa da biznes-asociacias Soris, upiratesoba
mieniWeba asociacias. agreTve regionuli xarjebis gegmaSi SesaZloa
prioritetad ganisazRvros is proeqti, romelsac waradgens konkretuli
asociacia.
rac Seexeba saerTaSoriso standartebTan urTierTkavSirs aq igulisxmeba
saxelmwifos mier zogierTi standartis erovnuli kanonis doneze ayvana, an
qveyanaSi Sesabamisi laboratoriis Seqmna, rac saSualebas miscems fermerebs,
naklebi danaxarjebiT moipovon eqsportirebisaTvis aucilebeli
dokumentacia.
xazgasmiT unda avRniSnoT, rom garkveuli periodis ganmavlobaSi
saxelmwifos mxridan mxardaWeris gareSe, aRniSnuli tipis organizaciebs
efeqtiani ganviTarebis naklebi SesaZlebloba aqvT. aucilebelia Semdegi
RonisZiebebis gatareba:
• unda Seiqmnas asociaciebis wesdebis nimuSi da daiwyos proeqtebis
dafinanseba sakonsultacio da treining centrebis Sesaqmnelad iseT
sferoebSi, rogoricaa: evrokavSiris bazris moTxovnebi; standartebis
danergvis da maTi miRebis wesi; saeqsporto potencialis gamovlena da
sxva.
• asociaciebze grantebi unda gaices agreTve mewarmeTa reestrebis
Sesaqmnelad da sabirJo sistemebis Camosayalibeblad. dResdReobiT es
funqcia davalebuli aqvs kooperativebis ganviTarebis saagentos. Cveni
azriT ki es komerciuli proeqti unda gaxdes da funqcia gadaeces
komerciul organizaciebs an gaerTianebebs. sworad warmarTvis
SemTxvevaSi, droTa ganmavlobaSi sasaqonlo birJis CamoyalibebisaTvis
Sesabamisi safuZveli Seiqmneba.
• gaerTianebebs unda mieceT komerciuli saqmianobis ganxorcielebis
SesaZlebloba.
• aucilebelia Sesabamisi droebiTi (mag. pirveli 3 an 5 weli)
sagadasaxado SeRavaTebis daweseba asociaciebisaTvis.
187
• kidev erTi- asociaciebis, iseve rogorc kooperativebis SemTxvevaSi ar
unda iyos dawesebuli mogebis gadasaxadis zRvari wliuri brunvis
mixedviT, romelic magaliTad Sps-s SemTxvevaSi, 200 000 lars Seadgens;
• regionuli klasterebis da fermerTa asociaciebis mier inicirebuli
proeqtebi unda sargeblobdnen garkveuli upiratesobiT regionuli
ganviTarebis gegmis Sedgenisas da biujetis formirebisas.
rogorc zemoT aRvniSneTT, aucilebelia regionis ganviTarebis erTiani
politikis gatareba, ramdenadac sworad formirebulma regionuma politikam
unda moaxdinos agraruli seqtoris iseTi resursebiT momarageba, rogoricaa:
axalgazrda da novatori samuSao Zala; sawarmoo infrastruqtura; energo-
resursebi da sxva.
dReisaTvis agrarul politikas axorcielebs soflis meurneobis
saministro, regionuli politkis gamtarebelia regionuli ganviTarebis da
infrastruqturis saministro, garda amisa, sawarmoo resursebis nawili
gadanawilebulia garemos dacvis saministrosa da ekonomiskis saministros
mflobelobaSi, romlebic daqvemdebarebuli ssip-ebis saSualebiT
axorcieleben ganviTarebis strategiebs. am uwyebebs Soris koordinacia
Zalian dabalia. TiTqmis ar arsebobs agreTve raime tipis formalizebuli
urTierT-kavSiri biznesis warmomadgenlebTan, rac kidev ufro nakleb-
efeqtians xdis mTavrobis muSaobas. am problemis gadasaWrelad qarTvel
biznesmenebTan konsultaciisa da evropuli gamocdilebis Seswavlis
safuZvelze CamovayalibeT regionuli politikis marTvis sqematuri modeli.
sadac vecadeT maqsimalurad mogvexdina dainteresebuli mxareebis
integrirebuli muSaobisaTvis saWiro sistemis Seqmna. (ix. diagrama 3.5)
dReisaTvis ekonomikisa da soflis meurneobis saministroebSi cal-calke
funqcionirebs "eqsportis saagento" da "Rvinis erovnuli saagento".
realurad am ori organizaciis funqcia-movaleobebi urTierTgadamfarvelia
da sabolood arcerTi maTgani ar muSaobs eqsportisaTvis arsebuli Sida
barierebis gadalaxvaze, sakanonmdeblo da standartizaciis samuSaoebis
Sesrulebaze.
188
Cvens mier SemoTavazebul modelSi es ssip formalurad gamosulia
romelime konkretuli saministros daqvemdebarebidan, eqvemdebareba
saqarTvelos mTavrobis meTaurs da misi funqciaa eqsportis sakiTxebis
kvleva rogorc makroekonomikul da iuridiul, ise marketingul doneze.
saagentos egidiT garkveuli periodulobiT (weliwadSi ramdenjerme) da
riggareSed - specialuri saWiroebisas an biznes-asociaciis moTxovniT, unda
moewyos konferenciebi, Sexvedrebi da diskusiebi, raTa moxdes konkretuli
problemebis, SesaZleblobebis da safrTxeebis gamovlena, gaanalizeba. amave
saagentos funqcia iqneba biznes-asociaciebTan da samTavrobo uwyebebTan,
aseve parlamentis Sesabamis komitetebTan mWidro urTierTTanamSromloba
axali sakanonmdeblo iniciativebis SemuSaveba-wardgenisaTvis
am organizaciaSi agraruli sferos warmomadgenlebi unda iyvnen
fermerTa gaerTianebebi da asociaciebi, rac kidev erTi damatebiTi stimuli
iqneba msgavsi gaerTianebebis Camoyalibeba, gamsxvileba da gaZlierebisaTvis.
saagentos dafinansebis wyaro iqneba saxelmwifo biujeti da donori
organizaciebisagan miRebuli grantebi.
eqsportis erovnuli samsaxuris daqvemdebarebaSi calke departamentad
gamovyaviT proeqtebis Sesrulebis departamenti, ramdenadac proeqtebis
ganxorcieleba yvelaze xSirad xdeba korufciis wyaro. miT ufro, iseT
SemTxvevebSi, rodesac proeqts "mravali makontrolebeli" hyavs. yvela
proeqti, romelic ganxorcieldeba eqsportis stimulirebis kuTxiT da
saministroebis iniciativiT, moxvdeba erTi struqturis xelSi da Sesabamisad
pasuxismgeblobis gadanawilebac ar moxdeba, rac gaamkacrebs da gamWvirvales
gaxdis proeqtis mimdinareobis kontrols. amave saagentos daeqvemdebareba
iseTi "Semsrulebeli" ssip-ebi, rogoricaa "meqanizatori"; "proeqtebis marTvis
saagento" da sxva.
garda amisa, agraruli politikis gamtareblebad SeiZleba CaiTvalon
regionuli klasterebi, romelTa modelic zemoT SemogTavazeT, ramdenadac
isinic iqnebian dargSi investiciebis, kvlevebis da saerTaSoriso
gamocdilebis importiorebi. swored maT mier miRweuli Sedegebis da
189
gamovlenili problemebis mTavrobamde mitana unda daevalos eqsportis
stimulirebis asociacias. saagentos saqmianoba mimarTuli unda iyos
regionuli klasterebis maqsimalurad gaZlierebisaken. Sedegad iseTi
kapital-tevadi funqciebi, rogoricaa: saeqsporto bazrebis kvleva,
inovaciebis moZieba, axali saeqsporto produqtebis gamovlena da sxva,
etapobrivad unda gadavides am regionuli gaerTianebebis funqciebSi. es
Seamcirebs saxelmwifos xarjebs da gamoanTavisuflebs damatebiT saxsrebs
depresiuli da arakomerciuli regionebis ganviTarebisaTvis, romelTa
SenarCunebac sasicocxlod aucilebelia qveynisaTvis. (mag: sasazRvro zolis
soflebi, maRalmTiani regionebi da sxva).
nebismieri ekonomikisaTvis agro-warmoebis ganviTareba udavod Zalian
mniSvnelovania, magram eqsportis stimulirebisaTvis da uaryofiTi
saerTaSoriso savaWro balansis daZlevisaTvis, vfiqrobT aucilebelia, rom
moxdes ara mxolod nedleulis, aramed ukve gadamuSavebuli produqciis
eqsportireba. nedleulis arseboba Tavis Tavad qmnis gadamamuSavebeli
mrewvelobis ganviTarebisaTvis saWiro niadags, magram sawyis etapze
aucilebelia saxelmwifos mxridan mxardaWera iseT sakiTxebSi, rogoricaa
nedleulis fasi: mwarmoebels surs iafi nedleulis mopoveba, fermers ki
iseTi Semosavlis miReba, rom Rirseulad cxovreba SeZlos... swored am
SemTxvevaSia aucilebelia saxelmwifo subsidireba. gonivrul minimumamde
Tanxis Sevseba. es erTi mxriv gamoiwvevs warmoebis moculobis gazrdas da
meore mxriv fermerebis stimulirebas warmoebis gafarToebisa da
TviTRirebulebis Semcirebisaken.
bio-warmoebis ganviTarebis xelSewyoba unda ganxorcieldes garemos
dacvisa da mdgradi ganviTarebisaTvis ganxorcielebuli aqtivobebisaTvis
fermeris fuladi kompensaciiT, pesticidebisa da qimiuri sasuqebis
gamouyeneblobisaTvis premiebis dawesebiTa da rac mTavaria, moweul
nedleulze maRali subsidirebuli fasis dawesebiT. subsidirebuli fasi
unda dawesdes im produqtebze, romlebsac gaaCniaT saeqsporto potenciali.
gadawyvetileba fasis dawesebis Sesaxeb miRebul unda iqnes specialuri
190
kvlevebis da asociaciebis moTxovnis safuZvelze. garda amisa, fasis
anazRaureba unda moxdes mxolod da mxolod gadamamuSavebel sawarmoSi
nedleulis Cabarebisas. bazarze gasayidi fasis formireba unda moxdes
sabazro kanonebis Sesabamisad.
agraruli da regionuli infrastruqturis reabilitirebisas
aucilebelia prioritetebis sworad dasaxva. aucilebelia im regionebisa Tu
soflebis waxaliseba, sadac daregistrirebulia kooperativebi da sadac
sWirdebaT xelSewyoba asociaciebsa Tu kartelebs. proritetebis gamovlena
bevrad gamartivdeba Cvens mier zemoT SemoTavazebuli marTvis modelis
ganxorcielebis SemTxvevaSi.
Cveni azriT, dargis ganviTarebis stimulirebisaTvis, efeqtiani iqneba
konkurenciis zrdis xelSemwyobi iseTi aqtivobebi, rogoricaa saxelmwifo
Sesyidvebis sistemis daxvewa da SeZlebisdagvarad erovnuli produqciis
Sesyidvis stimulireba; konkurenciis regulirebis efeqtiani politikis
Camoyalibeba, romelic xels Seuwyobs agraruli sawarmoebis gamsxvilebas,
magram ar dauSvebs dargSi monopoliebis ganviTarebas da moaxdens
momxmarebelTa interesebis maqsimalur lobirebas.
dargobrivi sistemis reorganizaciisa da agrarul seqtorSi
mwarmoeblurobis amaRlebisaTvis aucilebelia Catardes dargobrivi
struqturis analizi da misi Sesabamisobis gansazRvra Tanamedrove bazris
moTxovnebTan.
qarTveli eqsportiorebis, evrokavSiris eqspertebis da faos monacemebis
analizis safuZvelze gavakeTeT ZiriTadi saeqsporto potencialis mqone
produqtebis SWOT analizi.
Cveni TvalTaxedviT dReisaTvis qarTul agrarul seqtorSi sabazro
dargebi, romlebic adgilobrivi pirobebis gaTvaliswinebiT da mcire
xelSewyobiT TviTon Seqmnian sainvesticio resursebs, aris:
(1) Txilis warmoeba. qarTuli Txilis bazari erT-erTi yvelaze
ganviTarebuli segmentia qarTul agrarul seqtorSi. Txilis eqsportis wili
mTlian qarTul eqsportSi 6 procentia da misi moculoba yovelwliurad
191
izrdeba. dReisaTvis erTaderTi xelSewyoba, romelsac dargi saWiroebs, esaa
sakanonmdeblo da sasertifikacio bazis Seqmna, gadamuSavebuli Txilis
produqtebis eqsportis stimulirebisaTvis. Sesaswavlia agreTve msgavsi
produqtebis-nuSisa da kaklis konkurentunarianobis da warmoebis
rentabelobis sakiTxi.
(2) meRvineoba da alkoholuri sasmelebis warmoeba. qarTuli Rvino didi
popularobiT sargeblobs ruseTsa da dsT-s wevr qveynebSi. Tumca misi
yvelaze didi bazari 2006 wlis embargomde mainc ruseTis federacia iyo.
evropul bazarze qarTuli Rvino nel-nela imkvidrebs Tavs. saxelmwifo
aqtiurad exmareba mwarmoeblebs qarTuli produqciis reklamirebaSi.
specialurad am mizniT Seqmnilia Rvinis saagento. magram statistikuri
monacemebi adasturebs, rom embargomdel moculobas jer kidev ver mivaRwieT,
miuxedavad imisa, rom saeqsporto bazari mkveTrad diversificirebulia da
qarTuli Rvino 40-mde qveyanaSi iyideba.
es dargi jer kidev saWiroebs saxelmwifos mxridan aqtiur daxmarebas,
ramdenadac qarTuli Rvinis cnobadoba msoflio bazarze jer kidev dabalia,
fasi ki konkurentebTan SedarebiT, 1-1,5$-iT meti.
Cven veTanxmebiT mosazrebas, rom gacilebiT ukeTesi potenciali da
sakuTari niSis mopovebis saSualeba msoflio bazarze aqvs tradiciul,
qarTul qvevris Rvinos, romelic moyvanili iqneba bio-standartebis dacviT
da daikavebs premium brendis niSas evropul bazrebze. msgavsi tipis
produqciis warmatebis magaliTebi ukve aqvT erTeul kompaniebs. vfiqrobT,
xelisuflebis amocanaa qarTuli saeqsporto Rvinis tradiciuli wesiT
dayenebis popularizacia-xelSewyoba.
(3) mefutkreoba. mefutkreoba da Taflis warmoeba esaa is erT-erTi
saeqsporto potencialis mqone produqti, romelic Tavad evrokavSiris
eqspertebma gamoavlines saqarTveloSi.
marTalia qarTuli Taflis TviTRirebuleba maRalia, magram mas gaaCnia
unikaluri bio-qimiuri Semadgenloba, rac gamowveulia qarTuli nacrisferi
futkris fizikuri gansxvavebulobiT-mas msoflioSi yvelaze didi xorTumi
192
aqvs da neqtars yvavilis iseTi siRrmidan iRebs, romelsac sxva futkrebi ver
swvdebian.
magram evrokavSiris bazarze moxvedramde Taflma garkveuli standarti
unda daakmayofilos: Tafli unda iyos monofloruli, garda amisa, mkacrad
aris gawerili TaflSi zogierTi nivTierebis dasaSvebi raodenobebi da
saerTod akrZaluli nivTierebebi. am etapze Taflis Semowmeba
antiobiotikebis da pesticidebis narCenebze saqarTveloSi arcerT
laboratorias ar SeuZlia.
(4) saqarTveloSi saerTaSoriso standartebTan Seusabamoba yvelaze
maRalia rZisa da cxoveluri produqtebis warmoebaSi. gamonaklisia mxolod
qarTuli cxvari da TuSuri matyli. aqve unda aRiniSnos, rom termini
“qarTuli cxvari”, romliTac arian dainterebuli saerTaSoriso bazrebi,
gulisxmobs dumian cxvars, rogoricaa e.w. “TuSuri cxvari”. romelic Zalian
gavs siriaSi da zogadad axlo aRmosavleTSi gavrcelebul metad
popularul da ZviradRirebul cxvris jiSs, avass (AWASSI).
qarTuli cxvris miznobrivi bazari ZiriTadad musulmanuri qveynebia.
magram Tu gaviTvaliswinebT, rom saqarTveloSi cxvris gamozrdisa da
moSenebis pirobebi, Zalian axlo aris ekologiurad sufTa/organuli
produqtebis warmoebasTan, sakmaod seriozuli SesaZleblobaa evropuli
bazris aTvisebac.
esaa is produqtebi, romlebmac ukve miaRwies met-nakleb warmatebas
evropul da aziur bazrebze, Tumca masStabis gafarToebisaTvis kvlav
saWiroeben mTavrobis daxmarebas iseT sakiTxebSi, rogoricaa: xarisxis
standartebis danergva; adgilwarmoSobis saxelebis dacva-dapatenteba;
sareklamo da marketingul saqmianobaSi mxardaWera; falsifikaciisagan dacva;
rac Seexeba perspeqtiul dargebs, aseTi dargebis gamosavlenad saWiroa
kvlevebis Catareba, bazris Tanamedrove moTxovnebis gaTvaliswinebiT da
saqarTvelos SedarebiTi upiratesobis gamovlena Tanamedrove xilis Tu sxva
agraruli produqtebisaTvis, romlebzec dReisaTvis maRali da mzardi
moTxovna fiqsirdeba msoflioSi.
193
depresiuli da subsidirebis saWiroebis mqone dargebis gamosavlenad ki
saWiroa evropul standartebTan Sesabamisi sakanonmdeblo bazis Seqmna mTiani
da naklebmosavliani regionebisaTvis, romlebic saWiroeben specialur
daxmarebas. mxolod am analizis da sakanonmdeblo bazis Semdeg iqneba
SesaZlebeli maTi ganviTarebis gegmis Sedgena.
yovelive zemoT CamoTvlilis ganxorcieleba uaxloesi ramdenime wlis
ganmavlobaSi, gamoiwvevs dargSi konkurentunariani produqciis warmoebis
mkveTr intensifikacias. eqsportis stimulirebisaTvis aucilebelia
saxelmwifo daexmaros kerZo seqtors wminda marketinguli kuTxiTac da mis
xelT arsebuli yvela arxis da resursis gamoyenebiT moaxdinos saqarTvelos,
rogorc maRalxarisxiani agraruli produqtis mwarmoebeli qveynis
pozicionireba msoflio bazarze. am miznis misaRwevad aucilebeli iqneba
saeqsporto produqciis xarisxis mkacri kontroli da adgilwarmoSobis
falsifikaciisagan kompaniebis dacva.
194
gamoyenebuli literatura:
1. asaTiani r., saiT midis saqarTvelo; Tbilisi, 2014.
2. asaTiani r., saqarTvelos ekonomika, axali epoqa; Tbilisi, 2009.
3. asaTiani r., giorgaZe h., benia S., soflis meurneobis ekonomika
da mikroagroekonomikuri analizi; Tbilisi, 1998.
4. baidauri d., saxelmwifo mxardaWeris ZiriTadi prioritetebi
saqarTvelos agrarul seqtorSi; (disertacia) Tbilisi, 2006.
5. beriZe z., ekonomikuri resursebis gamoyenebis efeqtianobis
amaRlebis gzebi saqarTvelos agrarul seqtorSi; disertacia;
Tbilisi 2011
6. gegeSiZe e., mTliani Sida produqti da ekonomikuri zrda;
ekonomikis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili sadisertacio naSromi; mecnier- xelmZRavneli
ekonomikis mecnierebaTa doqtori, profesori nodar xaduri;
Tbilisi 2010.
7. gvelesiani r., gogoriSvili i., ekonomikuri politika; wigni I.
Tbilisi, 2012
8. gvelesiani r., gogoriSvili i. ekonomikuri politika; wigni II.
Tbilisi, 2012
9. gogoxia r., sasursaTo seqtoris prioritetuli ganviTareba
saqarTveloSi, sistemuri ekonomikuri krizisis daZlevis
sawindari. soflis meurneobis mdgradi ganviTarebis
prioritetebi, Sromebis krebuli, Tsu, 2012.
10. gurova i.p., msoflio ekonomika, mTargmneli S. veSapiZe; Tbilisi,
2014.
11. eberlini r., heranzi m., m. l. sileri, a. nili, s. ogradi, d.
angelovski, z. CekuraSvili; soflis meurneobisa da soflis
ganviTarebis seqtorebis Sefaseba aRmosavleTi partniorobis
qveynebSi saqarTvelo" - FAO-s regionuli ofisi evropisa da
centraluri aziisTvis; 2012w.
195
12. evrokavSiris SeTanxmeba Rrma da yovlismomcevli Tavisufali
savaWro sivrcis Sesaxeb da saqarTvelo- ekonomikuri politikis
kvlevis centri, 2014w.
13. evrointegracia-viSegradis qveynebi da samxreT kavkasia;
kavkasiis ekonomikuri da socialuri kvleviTi instituti,
Tbilisi 2013
14. erqomaiSvili g., erovnuli konkurentunarianobis
ganmsazRvreli ekonomikuri politika, samecniero Sromebis
krebuli. Tbilisi, 2010.
15. varTanovi m., saqarTvelos wylis resursebis gamoyenebis
ekonomikuri efeqtianoba. saerTaSoriso samarTlisa da marTvis
qarTul-britanuli universiteti, Tb., 2009.
16. kapanaZe s, "evrokavSiris politika", saleqcio kursi
socialuri mecnierebebis magistraturisaTvis Tbilisi 2006w
17. koRuaSvili p. agraruli reforma: Sedegebi da perspeqtivebi. Tb.,
1998; gv. 25-28, 42-45
18. koRuaSvili p. "miwa da saxelmwifo"; Jurn. ekonomika da biznesi
#2; Tbilisi 2012w.
19. koRuaSvili p. kunWulia T. "ras unda iTvaliswinebdes
saqarTvelos agraruli politikis strategia". Jurn. ekonomika
da biznesi #1; Tbilisi 2011w.
20. kunWulia T. agrosamrewvelo kompleqsis krizisidan gamoyvanis
pirveli rigis RonisZiebebis Sesaxeb. Tb., “reforma”, 1999; gv. 8
21. lemonjava p.- "bunebis gamoyenebis ekonomika"
22. linderti piter. h.; Tbilisi 2011
23. meqvabiSvili e. arCvaZe i. "saqarTvelos soflis meurneobis
Tanamedrove mdgomareoba da ganviTarebis perspeqtivebi". Jurn.
ekonomika da biznesi #1; Tbilisi 2010w.
24. mewarmeobis mxardaWeris saerTaSoriso centri, biznesgaremos
gaumjobeseba saqarTveloSi, kvlevis masalebi 2008.
25. mewarmeobis mxardaWeris saerTaSoriso centri, biznesgaremos
gaumjobeseba saqarTveloSi, kvlevis masalebi 2008. gv. 23
196
26. msoflio bankis analizi, 1996-saqarTvelo. reformebi kvebis
mrewvelobis da soflis meurneobis dargSi. msoflio banki,
vaSingtoni; gv. 88; gv.104;
27. papava vladimer, postkomunisturi kapitalizmis politikuri
ekonomia da saqarTvelos ekonomika, Tbilisi, 2002.
28. papava vladimer, postkomunisturi gardamavli periodis
makroekonomika, Tbilisi, 2005.
29. papava vladimer, nekroekonomikis zombireba, Tbilisi, 2010.
30. JRenti m., ZiriTadi kurkovani kulturebis warmoebisa da
Senaxvisunarianobis gaumjobesebis agroteqnologiuri
safuZvlebi. disertacia, Tbilisi, saqarTvelos mecnierebaTa
akademiis mebaReobis, mevenaxeobis da meRvineobis saamecniero-
kvleviTi instituti, 2007.
31. rainer klumpi "ekonomikuri politika" miznebi, instrumentebi
da instituciebi, mesame ganaxlebuli gamocema
32. xaraiSvili e., CavleiSvili m., meqvabiSvili e., lazariaSvili T.,
da sxv. regionuli ekonomika, Tbilisi, 2004
33. reviSvili z. saqarTvelos soflis meurneobis irigaciis
politikis aqtualuri sakiTxebi; Tsu paata guguSvilis
ekonomikis institutis samecniero Sromebis krebuli VI
34. rikardo d., politikuri ekonomiis da dabegvris safuZvlebi,
tfilisi, 1937.
35. sabazro ekonomikis formirebisa da funqcionirebis problemebi
saqarTveloSi, saqarTvelos ekonomikis saministrosTan
arsebuli ekonomikuri da socialuri problemebis samecniero-
kvleviTi institutis Sromebis krebuli, t. II, Tbilisi, 1997.
36. sabazro ekonomikis formirebisa da funqcionirebis problemebi
saqarTveloSi, saqarTvelos ekonomikis saministrosTan
arsebuli ekonomikuri da socialuri problemebis samecniero-
kvleviTი institutis Sromebis krebuli, t. III, Tbilisi, 1998.
37. saqarTvelos grZelvadiani ganviTarebis koncefcia;
saqarTvelos biznesis asociacia 2013
38. "saqarTvelos soflis meurneoba 1998 w.", statistikuri krebuli,
statistikis departamenti, Tbilisi, 1999 w; gv. 26
197
39. saqarTvelos soflis meurneoba. statistikuri krebuli, ssd.
Tb., 1998-2002
40. saqarTvelos soflis meurneoba 2009 wels, Tbilisi, 2009
saqarTvelos soflis meurneobis sferos transformacia:
damoukideblobis 20 weli; “evropuli iniciativa – liberaluri
akademia Tbilisi” 2012w.
41. saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri (statistikuri
gamokvleva „ pirdapiri ucxouri investiciebi 2013 weli
(dazustebuli) Tblisi, 2014;
42. saqarTvlos statistikis erovnuli samsaxuri
http://www.geostat.ge/print.php?p_id=139&lang=geo
43. saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri. mosaxleobis
ricxovnoba http://www.geostat.ge/?action=page&p_id=151&lang=geo
44. m. xurcilava, n. xaraiSvili, l. gegenava, e. meqvabiSvili, e.
xaraiSvili, soflis meurneobis ekonomika (mikro, mezo da
makroekonomikuri analizi), damxmare saxelmZRvanelo, Tbilisi,
2009.
45. soflis meurneobis strategia: saerTaSoriso gamocdileba da
saqarTvelo; ekonomikuri politikis kvlevis centri, 2014
46. tabataZe m. "ekonomikuri riskebi da sadazRvevo politikis
prioritetebi saqarTvelos agrosasursaTo seqtorSi". Jurn.
"ekonomika da biznesi" #3, Tbilisi 2012.
47. qarqaSaZe n., sarjvelaZe b., kakaSvili a.; sazRvargareTis
qveynebis soflis meurneobis ekonomika da organizacia :
amerikis SeerTebuli Statebis sasursaTo kompleqsi, misi
ekonomikuri efeqtianoba da ganviTarebis tendenciebi : red.: h.
giorgaZe. - Tb., 1992
48. SavguliZe r., soflis meurneobis seqtoris ganviTareba, USAID-
is kvlevis masala, Tbilisi, 2010 gv.14
49. Rrma da yovlismomcveli Tavisufali savaWro sivrce
evrokavSirsa da saqarTvelos Soris (sakiTxavi instruqcia)
50. CavleiSvili m, saqarTvelos sasursaTo usafrTxoebisa da
uzrunvelyofis sakiTxebi. Jurn. "ekonomika da biznesi" #3 2013w.
198
51. Carkviani d., WinWarauli T., SatberaSvili e., “sasoflo-
sameurneo kreditebisa da dazRvevis kvlevis Sedegebi.
saqarTveloSi arsebuli mdgomareoba da samomavlo
perspeqtivebi”. elkana, OXFAM, Tbilisi, 2010.
52. Ciqava l., inovaciuri ekonomika, Tbilisi, 2006.
53. xaduri n., saqarTvelos ekonomikis konkurentunarianobis
analizi da perspeqtivebi, USAID-is kvlevis masalebi, 2010.
54. xaraiSvili e. saqarTvelos agrosamrewvelo kompleqsis
ekonomikur-organizaciuli meqanizmi da misi srulyofis
miarTulebebi, Tsu gamomcemloba, Tbilisi, 2004.
55. xaraiSvili e., meqvabiSvili e., CavleiSvili m., nacvalaZe m.,
lazariaSvili T. da sxv., regionuli ekonomika, Tbilisi, 2004.
56. xaraiSvili e., CavleSvili n., `kaklovani kulturebis bazris
ganviTarebis mdgomareoba da perspeqtivebi~, saqarTvelos
soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis moambe, Tb., 2006.
57. xaraiSvili e., gagniZe i., CavleiSvili m., nacvliSvili i.,
nacvalaZe m., mikroekonomika, Tbilisi, 2009.
58. xaraiSvili e., mamardaSvili f., qarTuli Rvinis
konkurentunarianoba da bazris diversifikaciis strategiebi,
sauniversitetTaSoriso samecniero-praqtikuli konferenciis
masalebi, Tbilisi, 2009.
59. xaraiSvili e., mamardaSvili f., saqarTvelos agraruli
produqtebis konkurentunarianobis Sefaseba, I
sauniversitetTaSoriso samecniero-praqtikuli konferencia:
`saqarTvelos ekonomika msoflio konkurentunarianobis
maCveneblebSi: problemebi, perspeqtivebi“, Tbilisi, 2009.
60. xaraiSvili e., agraruli seqtoris ganiTarebis retrospeqtuli
analizi,akademikos sergi jiqias dabadebis 110 wlisTavisadmi
miZRvnili samecniero konferencia, axalcixe, 2009.
61. xaraiSvili e., Rvinis seqtoris ganviTarebis perspeqtivebi
saqarTveloSi, p. guguSvilis saxelobis ekonomikis institutis
daarsebidan 65-e wlisTavisadmi miZRvnili saqarTvelos
ekonomistTa samecniero-praqtikuli konferenciis masalebis
krebuli, Tbilisi, 2009.
199
62. xaraiSvili e., lokaluri sasursaTo bazrebis konkurentuli
upiratesobebi, saqarTvelos institutTaSorisi samecniero-
praqtikuli konferencia `agraruli seqtoris ekonomikuri
zrdis prioritetebi da riskis marTva~, Tbilisi, 2009.
63. xaraiSvili e., Rvinis bazris konkurentunarianobis analizi da
firmebis qcevis strategia, Jurnali `ekonomika“, #6, 2009.
64. xaraiSvili e., f. mamardaSvili, saqarTvelos agraruli
produqtebis konkurentunarianobis Sefaseba, Jurnali
`ekonomika“, maisi, 2009.
65. xaraiSvili e., nacvalaZe m., moTxovna-miwodebis Tanafardoba
qarTuli bioproduqtebis bazarze, Jurnali `axali ekonomisti~,
# 4, 2009.
66. xaraiSvili e., saqarTvelos agroturistuli produqtebis
konkurentunarianoba, I saerTaSoriso samecnierodpraqtikuli
konferencia `turizmi: ekonomika da biznesi“, SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti, aWaris turizmisa da kurortebis
departamenti, Savi zRvis teqnikuri universiteti (TurqeTi),
baTumi-trapizoni, 2010.
67. xaraiSvili e; konkurenciisa da konkurentunarianobis
problemebi saqarTvelos agrosasursaTo seqtorSi; Tbilisi
2011; gamomcemloba universali
68. jibuti a. "saqarTvelos agraruli politikis safuZvlebi" 2014
69. jRanjRava q. ucxouri pirdapiri investiciebis zegavlena
recipienti qveynis ekonomikur zrdaze (saqarTvelos
magaliTze); disertacia; 2012w.
70. haieki f., sabediswero Tavdajerebuloba, socializmis
Secdomebi, Tbilisi, 2000.
71. evropis samezoblo politikis samoqmedo gegmis Sesruleba
saqarTveloSi 2012 wels vaWrobasa da masTan dakavSirebul
zogierT sferoSi. angariSi momzadebulia evraziis
TanamSromlobis fondis evrointegraciis programis farglebSi
http://www.epfound.ge/files/report_final_geo_1.pdf
200
72. saqarTvelos garemos dacvis moqmedebaTa meore erovnuli
programa (2012-2016)
http://moe.gov.ge/files/Saministros%20Prioritetebi/NEAP_geo_2012.pdf
73. saqarTvelos mTavroba, qveynis ZiriTadi monacemebi da
mimarTulebebi 2014-2017 wlebisaTvis (saboloo varianti)
www.mof.ge/common/get_doc.aspx?doc_id=10722
74. saqarTvelos mTavroba; qveynisQZiriTadi monacemebi da
mimarTulebebi 2014-2017 wlebisaTvis; Tbilisi; 2014
75. saqarTvelos mTavroba. qveynis ZiriTadi monacemebi da
mimarTulebebi 2012-2015 wlebisaTvis (saboloo varianti),
Tbilisi, 2012
76. evrokavSiris generalizebul preferenciaTa sistemis
Sualeduri Sefaseba, 2010 w.
http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2010/may/tradoc_146195.pdf
77. evrokavSirTan Rrma da yovlismomcveli Tavisufali savaWro
sivrcis Sesaxeb SeTanxmeba (DCFTA) http://www.economy.ge/ge/dcfta
78. evropis kavSiris samezoblo programa, soflis meurneobisa da
soflis ganviTarebis seqtorebis Sefaseba aRmosavleT
partniorobis qveynebSi, saqarTvelo. 2012,
79. saqarTvelos kanoni sasoflo-sameurneo kooperativis Sesaxeb
80. saqarTvelos kanoni saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli
sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis privatizaciis Sesaxeb”
(2005w.)saqarTvelos kanoni “fizikuri da kerZo samarTlis
iuridiuli pirebis mflobelobaSi (sargeblobaSi) arsebul
miwis nakveTebze sakuTrebis aRiarebis Sesaxeb” (2007w.)
81. saqarTvelos kanoni `turizmisa da kurortebis Sesaxeb,Tbilisi,
1997.
82. saqarTvelos mTavrobis gankarguleba №566 "saqarTvelos
soflis meurneobis ganviTarebis 2012-2022 wlebis strategiis
damtkicebis Sesaxeb" 2012 wlis 28 marti q. Tbilisi
83. saqarTvelos mTavrobis dadgenileba №485 saqarTvelos soflis
meurneobis saministros debulebis damtkicebis Sesaxeb 2012
wlis 28 dekemberi q. Tbilisi;
201
84. saqarTvelos mTavrobis dadgenileba №485 saqarTvelos soflis
meurneobis saministros debulebis damtkicebis Sesaxeb. 2012
wlis 28 dekemberi, q. Tbilisi.
http://moa.gov.ge/contentimage/saministros_debuleba.pdf
85. saqarTvelos soflis meurneobis ganviTarebis strategia (2012-
2022), soflis meurneobis saministro, 2012.
86. saqarTvelos soflis meurneobis ganviTarebis strategia (2012-
2022), soflis meurneobis saministro, 2012.
87. saqarTvelos soflis meurneobis ganviTarebis strategia (2012-
2022), soflis meurneobis saministro, 2012.
88. saqarTvelos soflis meurneobis saministros 2014 wlis wliuri
angariSi http://moa.gov.ge/fileman/Uploads/geo_small.pdf
89. sursaTisa da soflis meurneobis ganviTarebis erovnuli
strategia 2015 wlamde periodisaTvis 2007w.
90. saqarTvelos prezidentis brZanebuleba №171; 1997w. 7 aprili; q.
Tbilisi
https://matsne.gov.ge/index.php?option=com_ldmssearch&view=docView&id=1096
84
91. evrokavSiris samezoblo sainformacio centris axali ambebi:
ENPARD www.enpi-info.eu/maineast.php?id_type=1&id=32372
92. evrokavSiris samezoblo sainformacio centris vebgverdi -
saqarTvelo http://enpi-info.eu/countryeast.php?country=59&lang_id=450
93. evrokavSiris warmomadgenloba saqarTveloSi: vegverdi
http://eeas.europa.eu/delegations/georgia/index_en.htm
94. saqarTvelos soflis meurneobis saministro:
http://moa.gov.ge/?lang=1&menuid=17&id=94
95. saqarTvelos soflis meurneobis saministro:
96. saqarTvelos ekonomikisa da mdgradi ganviTarebis saministro
http://www.economy.ge/ge/projects
97. saqarTvelos regionuli ganviTarebisa da infrastruqturis
saministro http://www.mrdi.gov.ge/ge/main
98. sasoflo-sameurneo kooperativebis ganviTarebis saagento.
http://acda.gov.ge/index.php/geo/static/118
202
99. sasoflo-sameurneo kooperativebis ganviTarebis saagento
http://acda.gov.ge/
100. sursaTis erovnuli saagento http://nfa.gov.ge/
101. Rvinis erovnuli saagento http://georgianwine.gov.ge/geo/text/113/
102. soflis meurneobis proeqtebis marTvis saagento
http://apma.ge/ge/index.apma#
103. saqarTvelos gaerTianebuli samelioracio sistemebis kompania
http://melioracia.ge/
104. Sps "meqanizatori" http://mechanization.ge/
105. agrobiznesis inovaciuri centri
http://agrokavkaz.ge/dargebi/megvineoba/ghvinis-satsarmoebidan-gamotsnekhili-
tchatchis-gatana-ikrdzaleba.html
106. kavkasserti-sertificirebis qarTuli organo
http://www.caucascert.ge/index.php?lang=ge
107. A Sustainable Agricultural Policy for Europe, Position paper on CAP review and
reform, IFOAM EU Regional Group, April 2002. გვ.6
108. A Sustainable Agricultural Policy for Europe, Position paper on CAP review and
reform, IFOAM EU Regional Group, April 2002.
109. A Sustainable Agricultural Policy for Europe, Position paper on CAP review and
reform, IFOAM EU Regional Group April 2002.
110. Caves,R.E., Multinational Enterprise and Economic Analysis, third edition,
Cambriage Surveys of economic literature, 2007
111. "Cluster Coordination Guidance Guidance for FAO staff working at country level in
humanitarian and early recovery operations". Food and Agriculture Organization of
the United Nations, Rome, 2010
http://www.fao.org/fileadmin/user_upload/emergencies/docs/FAO_Cluster_Coordina
tion_Guidance.pdf
112. EVALUATION OF THE STRUCTURAL EFFECTS OF DIRECT SUPPORT;
European Commission-2013
113. Gollin, Parente, and Rogerson. 2002. Gollin, D., S. Parente, and R. Rogerson. 2002.
The role of agriculture in development. American Economic Review 92 (2) gv. 160-
164
114. Gollin, Parente, and Rogerson. 2002. Gollin, D., S. Parente, and R. Rogerson. 2002.
The role of agriculture in development. American Economic Review 92 (2)
203
115. Frank Ellis & Stephen Biggs. 2001. Evolving Themes in Rural Development 1950s-
2000s. Development Policy Review. 2001, 19 (4)
http://www.geo.unizh.ch/~backhaus/asien_texte/8_Ellis-etal-2001.pdf
116. Frank Ellis & Stephen Biggs. 2001. Evolving Themes in Rural Development 1950s-
2000s. Development Policy Review. 2001, 19 (4)
http://www.geo.unizh.ch/~backhaus/asien_texte/8_Ellis-etal-2001.pdf
117. Krugman P.(ed) Geography and Trade. Cambridge University, Cambridge(Mass),
1990.
118. Murdoch J Pratt A.C."Rural Studies, Modernism, Postmodernism and the "Post-
Rural", Journal of Rural Studies, vol.9 n 4;
http://www.sciencedirect.com/science/journal/07430167/9
119. Murdoch J Pratt A.C."Rural Studies, Modernism, Postmodernism and the "Post-
Rural", Journal of Rural Studies, vol.9 n 4;
http://www.sciencedirect.com/science/journal/07430167/9
120. Profitability and Efficiency of Indian Dairy Farms.
www.fao.org/WAIRDOCS/LEAD/X6170E/x6170e36.html
121. Schiff, M., and A. Valdez. 1992. The plundering of agriculture in developing
countries. World Bank, Washington, D.C. gv 1-36
122. Schiff, M., and A. Valdez. 1992. The plundering of agriculture in developing
countries. World Bank, Washington, D.C.
123. The Common Agricultural Policy; A partnership between Europe and Farmers;
European Commission-2013
124. Trade Sustainability Impact Assessment in support of negotiations of a DCFTA
between the EU and Georgia and the Republic of Moldova Final report; Rotterdam,
27 October2012;
125. Tsegaye Tegenu. Miss Conceptualizing Growth Role of Small Farms.
www.fao.org/WAIRDOCS/LEAD/X6170E/x6170e36.html
126. Tsegaye Tegenu. Miss Conceptualizing Growth Role of Small Farms.
www.fao.org/WAIRDOCS/LEAD/X6170E/x6170e36.html
127. Dokumente der Europäischen Union. Vertrag zur Gründung der Europäischen
Gemeinschaft. http://eurlex.europa.eu/de/treaties/index.htm
128. Семейные фермерские хозяйства; Накормить мир – сберечь планету; FAO
2014;
129. Франческо Мартино "Сельское развитие в Европе", изд: ФАО и Business Media
of the sole 24 ore.
204
130. Харитонов В.К. Государство и проблемы конкуренции в современной
экономике \\ Вопросы экономики №2. 2002.
131. Хайек Ф. А. Пагубная самонодеянность, М. 1992.
132. Экономика Европейского союза. ред. Щенина М 2012;
133. www.data.worldbank.org
134. http://faostat.fao.org
135. http://www.geostat.ge/?action=page&p_id=136&lang=geo
136. http://ssa.gov.ge/index.php?lang_id=&sec_id=769
137. http://eugeorgia.info/ka/article/110/qartuli-lurji-mocvi-did-britanetshi-iyideba/
138. http://agrokavkaz.ge/eu_geo/qarthuli-lurji-motsvi-did-britanethshi-iqhideba.html
139. http://www.agrocartu.com.ge/
140. http://www.enpard.ge/
141. http://faostat3.fao.org/home/E
142. www.oxfam.org.uk
143. http://www.elkana.org.ge/
144. http://www.rcda.ge
145. http://www.ge.undp.org/
146. http://faostat.fao.org
147. http://www.bfm.ge/villige/6763-miwa.html
148. http://www.bfm.ge/villige/6206-agrokredit.html
149. http://www.bfm.ge/villige/5989-kooperativi.html
150. http://eeas.europa.eu/delegations/georgia/documents/virtual_library/cooperation_sect
ors/georgia_assesment_final_ka.pdf
151. http://eeas.europa.eu/delegations/georgia/index_en.htm - Delegation of European
Union to Georgia
152. http://foodsecuritycluster.net/
153. http://www.foodprotection.org/
154. http://www.fsis.usda.gov/wps/portal/fsis/topics/food-safety-education/teach-others
155. http://www.oecd.org/countries/georgia/
156. http://e4oncompetitiveness.com/?p=82
157. http://www.woolnews.net/
158. http://european-studies.blogspot.com/p/blog-page.html
159. http://en.wikipedia.org/wiki/Maastricht_Treaty
160. http://en.wikipedia.org/wiki/Common_Agricultural_Policy
danarTi 1. saqarTvelos ZiriTadi demografiuli maCveneblebi
wyaro: saqarTvelos statitstikis erovnuli samsaxuri
http://www.geostat.ge/?action=page&p_id=151&lang=geo
danarTi 2. produqtebis konkurentunarianobis indeqsebi dinamikaSi
danarTi 2. produqtebis konkurentunarianobis indeqsebi dinamikaSi
danarTi 2. produqtebis konkurentunarianobis indeqsebi dinamikaSi
danarTi 3. agraruli seqtoris ganviTarebis modelebis SedarebiTi analizi
agraruli seqtoris
ganviTarebis koncefcia
daaxloebis koncefcia regionuli ganviTarebis
koncefcia
• agrarul seqtorSi
Semosavlebis gaTanabreba
ufro industriul
dargebTan.
• sawarmoebSi warmoebis
moculobis gazrda
• warmoeis intensifikacia
warmoebis ganviTarebisaTvis
investiciebis mxardaWera
mwarmoeblebis Semosavlebis
pirdapiri zrda subsidirebis
saSualebiT
"resursebis konteineri" /agraruli
warmoebis aqtivi
terminSi "sofeli" igulisx-meba
agraruli warmoebisavis saWiro da
aucilebeli sivrce
dualizmi-sasoflo/saqalaqo
umniSvnelo adgilobrivi
konteqsti
politikis
miznebi
politikis
privilegire
buli
komponentebi
teritoriis
roli
klimaturi da socialur-
ekonomikuri uaryofiTi
aspeqtebis gadafarva finansuri
kompensaciiT
soflad da qalaqad cxovrebis
donis uTanabrobis Semcireba
agrosasursaTo sferoSi
Semosavlebis diversifikacia
maRalmTiani da depresiuli
raionebisaTvis sakompensacio
daxmareba.
sasoflo-sameurneo warmoebis
ganviTarebisaTvis investiciebis
mxardaWera
agraruli sawarmoebisaTvis
Semosavlis wyaroebis
diversifikacia
ZiriTadi aqcenti keTdeba
"sust" miwebze (maRalmTiani,
mewyruli, gaudabnoebuli da
sxva msgavsi teritoriebi).
"susti miwebis" gansazRvris
kriteriumebis SemuSaveba.
teritoriis Sida resursebis
gamoyeneba
agraruli sawarmoebisaTvis Semo-
savlis wyaroebis diversifikacia
xarjebis Semcirebis axali
meTodebis gamoyeneba
saqmianobis arasasoflo
mimarTulebebis xelSewyoba
Semosavlebis diversificirebis
mxardaWera
adgilobrivi ekonomikuri
ganviTarebis xelSewyoba
infrastruqturuli da
momsaxurbis sferoebis
ganviTareba
investiciebis xelSewyoba
gansakuTrebulad yuradRebiani
damokidebuleba yvelaferi
sasoflosadmi.
regionebis araerTgvarvnebis
xazgas-ma qveynis Sida-regionul da
evropul doneze.
termin "sasoflos" mravalferovani
gageba. "moZravi" sazRvrebi
cxovrebis donis gaTanabreba
danarTi 3. agraruli seqtoris ganviTarebis modelebis SedarebiTi analizi
• sasoflo-sameurneo
sawarmoebis da
gadamamuSavebeli
mrewvelobis obieqtebis
centraluri adgili
• agraruli warmoebis da
agro-biznesis integracia
globalur konteqstSi
profesionaluri
organizaciebsa da
mwarmoebelTa gaerTianebebs
eniWebaT gadamwyveti roli
agraruli politikis marTvis
da ganxorcielebis ufleba
koncentrirebulia
regonaluri an/da
nacionaluri
xelisuflebebis xelSi
seqtoris
roli
socialuri
struqturebi
s roli
instituci
onaluri
struqture
bis roli
centraluri adgili
uWiravs sasoflo-sameurneo
warmoebas-mosavlis moyvanas
yvela sxva danarCeni
seqtori ganixileba,
rogorc Semosavlis
diversificirebis wyaroebi
dominanti organizaciebia
mwarmoeblebis gaerTianebebi
TumcaRa didi yuradReba
eTmoba arasasoflo-
sameurneo seqtorebis
warmomadgenlebsac.
dominantia regionis
adinistraciis Sesabamisi
mimarTulebis xelmZRvaneli
gavrcelebuli formaa sxva
seqtorebis
administrattorebTan
kooperacia an integracia
soflis ganviTarebis
mamoZravebeli Zalaa soflis
meurneoba. (pirveli modeli)
aqcentirebulia sxva
seqtorebi, rogorc
adgilobrivi ekonomikis
diversificirebis saSualeba.
(meore modeli)
agraruli seqtori moiTxovs bevr
monawiles:
konfliqtebis marTvisaTvis
saWiro formebi da meqanizmebi
partniorobebi da gavrcelebis
qselebi sargebloben
upiratesobiT
iqmneba adgilobrivi,
decentralizebuli
mmarTvelobis forma
agraruli politikisa da
ganviTarebis mimarTulebis
mravaldoniani marTva
danarTi 4. eeap instrumentebis gamoyeneba, ganviTarebis sxvadasxva etapze
1. wyaro: Франческо Мартино "Сельское развитие в Европе", изд: ФАО и Business Media of the sole 24 ore.
1972-1984ww.
• dotaciebi fermerebs.
• dotaciebi
agrowarmoebis(gadamamu
Savbeli) mrewvelobis
ganviTarebisaTvis;
• mwarmoeblebis
asociaciebis daxmareba
• "xmelTaSua zRvis
paketi"
Semosavlebis
mxardaWera
ararentabelur da
ekologiurad
aramimzidvel
regionebSi
dargobrivi
koncefcia
daaxloebis
koncefcia
regionuli
koncefcia
1985-1991ww.
• operatiuli
programa mizani 1
• mizani 5a-s
programebi
mizani 5a-s programebi
(depresiuli regionebi)
Semosavlebis
mxardaWera
ararentabelur
regionebSi
xmelTaSua zRvis
integrirebuli
programebi
programa "lideri"
1992-1999ww
• operatiuli programa
mizani 1
• mizani 5a-s programebi
• agroekologiuri
programebi
• tyis dargvis da
ganviTarebis
programebi
warmoebis
ganviTarebisaTvis
investiciebis
mxardaWera
mwarmoeblebis
Semosavlebis
pirdapiri zrda
subsidirebis
saSualebiT
integrirebuli
programebi miznisTvis
5b
programa "lideri I"
programa "lideri II"
2000-2006ww
• operatiuli programa
mizani 1
• soflis ganviTarebis
regionaluri programa
-mizani 1
• soflis ganviTarebis
regionaluri programa
-ara mizani 1
•
warmoebis
ganviTarebisaTvis
investiciebis
mxardaWera
mwarmoeblebis
Semosavlebis
pirdapiri zrda
subsidirebis
saSualebiT
integrirebuli
operatiuli programa
mizani 1
"lideris" tipis
proeqtebi
danarTi 5. regionuli infrastruqturis ganviTarebis monacemebi
sაერთო სარგებლობის საავტომობილო გზების სიგრძე რეგიონების მიხედვით (წლის ბოლოსათვის, კმ)
2011 2012 2013
სულ
აქედან:
სულ
აქედან:
სულ
აქედან:
საერთაშორისო
მნიშვნელობის
შიდასახელმწი-
ფოებრივი
მნიშვნელობის
საერთაშორისო
მნიშვნელობის
შიდასახელმწი-
ფოებრივი
მნიშვნელობის
საერთაშორ
ისო
მნიშვნელო
ბის
შიდასახელ
მწი-
ფოებრივი
მნიშვნელო
ბის
საქართველო-სულ 18854,
2 1528,0 5306,8
1893
3,7 1603,0 5308,3
1900
0,1 1603,0 5308,3
ქ. თბილისი _ _ _ 52.0* 52.0* _ 52.0* 52.0* _
აჭარის არ 1593,3 48,0 152,7 1556,
3 56,5 152,7
1556,
3 56,5 152,7
აფხაზეთის არ 594,6 193,0 401,6 594,6 204,0 401,6 594,6 204,0 401,6
გურია 881,0 61,8 219,2 881,0 61,8 219,2 881,0 61,8 219,2
რაჭა-ლეჩხუმი და
ქვემო სვანეთი 1276,3 _ 388,3
1282,
3 _ 388,3
1276,
7 _ 388,3
სამეგრელო-ზემო
სვანეთი 2789,2 116,1 744,4
2742,
4 116,1 744,4
2742,
4 116,1 744,4
იმერეთი 2647,0 140,9 795,0 2647,
0 140,9 795,0
2656,
0 140,9 795,0
კახეთი 2523,3 125,0 730,1 2580,
3 125,0 730,1
2625,
3 125,0 730,1
მცხეთა-მთიანეთი 1476,6 172,3 460,3 1476,
6 172,3 460,3
1476,
6 172,3 460,3
სამცხე-ჯავახეთი 1508,8 236,5 286,1 1514,
8 236,5 286,1
1514,
8 236,5 286,1
ქვემო ქართლი 1980,5 229,2 657,2 2023,
6 229,2 657,2
2028,
1 229,2 657,2
შიდა ქართლი 1583,6 205,2 471,9 1582,
8 208,7 473,4
1596,
3 208,7 473,4
danarTi 5. regionuli infrastruqturis ganviTarebis monacemebi
შინამეურნეობების განაწილება სასმელი წყლის ძირითადი წყაროების მიხედვით (%)
კახეთი თბილის
ი
ქვემო
ქართლი
სამეგრე
ლო
იმერე
თი
დანარჩე
ნი
რეგიონე
ბი*
საქართვე
ლო
2011
ბინაში შეყვანილი წყალსადენის
სისტემა 16,6 95,9 37,1 21,8 31,8 45,4 50,6
წყალსადენის ონკანი ეზოში ან
უბანში 66,6 3,3 42,9 9,0 19,8 32,8 24,4
ჭა ეზოში ან უბანში 6,5 0,1 14,1 66,7 34,6 13,9 18,4
ბუნებრივი წყარო ეზოში ან უბანში 9,7 0,4 4,5 2,5 13,7 7,3 6,1
სხვა 0,5 0,3 1,4 0,0 0,0 0,6 0,4
2012
ბინაში შეყვანილი წყალსადენის
სისტემა 21,8 96,0 41,4 19,5 31,9 45,2 51,0
წყალსადენის ონკანი ეზოში ან
უბანში 60,6 3,5 45,5 14,8 18,7 29,1 23,6
ჭა ეზოში ან უბანში 9,2 0,0 7,7 61,9 35,7 16,0 18,5
ბუნებრივი წყარო ეზოში ან უბანში 8,4 0,4 5,4 3,9 13,7 9,3 6,7
სხვა 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,5 0,1
2013
ბინაში შეყვანილი წყალსადენის
სისტემა 27,5 97,6 47,0 20,8 32,3 43,8 52,4
წყალსადენის ონკანი ეზოში ან
უბანში 55,3 2,4 48,6 17,9 21,2 24,0 22,5
ჭა ეზოში ან უბანში 7,9 0,0 4,2 58,0 36,1 15,6 17,7
ბუნებრივი წყარო ეზოში ან უბანში 9,3 0,0 0,3 3,3 10,4 16,0 7,2
სხვა 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,7 0,2
* მოიცავს შიდა ქართლის, სამცხე-ჯავახეთის, აჭარის, გურიისა და მცხეთა-
მთიანეთის რეგიონებს.
danarTi 5. regionuli infrastruqturis ganviTarebis monacemebi
ბუნებრივი აირით უზრუნველყოფილი შინამეურნეობების
რაოდენობა (%)
2011 2012 2013
კახეთი 37,5 37,2 43,0
თბილისი 91,5 93,1 96,0
შიდა ქართლი 24,7 31,8 38,7
ქვემო ქართლი 46,0 50,8 58,3
აჭარა 12,1 17,7 24,8
სამეგრელო 3,1 2,9 5,1
იმერეთი 31,3 34,5 41,2
დანარჩენი რეგიონები* 19,2 19,4 34,4
საქართველო 43,8 45,8 51,9
* მოიცავს სამცხე-ჯავახეთის, გურიისა და მცხეთა-მთიანეთის რეგიონებს.
wyaro: saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri http://www.geostat.ge/?action=page&p_id=1213&lang=geo
danarTi 6. saqarTvelos soflis meurneobis sawarmoo specializaciis ganaxlebuli zonaluri sqema
zonis dasaxeleba qve-zonis dasaxeleba administraciuli raioni
I meRvineobis zona Siga kaxeTi
meRvineobis qve-zona
axmeta
Telavi
gurjaani
yvareli
meRvineobisa da saadreo
mebostneobis qve-zona lagodexis
II memarcvleoba-mecxoveleobisa da meRvineobis zona-gare kaxeTi
siRnaRi
dedofliswyaro
sagarejo
III saagarake(sagareubno) sasoflo-sameurneo zona
mcxeTa
gardabani
marneuli
TeTriwyaro
bolnisi
IV aRmosavleT kavkasionis mecxoeleobis mTiani zona
duSeTi
TianeTi
yazbegi
axalgori
java
V sagareubno da mexileobis zona kaspi
danarTi 6. saqarTvelos soflis meurneobis sawarmoo specializaciis ganaxlebuli zonaluri sqema
gori
qareli
xaSuri
cxinvali
kornisi
VI mTiani mecxoveleobisa da mekartofileobis zona
walka
dmanisi
ninowminda
axalqalaqi
axalcixe
aspinZa
adigeni
borjomi
VII imereTis meRvineobisa da mecxoveleobis zona
Terjola
zestafoni
WiaTura
saCxere
xaragauli
baRdadi
vani
VIII raWa-leCxumis meRvineobisa da meRvineobisa da mecxoveleobis cageri
danarTi 6. saqarTvelos soflis meurneobis sawarmoo specializaciis ganaxlebuli zonaluri sqema
mecxoveleobis zona sub-zona ambrolauri
mecxoveleobis sub-zona oni
IX dasavleT kavkasionis mTiani mecxoveleobis zona lentexi
mestia
X quTaisis sagareubno sasoflo-sameurneo zona
samtredia
wyaltubo
tyibuli
xoni
XI kolxeTis dablobis subtropikuli sasoflo-sameurneo da
mecxoveleobis zona
abaSa
xobi
senaki
zugdidi
walenjixa
Cxorowyu
martvili
ozurgeTi
lanCxuTi
Coxatauri
XII afxazeTis subtropikuli da
turistul-sagareubno sasoflo-
sameurneo warmoebis zona
meTambaqoeobis sub-zona
gagra
gudauTa
soxumi
danarTi 6. saqarTvelos soflis meurneobis sawarmoo specializaciis ganaxlebuli zonaluri sqema
gulrifSi
gviani meCaieobis da
mecitruseobis sub zona
oCamCire
gali
XIII aWaris subtropikuli soflis
meurneobisa da samTo
mecxoveleobis zona
subtropikuli soflis
meurneobis qve-zona
qobuleTi
xelvaCauri
meTambaqoeobisa da samTo
mecxoveleobis qve zona
qeda
Suaxevi
xulo
danarTi 7. ekonomikuri politikis gamtareblebi saqarTveloSi
evrokavSiri sakanonmdeblo evrosabWo, evropis erTiani agraruli politika
aRmasrulebeli ENPARD- evropis samezoblo politika agraruli da mdgradi ganviTarebis sferoebSi
გაეროს სურსათისა და სოფლის მეურნეობის
ორგანიზაცია (ფაო) sasamarTlo evrosasamarTlo avtonomiuri gamtareblebi
OXFAM; CARE International;
Mercy Corps; People in Need;
Action Against Hunger (ACF)
(UNDP) in Georgia saxelmwifo seqtori
sakanonmdeblo saqarTvelos parlamenti aRmasrulebeli saqarTvelos soflis meurneobis saministro sasamarTlo saqarTveos saerTo sasamarTlo, regionuli
da saapelacio sasamarTloebi. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlo.
avtonomiuri gamtareblebi
სსიპ. სასოფლო-სამეურნეო კოოპერატივების
განვითარების სააგენტო kerZo seqtori
fermerTa gaerTianebebi
saqarTvelos fermerTa asociacia saqarTvelo mecxvareTa asociacia
arasamTavrobo seqtori
ბიოლოგიურ მეურნეობათა ასოციაცია „ელკანა“;
სოფლად თემთა განვითარების სააგენტო
რეგიონული განვითარების ასოციაცია (RDA)
biznesi ISET (ეკონომიკის საერთაშორისო სკოლა,თსუ)